Archyvas

Archive for the ‘Chris Evans’ Category

1011> Avengers: Endgame / Keršytojai: Pabaiga (2019)


Prieš mėnesį įsigyti bilietai leido jau premjeros vakarą gan gerose vietose sėdint žiūrėti finalinę Keršytojų dalį. Daug šnekėti neturiu ką, man rodos, čia ir ne tas filmas, apie kurį verta plėstis, nes kas norėjo, tikriausiai jau peržiūrėjo, nepriklausomai nuo visokių vertinimų.

Kadangi mačiau tik mažą dalį Marvel filmų, tai baisiai neliūdžiu, nes atsiradus norui galėsiu įsijungti dar nematytus, bet žinoma, žiūrėti paskutinę dalį buvo keistas jausmas, visgi tai atsisveikinimas ir su kai kuriais personažais (o tiksliau – juos vaidinančiais aktoriais).

Buvo baimės dėl trijų valandų trukmės, bet prabėgo jos nepastebimai, kad ir išėjus iš salės padarėme išvadą, kad kai kur tikrai galima buvo trumpinti ar nesiplėsti. Su Toru irgi buvo pernelyg užsižaista, pradžioje dar kaip ir juokinga, vėliau tie patys bajeriai jau ėmė pabosti. O visa kita – įdomu, veiksmas ir siužetiniai vingiai įtraukia, kai kur humoras tiko ir patiko, veikėjai, rodos, visi savi – emocijų visokių buvo pilna, aišku, neramaus laukimo dėl to, kas išgyvens ir kaip sugalvos užbaigti, irgi buvo. Nesu tikra, ar geriau už Infinity War (galvoju, kad priešpaskutinė dalis gal net ir labiau įstrigo), bet tikrai galutinis rezultatas nenuvylė, net ir turint nemažus lūkesčius.

8/10

1005> Puncture (2011)


Tai buvo paskutinis filmas 2018-aisiais, aprašyti jį po beveik trijų mėnesių (įrašas įkeltas, pakeitus datą) ganėtinai nelengva, nors štai, jau po truputį atgaminu, kaip ten viskas baigėsi..

Tai tikrais faktais paremta istorija (imdb) apie nuo narkotikų priklausomą teisininką Maiką, kuris su draugu ir bendradarbiu Polu imasi itin rizikingos bylos. Į juos kreipėsi medicinos seselė, kuri prieš kurį laiko sužinojo susirgusi AIDS praėjus kiek laiko nuo tada, kai agresyvus pacientas ją užpuolė su užkrėsta adata. Tokių kaip ji – daug. Moteris parodo, kad yra sukurta saugi adata, tačiau jos kūrėjas niekaip nesugeba jos parduoti, nes viską užvaldžiusi kita medicinos prekių tiekimo įmonė.

Pamenu, kad tikėjausi kažko ganėtinai paprasto, paviršiumi praeinančio pro nagrinėjamas temas filmo, bet gavau išties įtraukiantį siužetą. Tiesa, pradžioje jis lėtas ir nuobodokas, reikėjo palaukti, kol įsibėgės ir jau nebesinorės atsitraukti, bet kai tai nutiko, visai nesigailėjau, kad pagaliau prisiruošiau jį pažiūrėti. Ir neslėpsiu, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl įsijungiau Puncture, buvo filme vaidinantis Chris Evans – karts nuo karto pagalvoju, kad tokie, rodos, kvailoki argumentai pažiūrėti kažką, nes ten vaidina koks nors aktorius, neretai padeda surasti įdomius ir mažiau žinomus filmus. Kabina rimtas temas, dramos vyksta ir asmeniniame pagrindinių veikėjų gyvenime (ypač Maiko, kuriam priklausomybė ima trukdyti atlikti savo pareigas), tačiau, be abejo, daugiausiai minčių sukelia būtent bylos nagrinėjimas ir tai, kaip visi ima trukdyti siekti teisingumo, net ir suvokdami, kad tai, ko nori Maikas ir Polas, yra teisinga. Korporacija užvaldžiusi viską, teisininkai – kur kas labiau patyrę, daugiau uždirbantys ir galintys kelti bet kokias sąlygas, kai tuo tarpu pagrindiniai veikėjai dėl šios bylos turi rizikuoti karjera, pajamomis, laviruoti tarp noro padėti į juos besikreipiantiems, įrodyti tikrąją tiesą ir žinojimo, kad tai lyg kova su vėjo malūnais.

