983> Knight of Cups (2015)

T. Malick – viskas, ką reikia žinoti, prieš įsijungiant šį filmą. Daug tylos, tobulas vaizdas, kiekviena scena atidirbta iki smulkmenų, net ir aktorių vaidyba atrodo kažkokia specifinė būtent šio režisieriaus filmuose. Apie vienatvę, emocijas, santykius su savimi ir kitais, laiko tėkmę – gal skamba abstrakčiai, bet būtent taip norisi apibūdinti ne vieną jo filmą dėl lėto veiksmo (tiksliau – jo beveik nėra). O dar kokia nuostabi aktorių komanda surinkta – mano mylimas Christian Bale, dar ir Natalie Portman, Cate Blanchett, Antonio Banderas, Freida Pinto ir taip toliau.

Visgi ne taip įsirėžęs į atmintį, mažiau patikęs, lyginant su To the Wonder ar Life of Tree.

6/10

975> The Promise / Pažadas (2016)

Dramų gerbėjams. Atrodo, reikia jau tą pabrėžti, kai retai ką rimtesnio įsijungiu (bus dar ir T. Malick, taip kad visai dar neapleidau ir tokio kino).

Istorinė drama apie vykdytą armėnų tautos genocidą. Pasirodo, iki dabar turkai nepripažįsta to, todėl daug visokio šaršalo galima rasti, susijusio su šiuo filmu. Tai paveikė ir imdb vertinimą – pamenu, filmas buvo parodytas dar tik festivaliuose, o imdb puikavosi jau kelios dešimtys vertinimų ir dauguma jų – vienetai. Po to, be abejo, daugelis vien dėl atsvaros įvertino dešimtukais (apžiūrėti galima čia) ir taip įvertinimas tapo maždaug toks, kokį ir norėtųsi duoti man pačiai. 6/10.

Solidi aktorių komanda (Christian Bale, Oscar Isaac), graži vizualinė pusė (vaizdai, kostiumai) – tai neabejotinas pliusas. Visgi pati istorija – pernelyg ištempta ir neretai užgožiama skysto meilės trikampio. Ir tik antroji filmo pusė, kai jausmai, kiek įmanoma (taigi, ne visai), nustumiami į šoną, o pirmą planą pastatoma istorinė filmo dalis, kuri skaudi, emociškai sunki, galop galima lengviau atsipūsti ir stebėti kur kas įdomesnę siužetinę liniją. O ir pabaiga patiko kur kas labiau, nes jau bijojau Pearl Harboro lemties.

Kiek blankokas, kad ilgiau atminty pasiliktų. Ir kas įdomiausia – ne pagrindiniai veikėjai labiausiai įstrigo, o O. Isaac vaidinto personažo draugas turkas.

Tai ir rekomenduočiau – istorinių dramų, kur visai dėmesio skirta romantiniams jausmams, mėgėjams.

926> Reign of Fire / Monstrų ataka (2002)

Rež.: Rob Bowman
Vaidina: Matthew McConaughey, Christian Bale, Gerard Butler,
2002 m., JAV, Didžioji Britanija, Airija, 101 min
Žanras: veiksmo, fantastinis, nuotykių, mokslinė fantastika, trileris
imdb nuoroda čia.

Sausio 30 d. buvo Ch. Bale gimtadienis. Pamačiau visai atsitiktinai ir kažkaip pagalvojau, kad pats metas nutraukti filmų nežiūrėjimo periodą (jei neskaitytume trumpųjų filmų festivalio, paskutinįsyk filmą žiūrėjau lapkričio mėnesį. Pati netikiu tuo) bei pažiūrėti filmą būtent su juo – savo mylimiausiu aktoriumi. Išsirinkau apokaliptinį filmą apie tai, kaip pasaulį užvaldo drakonai ir likę gyvieji bando ne tik išgyventi, bet ir sugalvoti, kaip pasaulį perimti į savo rankas.

