1079> Wonder Woman 1984 / Nuostabioji moteris 1984 (2020)

Pirmąją dalį žiūrėjau kino teatre, o tokie filmai būtent dideliame ekrane geriausiai ir atsiskleidžia. Tad galbūt ir šį būčiau įvertinusi geriau, bet, na, tiesą sakant, visą filmą peržiūrėjau gal per 2 ar 3 kartus. Pustrečios valandos – daugoka tokiam siužetui. Siužetinė linija gan vidutiniška, motyvai kai kada erzino… Na, tai ir gavosi galop 5/10

imdb

943> Wonder Woman / Nuostabioji moteris (2017)

Rež.: Patty Jenkins
Vaidina: Gal Gadot, Chris Pine, Robin Wright
2017 m., JAV, Kinija, Honkongas, Didžioji Britanija, Italija, Kanada, Naujoji Zelandija, 141 min
Žanras: veiksmo, nuotykių, fantastinis, mokslinė fantastika, karinis
imdb nuoroda čia

Po nežinia kiek laiko apsilankiau kino teatre (tai, įtariu, buvo liepą, rugpjūtį irgi teko, bet apie tai kada nors kitąsyk). Ėjau labiau dėl kompanijos, nes Wonder Woman nebuvo tas filmas, kurį baisiai norėjau pamatyti. Visgi tikėjausi, kad tai bus tiesiog neprastas pramoginis filmas, apkrautas spec. efektais, kurie dideliame ekrane gerai žiūrėsis, ir tiek. Iš tikrųjų, lūkesčius ir išpildė, nes ko tikėjausi, tą gavau. Nors ir supratau, kad namuose žiūrėdama būčiau įvertinusi prasčiau.

Amazonių princesė, kurią treniravo būti kovotoja, sutinka leistis kartu su į salą, kurioje gyvena tik Amazonės, atklydusiu kareiviu į žmonių pasaulį, kur vyksta karas.

Viso filmo metu galvojau tik apie tai, kokia G. Gadot graži, kaip jai tiko visi kostiumai ir pats vaidmuo, nes ji ir graži, ir tuo pačiu gebėjo spinduliuoti stiprybę, kurio taip reikia tokiam personažui. Aišku, meilės linija skystoka, kad ir baisiai vaikiška, bet užtat moteriškam kolektyvui buvo ko paliūdėti. Spec. efektai gan smagūs, kovos irgi, siužetas – nuspėjamas, neapsieita be klišių, nereikalingų, bet tokiam filmui būtinų (?) sutapimų. Visgi filmas visai neprailgo, nors kažko po savęs ir nepaliko.

7/10

315> People Like Us / Žmonės kaip mes

Negana to, kad darbe jam visiškai nebesiseka, vieną dieną Semas sužino, kad mirė jo tėvas, ilgą laiką sirgęs vėžiu. Semo santykiai su tėvu visuomet buvo pašliję ir į vaikystės namus jis užsukdavo labai retai. Negana to, grįžęs jis sužino, kad turi trisdešimtmetę seserį ir sūnėną. Semas nusprendžia susirasti juos ir pažinti iš arčiau.

Galvoju, nuo ko ir pradėti.. Pati esu susidūrusi su panašia situacija, tik tiek, kad sužinojau ne apie tokių artimų giminaičių egzistavimą (jie apie mane irgi nežinojo) kaip šiame filme bei buvo visai kitos aplinkybės.. Todėl filme esanti situacija- ne iš lengvųjų. O ką jūs manytumėte, kai tėvas po mirties savo sūnui palieka krūvą įrašų, o kažkokiai nežinomai moteriai su vaiku- krūvą pinigų? Tačiau konfliktų šiame filme mažai, tik tiek, kiek reikalauja įprasto sukirpimo filme. Atidėliojau filmo peržiūrą, bet nė nežinau kodėl, tuo labiau, kad ir apie ką jis, tiksliai net nežinojau. Bet atėjo jam laikas ir džiaugiuosi, kad to laiko sulaukiau, nes toks filmas- ne bet kokiai nuotaikai. Nėra čia nei saldybių, nei didelių meilės istorijų, vien gyvenimas: paprastas, su daugybe klaidų, nusivylimų ir vienu kitu pakilimu. Veikėjai visiškai neidealizuojami, kiekvienas yra daugiau ar mažiau prisidirbęs, kiekvieno viduje vyksta asmeninė drama. Tačiau bendri pokalbiai, bendravimas, tarpusavio elgesys buvo toks, kad visai nesinorėjo man pasitraukti nuo šio filmo, net nesvarbu, kad jis pakankamai numanomas: iš jo sklinda tiek gerų emocijų, švelnumo, kad tiesiog žiūrovas pasikrauna geros energijos. Nors visgi lieka ir šiek tiek slogumo… Paskutinė scena- ne tik paaiškina daug ką, bet ir priverčia susimąstyti..

