1114> Jennifer’s Body / Dženiferės kūnas (2009)

Siaubo komedija. Žanras, kurio atstovų kartais paieškau. Irgi senų senovėj pasižymėtas filmas, bet išties būčiau nieko nepraradus, jei informacija apie jo egzistavimą nebūtų pasiekusi. Na, pabaiga smagi, vien už ją tikriausiai tuos kelis balus ir pažymėjau, nes visa kita nei juokinga, nei baisu, toks nei šioks, nei toks. Pagrindinė veikėja Dženiferė, mokyklos gražuolė, per vieną vakarėlį sumąsto pabendrauti su koncertavusios grupės nariais. Viskas baigiasi tuo, kad kitą dieną ji grįžta pasikeitusi. Vienintelis būdas jai išgyventi – karts nuo karto nužudyti kokį nors vyrą. Vienintelis apie pasipylusių nusikaltimų kaltininkę žinantis žmogus – Dženiferės draugė, kuri ir pamėgins visą šią velniavą sustabdyti. Keistas, netgi kvailas filmas. Neradau nieko (Be jau minėtos pabaigos), kas sudomintų – nei istorija, nei vaidyba nesužavėjo.

4/10

imdb

1011> Avengers: Endgame / Keršytojai: Pabaiga (2019)

Prieš mėnesį įsigyti bilietai leido jau premjeros vakarą gan gerose vietose sėdint žiūrėti finalinę Keršytojų dalį. Daug šnekėti neturiu ką, man rodos, čia ir ne tas filmas, apie kurį verta plėstis, nes kas norėjo, tikriausiai jau peržiūrėjo, nepriklausomai nuo visokių vertinimų.

Kadangi mačiau tik mažą dalį Marvel filmų, tai baisiai neliūdžiu, nes atsiradus norui galėsiu įsijungti dar nematytus, bet žinoma, žiūrėti paskutinę dalį buvo keistas jausmas, visgi tai atsisveikinimas ir su kai kuriais personažais (o tiksliau – juos vaidinančiais aktoriais).

Buvo baimės dėl trijų valandų trukmės, bet prabėgo jos nepastebimai, kad ir išėjus iš salės padarėme išvadą, kad kai kur tikrai galima buvo trumpinti ar nesiplėsti. Su Toru irgi buvo pernelyg užsižaista, pradžioje dar kaip ir juokinga, vėliau tie patys bajeriai jau ėmė pabosti. O visa kita – įdomu, veiksmas ir siužetiniai vingiai įtraukia, kai kur humoras tiko ir patiko, veikėjai, rodos, visi savi – emocijų visokių buvo pilna, aišku, neramaus laukimo dėl to, kas išgyvens ir kaip sugalvos užbaigti, irgi buvo. Nesu tikra, ar geriau už Infinity War (galvoju, kad priešpaskutinė dalis gal net ir labiau įstrigo), bet tikrai galutinis rezultatas nenuvylė, net ir turint nemažus lūkesčius.

8/10

981> Avengers: Infinity War / Keršytojai. Begalybės karas (2018)

Minčių kratinys apie šiandien matytą filmą. Sudėlioti į normalų tekstą poreikio šiuo metu nejaučiu.

Pustrečios valandos pralėkė labai greitai ir kur kas geriau nei buvo galima pagalvoti. Veiksmo buvo per akis, šokinėjimo per planetas, keliavimo kosmosu – tiek kad draugė net sakė, kad vienu metu jautėsi lyg Star wars žiūrėdama. Nors kovų daug, o bendravimo tarp superherojų, kuris man patikdavo kai kada net labiau nei pačios kovos, itin minimaliai, bet šįsyk visai nejaučiau nuobodulio, kuris nesvetimas man, kai ekrane visi tik mušasi ir daugiau nieko neveikia.

Taigi, superherojai, kurių surinkta daugybė ir net ne visi vieni kitus sutinka, kovoja prieš didįjį priešą – Thanos. Jam pasipriešinti – kur kas sunkiau nei prieš kitus, o kad kažkam negerai baigsis, sklandė kalbos jau ilgą laiką. Neslėpsiu, ėjau su baime, kad žus minimum vienas mano mėgstamas veikėjas. Pirmosios rimtesnės mirties sulaukiama gan greitai, todėl ji kiek nustebina (nes atrodo, kad standartiškai turėtų palaukti kokios nors finalinės kovos tokios mirtys. Bet finalinę kovą išvysti turėtume tik kitame filme.). O ir be abejo, gaila paties personažo, kuris buvo vienas iš labiausiai mėgstamų. Po to praradimų buvo keli, bet jie man nekėlė kažkokių didelių jausmų.

Didžiausia filmo žvaigždė, neskaitant priešo, buvo, be abejo, Toras. Jis užėmė bene daugiausiai eterio, bet skųstis tuo visai nesinori, nes jis per daug stiprus kaip personažas ne tik dėl savo asmenybės, bet ir dėl to, kad kaip kovotojas jis turi ką parodyti ir nuveikė filme ne tiek ir mažai.