Neturėjau didelių lūkesčių, bet ir nemaniau, kad man tiek nepatiks. Na, nebuvo taip, kad jame mane kažkas labai jau erzintų ir nervintų, bet absoliučiai nesudomino niekas iki pat pabaigos titrų. Įsiminė tik M. McConaughey išskirtinė išvaizda, o visa kita – klišės, nereikalingi dialogai ir pati drakonų istorija tokia meh ir neįtikinanti.

2/10

857> A Midsummer Night’s Dream (1999)

Rež.: Michael Hoffman
Vaidina: Kevin Kline, Michelle Pfeiffer, Rupert Everett, Stanley Tucci, Calista Flockhart, Anna Friel, Christian Bale, Dominic West, David Strathairn, Sophie Marceau, Sam Rockwell
1999 m., Italija, JAV, Didžioji Britanija, 116 min
Žanras: fantastinė romantinė komedija
imdb nuoroda čia.

Pagal V. Šekspyro ,,Vasarvidžio nakties sapnas“ sukurtas filmas mano sąraše atsidūrė, žinoma, kaip vienas tų, kuriuose vaidina Ch. Bale ir todėl tiesiog privalau jį anksčiau ar vėliau pažiūrėti. Jei ne šis aktorius, kažin, ar galiausiai nebūčiau jo ištrynusi nė nebaigusi – kažkada ištvėriau keturiasdešimt minučių ir pažadėjau, kad grįšiu kada nors. Nes tai Ch. Bale filmas ir aš noriu pamatyti visus filmus, kuriuose jis vaidina. Iki galo. Žinau, kad tai gali skambėti kvailai, bet taip jau būna, kai norisi mylimo aktoriaus visas kino juostas pamatyti.

Galiausiai, po nežinau kiek mėnesių, įsijungiau jį prieš porą dienų ir, nors prireikė poros vakarų, kad įveikčiau, galiu pasakyti, kad laukti, kol filmas pagaliau įtrauks, buvo verta. Nors laukimas vietomis atrodė varginantis, o ir senovinė anglų kalba (buvo cituotos eilutės iš kūrinio) neprisidėjo prie kiek malonesnės peržiūros pradžioje. Po ilgo laiko užsinorėjau lietuviškų titrų, bet tokių ir su žiburiu nerasi, tad kai kurios eilutės taip ir liko neaiškios. Laimei, laikui bėgant nebereikėjo žiūrėti taip įsitempus – pripratau prie dažnai kartojamų įvardžių ir kitų sakinio dalių, kurios kiek skiriasi nuo dabartinės kalbos, ėmiau suvokti jų prasmę, tad peržiūra tapo lengvesnė. Negana to, ir pats siužetas tapo vis įdomesnis: buvo įdomu, kaip pasisuks viskas su įsimylėjėlių ketveriuke, ko pridarys nežemiškos būtybės, kokie dar kuriozai įvyks su aktorių grupe, o dar kažkaip pripratus, kad Šekspyras tragedijas rašo, nejučia mirčių ėmiau tikėtis, nors vis dėlto Vasarvidžio nakties sapnas – visai ne tragedija. Galiausiai likau ne tik sudominta, bet ir prajuokinta – pabaigoje rodytas spektaklis, virtęs parodija (ironijos taip pat rasti galima), sukėlė tiek daug teigiamų emocijų, kad net norėjosi numoti ranka į sunkią pradžią. Visgi, kai spektaklio įspūdžiai kiek sumažėjo ir galėjau objektyviau žiūrėti į tai, kaip patiko šis filmas, galutinis rezultatas liko toks, koks kokį parašysiu pabaigoje.

Kūrinio siužetas perkeltas į XIX a., todėl išvysite tai, ko Šekspyro laikais dar nebuvo – modernesnės technikos, dviračius. Tekstas sakomas eiliuotas, tad kalbai netrūksta teatrališkumo. Vaidyba – nebloga, nors ne visi personažai įtikino. Iš ryškesnių – Stanley Tucci paliko gerą įspūdį. Žiūrint į jo vaidmenis, atrodo, kad nėra nieko, į ką jis negalėtų įsikūnyti. Mano minėtas Ch. Bale šiame filme atliko Dimitrijaus – vieno iš įsimylėjėlių – vaidmenį. Atmosfera sukurta įdomiai, fantastika – lengva, neperspausta, pritaikytas muzikinis takelis, gražūs kostiumai, netrūko spalvų.