Rekomenduoju, kai norisi paprasto, šviesaus filmo.

7/10

Rež.: Alex Kurtzman, vaidina: Chris Pine, Elizabeth Banks, Michelle Pfeiffer, Olivia Wilde, Dean Chekvala, Devin Brochu, 2012 m., JAV, 114 min

212> Carriers / Nešėjai

Šitą filmą imdb man siūlė ir siūlė, tad kol šis pasiūlymas netapo pretekstu daryti atvirkščiai- nežiūrėti (nes kartais nutinka atvirkštinė reakcija..), nusprendžiau įsijungti.

Žmonės užsikrečia baisia liga, kuri per keletą dienų nukankina žmogų, kol galop jis miršta. Žmonijai gresia visiškas išnykimas, kadangi vaistų nuo šios ligos nėra. Keturi draugai keliauja automobiliu kuo toliau nuo sergančiųjų ir tikisi išgyventi nuo nieko neapsikrėtę.

Visų pirma, tai yra šio filmo toks plakatas,kuris man nepatinka, o pažiūrėjusi filmą suvokiau, kad ir neatitinka realybės. Na, gerai, tokių veidų filme buvo, bet juos įmanoma suskaičiuoti tikriausiai ant vienos rankos pirštų.. Pagrinde rodė žmones, kurie arba dar neužsikrėtę, arba yra dar ne paskutinėje stadijoje, kai veidai iš tikrųjų atrodo panašiai. Tas plakatas sudaro įspūdį, kad filme bus daug baisių vietų, visi sergantieji kone landžios iš už kiekvieno kampo ir pan.. Bet taip nėra. Filmas pakankamai ramus, panašesnis netgi labiau į dramą nei į siaubo filmą. Didžioji veiksmo dalis vyksta važiuojant automobiliu ar kur nors apsistojant. Todėl čia svarbiausias yra ketvertuko tarpusavio bendravimas, jų stengimasis išvengti ligos, konfliktų.

Bet ką jūs darytumėte, jei matytumėte, kad kažkam reikia jūsų pagalbos? Taip, galbūt tas ,,kažkas“ sergantis ir galbūt buvote daug kartų įspėti, kad negalima prie tokių žmonių artintis. Tačiau ar nesuvirpa viduje matant, kaip kitas kankinasi, gal net jau miršta?.. O ką daryti, kai sužinai, kad sergi ar kad tavo draugas, bendrakeleivis tuo užsikrėtė? Kaip tuomet elgtis? Būtent tai sprendžia veikėjai. Ir kai kada sprendimai būna liūdni, bet neišvengiami.

Jau nuo pat pradžių matosi, kas turėtų paskutinieji kovoti dėl išgyvenimo ir, pasirodo, kad nuspėjau gerai, tad pabaiga gan banaloka, nors ir visai gražiai užbaigta.. Netgi saldokai. Bet man patiko.

Tiesa, trukmė yra trumpa, bet tikrai pakankama.

Man patiko.

Rašau 7/10.

Rež.: David Pastor, Àlex Pastor, vaidina: Chris Pine, Piper Perabo, Lou Taylor Pucci, Emily VanCamp, 2009 m., JAV, 84 min

63> Just My Luck / Tokia jau mano dalia

Štai kas nutinka, kai nusisuka sėkmė…

Ešlė- laiminga mergina. Kai tik reikia, nustoja lyti, sustoja taksi, per išpardavimus  likusi kokio nors modelio suknelė- būtent jos dydžio. Tai tik keletas pavyzdžių. Bet per vieną vakarėlį ji pabučiuoja nevykėlį Džeiką ir laimė ją palieka…

Pasirodo, jau buvau jį mačiusi anksčiau, bet vis dėlto žiūrėjimo nenutraukiau. Kad ir ką sakytų apie L. Lohan vaidybą, komedijos su ja būna mielos ir visai juokingos. Toks ir šis filmas. Pats tas, kai norisi kažko lengvo- būtent to užsinorėjau po įtemptojo Shutter Island.

Siužetas paprastas, pabaiga numanoma nuo pat to bučinio… Tik nelabai supratau, kodėl, kai ateina laimė, reikia ir taip radikaliai keisti išvaizdą? Nejaugi negali būti gražus, nors ir persekiojamas nesėkmių? 😀 Na, o patiko muzikos takelis 😉

Rašau 6/10.

Rež.: Donald Petrie, vaidina: Lindsay Lohan, Chris Pine, 2006 m., JAV, anglų k., 103 min.