Daviau 7/10, tai tiek ir liks.

986> The Perfect Score (2004)


Šeši abiturientai susivienija tam, kad pavogtų baigiamojo testo atsakymus ir tokiu būdu pasiektų aukščiausius rezultatus bei tokiu būdu pasiektų savo norimus tikslus. Taip, siužetas – kaip vieno tų filmų, kuriuos rodydavo (o gal ir dabar rodo) paauglystėje savaitgaliais dienos metu per televizorių. Ir tikrai nebūtų jis pakliuvęs į mano akiratį, jei ne jame vaidinantys Chris Evans ir Scarlett Johansson (prisiminkime Tha Nanny Diaries, Avengers – visai nemažai jie turi bendrų filmų).

Kaip ir galima nuspėti, siužetas paprastas ir nuspėjamas, šiokie tokie moralai pabaigoje, toks teisingas, nudailintas, pamokantis, su šiek tiek humoro, toks, kurį pamačius per televizorių neišjungsi, bet ir tikriausiai įbedęs į ekraną akis nesėdėsi, o šalia ką nors spėsi nuveikti – ar apsitvarkyti, ar pavalgyti.

Žiūriu, 5 jam parašiau, matyt, todėl, kad mielas buvo ir neerzinantis, tad tiek ir palieku. 5/10. Imdb nuoroda čia.

981> Avengers: Infinity War / Keršytojai. Begalybės karas (2018)


Minčių kratinys apie šiandien matytą filmą. Sudėlioti į normalų tekstą poreikio šiuo metu nejaučiu.

Pustrečios valandos pralėkė labai greitai ir kur kas geriau nei buvo galima pagalvoti. Veiksmo buvo per akis, šokinėjimo per planetas, keliavimo kosmosu – tiek kad draugė net sakė, kad vienu metu jautėsi lyg Star wars žiūrėdama. Nors kovų daug, o bendravimo tarp superherojų, kuris man patikdavo kai kada net labiau nei pačios kovos, itin minimaliai, bet šįsyk visai nejaučiau nuobodulio, kuris nesvetimas man, kai ekrane visi tik mušasi ir daugiau nieko neveikia.

Taigi, superherojai, kurių surinkta daugybė ir net ne visi vieni kitus sutinka, kovoja prieš didįjį priešą – Thanos. Jam pasipriešinti – kur kas sunkiau nei prieš kitus, o kad kažkam negerai baigsis, sklandė kalbos jau ilgą laiką. Neslėpsiu, ėjau su baime, kad žus minimum vienas mano mėgstamas veikėjas. Pirmosios rimtesnės mirties sulaukiama gan greitai, todėl ji kiek nustebina (nes atrodo, kad standartiškai turėtų palaukti kokios nors finalinės kovos tokios mirtys. Bet finalinę kovą išvysti turėtume tik kitame filme.). O ir be abejo, gaila paties personažo, kuris buvo vienas iš labiausiai mėgstamų. Po to praradimų buvo keli, bet jie man nekėlė kažkokių didelių jausmų.

Didžiausia filmo žvaigždė, neskaitant priešo, buvo, be abejo, Toras. Jis užėmė bene daugiausiai eterio, bet skųstis tuo visai nesinori, nes jis per daug stiprus kaip personažas ne tik dėl savo asmenybės, bet ir dėl to, kad kaip kovotojas jis turi ką parodyti ir nuveikė filme ne tiek ir mažai.

Thanos, kaip jau teko skaityti ir kitų atsiliepimus, yra išties gerai išplėtotas blogiukas, kadangi jį matyti galima ne tik kaip žudymo mašiną, kuri tą daro visiškai nemąstydamas ir kai kada, rodos, net be kažkokios didelės priežasties. Anaiptol, jis parodomas ir kaip šiokią tokią širdį turintis (bet tai nereiškia, kad sulauks kas nors pasigailėjimo) personažas, todėl jis nespraslysta pro akis kaip dar vienas ,,iš tų“ ir tampa gan įsimintinas blogasis veikėjas.

Jei žiūrint Thor: Ragnarok humoro kai kada buvo ir ne visai vietoje, ir ne visai juokingo, šioje Avengers dalyje jis būdavo laiku, vietoje ir išties prajuokinantis kai kada net iki ašarų.