Viską susumavus, A Midsummer Night’s Dream yra neblogas filmas, kuriame yra išties smagių scenų, dėl kurių yra aišku, kad komedijos žanras priskirtas neatsitiktinai. Simpatiški personažai, graži aplinka, kalbėjimas Šekspyro žodžiais – tai daro šią ekranizaciją išskirtinę iš eilinių romantinių komedijų. Visgi sudominęs tik maždaug po valandos filmas kelia dviprasmiškus jausmus, o kai kurių vidutinė vaidyba (ypač kliuvo Oberoną vaidinęs aktorius) prisidėjo prie to, kad negaliu šio filmo vertinti aukščiau nei 6/10.

786> Terminator Salvation / Terminatorius: išsigelbėjimas (2009)

Rež.: McG
Vaidina: Christian Bale, Sam Worthington, Anton Yelchin, Helena Bonham Carter, Bryce Dallas Howard
2009 m., JAV, Didžioji Britanija, Vokietija, Italija, 115 min
Žanras: veiksmo drama, trileris, mokslinė fantastika
imdb nuoroda čia.

Atėjo laikas ir ketvirtajai ,,Terminatoriaus“ daliai, kuri nuo likusių skiriasi tuo, kad joje nėra Arnold Schzwarzenegger. Užtat yra keletas kitų žymių veidų: Ch. Bale, S. Worthington ir jau senokai mano matyta H. Bonham Carter.

2018-aisiais vyksta išlikusių žmonių ir mašinų karas. Džonas Konoras kovoja prieš mašinas ir kasdien klausosi motinos Saros Konor paliktų įrašų, kuriuose ji pasakoja apie šį karą ir ko jis turėtų saugotis. Tuo tarpu čia pat atsiranda vyriškis, kuris prisimena tik praeitį, kai būdamas kalėjime prieš mirties bausmę pasirašė organų donorystei. Kaip jis čia pateko ir kokia jo misija?

Norisi nuo blogiausių dalykų pradėti, tad gal ir pradėsiu nuo apibendrinimo, kad ši dalis pasirodė bene prasčiausia iš visų trijų. Daug šaudymų, spec. efektų, siužetas – gan primityvus, nuspėjamas. Labiausiai erzino muzikinis takelis. Nors vadinti muzika to garso, kuris yra standartinis daugelyje veiksmo filmų šiais laikais (ypač fantastikos), nė neapsiverčia liežuvis. Tas garsas lydėjo kone visas dvi valandas, nuskambėdamas kartais ir kelissyk vos sekundės ar poros skirtumu. Argi ko nors originalesnio neįmanoma buvo sukurti?

Vaidyba – lyg ir nieko ypatingo, Ch. Bale tokie gruboki vaidmenys tinka, S. Worthington skystokas vaidmuo, bet irgi gan dažnai sutinkamas jo filmografijoje. Kas dar?.. Tikriausiai Anton Yelchin įsimintinesnis palyginus su visais, kurie pasirodė. O H. Bonham Carter pasireikšti vietos – nulis, minėtajai pagrindinių aktorių porai taip pat reiškimuisi vietos nebuvo, nors laiko palyginus su gerb. Helena jie turėjo žymiai daugiau.

Kariauja, kariauja, kariauja. Šiek tiek šneka. Vėl kariauja. Kažkokios meilės – seilės, verčiančios akis pavartyti. Dar viena ,,pikantiškesnė“ scena, kuri visiškai be ryšio ir nereikalinga. Tada vėl kariauja. Rėkia. Pokalbiai apie mašina – žmogus, kiek mašina gali būti žmogiška – to jau manau pakankamai prisiklausėm ir pamatėm ankstesnėse dalyse. Na, ir vėl kovos, kovos, kovos. Galop pabaiga, kuri tokia nusaldinta, kad net pikta buvo. Arba tiesiog man taip ir norėjosi kabinėtis.