Thanos, kaip jau teko skaityti ir kitų atsiliepimus, yra išties gerai išplėtotas blogiukas, kadangi jį matyti galima ne tik kaip žudymo mašiną, kuri tą daro visiškai nemąstydamas ir kai kada, rodos, net be kažkokios didelės priežasties. Anaiptol, jis parodomas ir kaip šiokią tokią širdį turintis (bet tai nereiškia, kad sulauks kas nors pasigailėjimo) personažas, todėl jis nespraslysta pro akis kaip dar vienas ,,iš tų“ ir tampa gan įsimintinas blogasis veikėjas.

Jei žiūrint Thor: Ragnarok humoro kai kada buvo ir ne visai vietoje, ir ne visai juokingo, šioje Avengers dalyje jis būdavo laiku, vietoje ir išties prajuokinantis kai kada net iki ašarų.

Kiek baisu buvo dėl gąsdinimų, kad baisiai daug personažų žada dalyvauti šiame Infinity war. Baisu, nes ne tiek daug ir mačiusi aš kino juostų apie superherojus, tik tuos, kurie labiausiai domino, dar dalį Guardians of Galaxy ir tiek. Bet atrodo, kad visų bazinių žinių, kurias turėjau, pakako ir įdomumas nuo to nenukentėjo.

Atskiras žodis apie Hulk – jis šįsyk, kaip ir Ragnarok žiūrint, gan smagiai vėl pasirodė. Pasirodo, veikėjas turi gan neblogą potencialą.

Captain America – dar labiau suvyriškėjęs, surimtėjęs, bet išlaikęs savo kovos dvasią.

Na, ir pabaiga. Kas per velniava įvyko. Tiek kovų, veiksmo, specialiųjų efektų, greičio ir, rodės, tikslaus ėjimo link kažko finalinio, o pabaigą padarė tokią gan nykią. Aišku, intrigos sukėlė, o ir tai – puiki įžanga kitai Avengers daliai, tačiau realiai tikėtasi buvo kažko įspūdingesnio.

Visgi man tai labiausiai patikusi dalis. 8/10.

900> What’s Your Number / Blondinė ieško vyro (2011)

Rež.: Mark Mylod
Vaidina:  Anna Faris, Chris Evans, Chris Pratt, Zachary Quinto, Martin Freeman
2011 m., JAV
Žanras: romantinė komedija
imdb nuoroda čia.

Pastaruoju metu užsinorėjau romantinių komedijų. Žiūriu, jau trys išsirikiavo peržiūrėtos, bet neaptartos. Kadangi tai ne tokie filmai, kurie ilgai užsilieka galvoje, nes dažniausiai susilieja į vieną ir neaišku, kuris apie ką buvo, pasistengsiu pernelyg neatidėliodama visus aptarti. Pirmasis buvo rekomenduotas iš šalies, tad pagalvojau, kad reikia pažiūrėti. Anna Faris – manęs nežavinti aktorė, o šiame filme irgi jos pasirodymas nebuvo labai jau geras: vis prasižiojusi, kvailos, besikartojančios mimikos. Užtat turėjau galimybę susipažinti su Chris Evans, kurį, jei gerai atsekiau, prieš tai kine buvau mačiusi tik kartą, o ir tas kartas (The Nanny Diaries) jau visiškai užmirštas.

Pagrindinė veikėja Elė perskaito straipsnį, kuriame parašyta, kad vidutiniškai  per gyvenimą moteris permiega su maždaug perpus tiek vyrų, kiek jau yra permiegojusi ji per savo toli gražu nesibaigiantį gyvenimą. Kadangi meilėje jai nesiseka, ji suvokia, kad turi surasti visus vyrus, su kuriais yra miegojusi, nes greičiausiai tarp jų ir bus tas, su kuriuo ji liks visą gyvenimą. Ieškoti buvusiųjų jai padeda žavus kaimynas Kolinas, kuris kasnakt miega vis su kita moterimi, o ryte slepiasi, kol jos išeina, kad tik nereiktų su jomis kalbėtis.

Neišsiplėsiu, nes viskas kaip du kart du žinoma. Nekokia A. Faris vaidyba, klišė po klišės – taip, šis filmas išties atrodo niekuo neišsiskiriantis iš kitų. Tačiau žiūrėti buvo neretai visai smagu. Gal todėl, kad visokių durnų situacijų nebuvo tiek daug, kiek tikėjausi (na, iš serijos, kai kažkas į kažką atsimuša, griūva ar pan.). Gal kad patys personažai man visai lipo tarpusavyje. O gal tiesiog buvau pasiilgusi kažko lengvo ir neįpareigojančio. O tikriausiai – viskas kartu. Rimtai, žiūrėjau aš jį ir buvo net ir gaila, kad baigėsi, nors ir po to gan greitai jis pasimiršo. Bet apskritai tai būtų tas filmas, kurį, esant progai, mielai ir darsyk pažiūrėčiau. Po to ėmiau imdb tikrinti, kur Chris Evans dar yra vaidinęs.

6/10