Kiek baisu buvo dėl gąsdinimų, kad baisiai daug personažų žada dalyvauti šiame Infinity war. Baisu, nes ne tiek daug ir mačiusi aš kino juostų apie superherojus, tik tuos, kurie labiausiai domino, dar dalį Guardians of Galaxy ir tiek. Bet atrodo, kad visų bazinių žinių, kurias turėjau, pakako ir įdomumas nuo to nenukentėjo.

Atskiras žodis apie Hulk – jis šįsyk, kaip ir Ragnarok žiūrint, gan smagiai vėl pasirodė. Pasirodo, veikėjas turi gan neblogą potencialą.

Captain America – dar labiau suvyriškėjęs, surimtėjęs, bet išlaikęs savo kovos dvasią.

Na, ir pabaiga. Kas per velniava įvyko. Tiek kovų, veiksmo, specialiųjų efektų, greičio ir, rodės, tikslaus ėjimo link kažko finalinio, o pabaigą padarė tokią gan nykią. Aišku, intrigos sukėlė, o ir tai – puiki įžanga kitai Avengers daliai, tačiau realiai tikėtasi buvo kažko įspūdingesnio.

Visgi man tai labiausiai patikusi dalis. 8/10.

976> Not Another Teen Movie / Kitoks parodijų filmas (2001)


Negaišiu laiko daug kažko vardindama, nes nelabai jau ką ir pamenu iš jo, o ir nevertas jis ilgo teksto. Filmas parodijuoja paaugliškus filmus (The Breakfast Club, Mean Girls, 10 Things I Hate About You ir kt.), na, o tokie dažniausiai juk yra paprasčiausios romantinės komedijos. Tai kaip tik tokią, tik su ,,kažkur matyta/girdėta“ neapleidžiančiu jausmu, neretai daug kas perspausta, hiperbolizuota, prasta vaidyba, na, ir Chris Evans, kuris ir buvo priežastis, privertusi įsijungti šį filmą, priešaky.

2/10

Kategorijos:Chris Evans, Joel Gallen Žymos:, ,

974> Avengers: Age of Ultron / Keršytojai: Altrono amžius (2015)


Man šie filmai – kai tam kartui praplauna smegenys, prajuokina, o po savaitės ir pamiršti. Tokia buvo ir antroji Avengers dalis (imdb) (trečioji jau visai netoli, tad galimai dar keletą filmų pagal Marvel komiksus pažiūrėsiu, kad geriau pažinčiau kai kuriuos superherojus). O kadangi žiūrėtas jau prieš kokį mėnesį, jei ne dar seniau, tai ir mažai galvoje teišlikę.

Siužeto pasakoti tikriausiai nereikia, nes ir taip aiški esmė – anksčiau ar vėliau laukia didžiulė kova, pilna spec. efektų. Bet man ne ką mažiau patinka šalutinės scenos, kuriose – veikėjų santykiai. Captain America – asmeninis favoritas, todėl, žinoma, akys būdavo nukreiptos į jį, vos tik proga pasitaikydavo. Pagaliau pamačiau ne vieną sceną, kuri jau puikiai žinoma buvo iki tol dėl internetų. Dar suprantu, kad Iron Man – gal net nemėgstamiausias superherojus (dar yra tokie, kurie tiesiog neįdomūs, bet šis tai ir antipatiją sukelia). Yra šiek tiek ir emocijų, jausmų, bet apskritai vis vien koncentracija yra visa sudėta į veiksmą, tad kažkokio gylio ieškoti neverta.

6/10

966> The Avengers / Keršytojai (2012)


Rež.: Joss Whedon
Vaidina:
Robert Downey Jr., Chris Evans, Scarlett Johansson, Stellan Skarsgård
2012 m., JAV, 143 min
Žanras: veiksmo, nuotykių mokslinė fantastika
imdb nuoroda čia.

Pradėtas anų metų pabaigoje, pabaigtas pirmąją šių metų dieną, The Avengers tapo dar vienu peržiūrėtu filmu apie superherojus. Buvo galimybė susipažinti su naujais, matytais tik nuotraukose personažais bei vėl pažiūrėti į jau gerai žinomus. Šiaip, kol neperskaičiau anotacijos, sunkiai būčiau prisiminusi, prieš ką jie kovojo ir ko siekė, bet ir nesitikėčiau kažko itin ilgai išliekančio galvoje iš tokios tematikos filmų. Visiškai pramoginis, vietomis smagus, tačiau, kiek pamenu, vietomis ir prailgęs (o ir trukmė per ilga), kad nebuvo baisiai įtraukiantis, matosi ir iš to, kad per kelis kartus jį visą peržiūrėjau.

6/10.