Iš tikrųjų nebuvo jau toks tragiškas filmas. Bent jau maždaug pusė jo. Pradžioje – kažkaip ne itin įdomu buvo, nuobodoka, greit nuspėjau, kas tam S. Worthington nutiko ir ką jis ten veikia, tad šioje vietoje intrigos nesijautė. Bet maždaug tada, kai tai paaiškėjo ,,garsiai“, viskas apsivertė aukštyn kojom ir vėliau išties daugiau mažiau išlaikė dėmesį prie ekrano.

Ar žiūrėsiu penktąją dalį, kuri dar nepasirodė, pamatysim ateity, nes kol kas nedegu noru, bet vaidins ten Game of Thrones žvaigždutė, tai gal ir reiks visgi užmesti akį. O ir šiaip įdomu, kaip dar visą istoriją pasuks.

O šiam filmui 5/10. Ir dar vienas Ch. Bale iš jo filmografijos išbrauktas. Bet liko dar ne tiek ir mažai.

785> Mio min Mio / Mio in the Land of Faraway (1987)

Rež.: Vladimir Grammatikov
Vaidina: Nick Pickard, Christian Bale
1987 m., Švedija, Norvegija, Rusija
Žanras: fantastinė mistinė nuotykių drama šeimai, 99 min
imdb nuoroda čia

Pagal Astridos Lindgren knygą ,,Mio mano Mio“ pastatytas filmas tapo vienu pirmųjų Christian Bale filmų karjeroje. Tai būtent dėl pastarojo fakto ši kino juosta ir atsidūrė mano planuose.

Jei būtų įmanoma rasti šį filmą įgarsintą lietuviškai, tikrai siūlyčiau pažiūrėti vaikams. Nes filmas gražus ir parodantis tai, kas svarbiausia: ryžtas, narsa, draugystė, gėrio laimėjimas prieš blogį, ryškūs gerieji ir blogieji – t.y. viskas, kas vaikiškuose filmuose ir būna svarbiausia. Patiko man, kaip vystėsi abiejų pagrindinių veikėjų santykiai. Nebuvo taip, kad Mio visą dėmesį sau pasiglemžtų ar kad kažkuris jų būdamas ekrane neturėtų ką veikti ir tiesiog sektų iš paskos. Jie puikiai vienas kitą papildė ir tas yra smagu.

Aišku, atsižvelgiant į biudžetą ir metus kažkokio aukšto lygio efektų tikėtis ir nereikėjo, tad į tai nekreipsiu dėmesio. Bet negaliu nepaminėti, kad man itin dirbtinai atrodė finalinė kova, toks lakstymas be tikslo, pernelyg lėtas tempas (hmm, o gal tiesiog pripratusi esu, kai vienas nugali visus per kokias penkias minutes, o dingęs kardas pakeičiamas kitu vos per sekundę), kažkurioje vietoje net kažkaip absurdiškai atrodė, bet ten buvo pavienė scena, kurios nebepamenu. Ir dar nepatiko garsai, kurie kaip ir turėjo didinti įtampą, bet buvo ne tokie, kokių norėtųsi, netgi blaškė dėmesį savo disharmonija.

Taigi, tai yra vaikų auditorijai skirtas filmas (bet niekas nesako, kad ir suaugę negali žiūrėt) su visais svarbiais elementais, be kurių neapsieina didžioji dalis vaikiškų filmų, tačiau techninė dalis ne itin žavėjo.

6/10

737> The Dark Knight / Tamsos riteris

Rež.: Christopher Nolan
Vaidina: Christian Bale, Heath Ledger, Aaron Eckhart, Michael Caine, Maggie Gyllenhaal, Gary Oldman, Morgan Freeman, Cillian Murphy
2008 m., JAV, Didžioji Britanija, 152 min
Žanras: veiksmo kriminalinė drama, trileris
imdb nuoroda čia.

Iš tiesų, šį filmą jau buvau mačiusi. Tai buvo pirmasis Ch. Nolano trilogijos apie Betmeną filmas, kurį žiūrėjau. Pirmasis žiūrėtas filmas su Ch. Bale. O gal net ir su H. Ledger, tik nepamenu, nes galbūt prieš jį ,,Candy“ jau buvau žiūrėjusi (o gal ir po jo). Bet tai buvo senokai, tad norėjau prisiminti. Buvau pasiplanavusi, kad per vasarą visą trilogiją peržiūrėsiu, bet galop nusprendžiau, kad kol kas pakaks tik dar kartą pasidžiaugti nuostabiuoju Joker’iu.

Ir taip, Joker’is iš tikrųjų yra šio filmo žvaigždė. Jo juokas tobulas. Net ir įprotis laižytis lūpas (skaičiau viename straipsnyje, kad toks įprotis atsirado lyg ir dėl to, kad H. Ledger buvo paprasčiausiai nepatogu su grimu) gerai derėjo ir nė kiek neerzino. ,,Why so serious?“ frazė jau tapo neatsiejama nuo Joker, bet ją matyti ne kokiam 9gag ar panašiam puslapy, o išgirsti iš paties personažo lūpų – visai kas kita. Taigi, Heath Ledger vaidyba man paliko puikų įspūdį ir ,,Oskaras“ buvo pelnytai laimėtas. Apskritai, ši trilogijos dalis gavo/buvo nominuota didžiausiu kiekiu apdovanojimų iš visų trijų.

Kaip ir būdinga šiuolaikiniams veiksmo filmams, netrūksta nei veiksmo, nei puikių specialiųjų efektų. Taigi, visa tai mėgstantys turės į ką paganyti akis. Siužetas įtraukia iš karto, vėliau susidomėjimas blėsta, bet po to vėl atsigauna ir toliau jau be problemų išlaiko dėmesį. Briusas, besislepiantis po Betmeno kauke, sulaukia nemažai išbandymų, bene didžiausias – toks, kad jis yra skatinamas atskleisti, kas yra iš tikrųjų. Kaip ir kitose dalyse, taip ir šioje įdomu žiūrėti, nes Betmenas – tik žmogus, kurį galima fiziškai sužeisti, kuris nori geresnio pasaulio, kuriam nereiktų jokio supeherojaus. Tačiau nusikaltimų nemažėja, o realaus žmogaus, kuris stotų į kovą su nusikalstamumu neatsiranda, tad nebelieka kito pasirinkimo.

Jaučiuosi kaip maža mergaitė, žiūrėdama ir vos ne krykštaudama per kai kurias scenas.  8/10.

Kol kas į kitus superherojus kreivai žiūriu, bet ateity planuoju susipažinti bent jau su Thor (nors labiau domina visur internete šmėžuojantis Loki) ir Iron Man.

716> A Murder of Quality

Rež.: Gavin Millar
Vaidina: Denholm Elliott, Joss Ackland, Christian Bale
1991 m., Didžioji Britanija, 90 min
Žanras: mistinis
imdb nuoroda čia.

Jei taip nuoširdžiai, galvojau net neaprašyti šio filmo, kadangi imdb jam pažymėjau 1/10 ir pasakyti apie jį net nelabai ką turiu. Bet tuomet pamaniau, kad čia žymiuosi visus peržiūrėtus filmus, net tuo atveju, jei tas filmas jau anksčiau buvo paminėtas… Tad ir šį reikia bent trumpai paminėti.

Kadangi mano planuose yra visos Ch. Bale filmografijos peržiūrėjimas, tai ir šį televizijos filmą užtikau kažkada žiūrėdama, ką iš jo filmų dar nesu mačiusi. Tai tradiciškas britų detektyvas, kuriame veiksmo – mažai, kalbų – daug. Didžiausias minusas man buvo detektyvas: nuobodus iki begalybės, neturintis jokio žavesio. O ir pats siužetas visai neįtraukė. Vos ne vos per du kartus peržiūrėjau, bet jei taip nuoširdžiai, antroje filmo pusėje kantrybės buvo daug mažiau, tai šiek tiek ir prasukinėjau.

Žodžiu, pliusą prie šio filmo pasidėjau, bet ko nors, kas nors kiek patiktų, jame nemačiau. Aišku, didelė galimybė, kad tiesiog nesu panašių filmų mėgėja, bet kiek pamenu, seniau teko žiūrėti filmus apie Misis Marpl ir likdavau lyg ir patenkinta.

711> Captain Corelli’s Mandolin / Kapitono Korelio mandolina

Rež.: John Madden
Vaidina: Nicolas Cage, Penélope Cruz, John Hurt, Christian Bale2001 m., Didžioji Britanija, Prancūzija, JAV, 131 min
Žanras: muzikinė romantinė karinė drama
imdb nuoroda čia.

Tai garsaus romano, kuris niekuomet manęs netraukė, o šis filmas ir nepaskatino jos norėti, ,,Kapitono Korelio Mandolina“ ekranizacija, kurioje be gražių Graikijos vaizdų ir kelių garsesnių pavardžių neradau nieko dominančio.

Siužetas sukasi apie Pelagiją, kuri, prieš pat mylimajam išeinant kovoti su graikų armija, susižada su juo. Bet netrukus atvykęs italų kareivis kapitonas Korelis sužavi moterį.

Ir jokių kančių, jokių konfliktų dėl pasikeitusio meilės objekto. Tikriausiai didžiausia kova viduje vyko tik dėl to, kad jis – jos priešas, tad ji turėtų nekęsti, o ne mylėti. O Korelis seilę varvino dėl jos jau nuo pat pirmos minutės, o kuo sužavėjo, tai taip ir nesupratau. Nebuvo nieko apart žvilgsnių, kas galėjo kaip nors sudominti Pelagiją. Bet kaip yra, taip yra.

Kas Pelagiją nervino tik pradžioje (bet ir tai matyt tik dėl pavydo), mane erzino viso filmo metu. Kol kiti kovoja, Korelis su savo kareiviais visą laiką prašventė, prabuvo vietinių merginų ir prostitučių glėbiuose. Taip, džiugu, kad jie nieko blogo nedarė: neplėšė namų, neprievartavo ir nežudė, tačiau pasakyti, kad jie darė kažką gero, irgi negalėčiau. Tad ir pamilti šių personažų nebuvo kaip. Apie Pelagijos sužadėtinį pasakyti daug neturiu ko, tik tiek, kad išėjo į karą jis būdamas visai vaikas, kvailokas ir naivus, o grįžęs pasidarė rimtesnis ir su dideliu patriotizmu. Bet tai ir viskas, ką galiu pasakyti, nes iš nuobodulio į nieką nevedantį siužetą bežiūrėdama taip ir nepastebėjau, kur jis galop dingo, bet net ir nebuvo noro atsukti atgal filmą ir surasti, kur išaiškėja jo ,,dingimo“ aplinkybės. Ir ta pabaiga – tokia nuspėjama, saldi. Jokio charakterių išplėtojimo, jokio jausmo. Vienintelis labiau nuliūdinęs įvykis buvo, kai graikę moterį, kuri tik flirtavo su vokiečiu, taip baisiai nubaudė.

Aktorių gretose esanti Penelope Cruz, kaip visada žavi, moteriška ir stipri. Nicolas Cage – vienas antipatiškiausių aktorių, kurio vaidinamą personažą bandžiau pamėgti, bet vis vien nesugebėjau įteigti sau, kad jo vaidyba čia buvo gera, jau nekalbant apie paties personažo išpildymą. Christian Bale vaidmuo visiškai neišplėtotas ir lengvai pasimetantis fone, tarsi jo čia nė nebūtų. Taigi, net ir aktoriai visos šitos nuobodybės, kuri tiesiog ėjo ir praėjo, nieko po savęs nepaliko, negelbėjo.

Spėju, man jau laikas pažiūrėti ką nors, kur meilė būtų koks trečiaeilis ar ketvirtaeilis dalykas, nes kitaip pradings ir malonumas žiūrėti filmus, jei visus iš eilės taip vertinsiu. 4/10

703> Harsh Times / Žiaurūs laikai

Rež.: David Ayer
Vaidina: Christian Bale, Eva Longoria, Freddy Rodríguez
2005 m., JAV, 116 min
Žanras: veiksmo kriminalinė drama, trileris
imdb nuoroda čia.

Filmo peržiūrą baigiau tuo, kad tiesiog susigraudinau, to visai nesitikėdama. Tuo labiau, kad ir siužetas iš pažiūros atrodo ne itin ypatingas: buvęs desantininkas Džima susitinka su geriausiu draugu Maiku. Abiejų tikslas – rasti darbus. Džimo tikslas – gauti darbą policijoje, o tuomet sutvarkyti dokumentus, kad galėtų atsivežti mylimą merginą ir ją vesti. Tuo tarpu Maikas nori susirasti bet kokį darbą, kad būtų patenkinta jo žmona. Tačiau susitikę jie nusprendžia dar kurį laiką tiesiog linksmai praleisti laiką: narkotikai, nelegalūs darbeliai tik dėl linksmumo.

Tik štai didžioji bėda ta, kad Džimas jau kurį laiką yra pasikeitęs. Karas sužalojo jo psichiką: iš ramaus būdo vaikino jis tapo impulsyviu, netgi neprognozuojamu vyru, kuriam nebelikę jokių ribų. Tačiau geriausias draugas lieka jam ištikimas ir elgiasi taip, kaip ir turėtų: sunkiausiomis akimirkomis bando nuraminti, stengiasi išvengti situacijų, kurios galėtų kaip nors Džimą paveikti. Bet gatvės gyvenimas, į kurį jie įsisuka daro savo: čia nori nenori, turi rizikuoti savo gyvybe.

Siužetas – pakankamai lėtas ir todėl spėju kai kas gal net ir pavargs laukti didesnio veiksmo, nes didžiąją laiko dalį viskas vyksta pakankamai tolygiai ir tik pačioje pabaigoje kreivė nemenkai šokteli į viršų. Tačiau mano atveju, tas tolygumas nebuvo nuobodus. Kad ir vyko tiesiog pokalbiai, karts nuo karto – vienas kitas susirėmimas, ir nieko, kas galėtų skatinti galvoti apie kažką rimtesnio, vis vien įtampa kilo su kiekviena nauja scena, bėgant minutėms tiesiog jaučiau, kad kažkas turi, tiesiog privalo nutikti. Ir kad greičiausiai tai nebus labai linksma. Ar mano įtarimai buvo pagrįsti – telieka nutylėta. Žinoma, nors daug nekalbama, bet visa ,,šlovė“ atitenka karui ir tam, ką jis padaro žmonėms, kaip sugadina gyvenimus, pasmerkia nuolatinėms kančioms ir nesuvokimui to, ką personažas ką tik darė.

Didžiosios filmo žvaigždės – abu pagrindiniai aktoriai – įdėjo į šį filmą didžiulį indėlį. Jei ne jų gera vaidyba, tai filmas sumenktų spėju perpus. Eilinį sykį nustebino Ch. Bale – na, negaliu ir vėl jo pagirti, nes jo darbas filmavimo aikštelėje vertas pagyrų. Nepaisant to, kad apskritai jam tinka vaidinti štai tokius ,,blogiukus“, tai čia norisi atkreipti dėmesį į tai, kad jam pavyko puikiai ir įtikinamai suvaidinti ,,besiplėšantį“ savyje personažą, kuris iš vienos pusės nori darbo, kuriame reiktų daryti tai, ką kare išmoko geriausiai – žudyti ar kankinti, o jei taip apibendrintai – tiesiog atlikti jam pavestas užduotis, iš kitos pusės – nori turėti šeimą ir užmiršti kasnakt jį kankinančius košmarus. Pykčio ir agresijos priepuoliai – dar vienas Džimo bruožas, kurį Ch. Bale pavyko perteikti būtent taip, kad neliktų jokių abejonių, kad kažkas perspausta ar netikra. Freddy Rodriguez norėtųsi pamatyti dar kokiame nors filme, nes taip pat paliko malonų įspūdį: būdamas priešprieša savo draugui, visišką atsidavimą perteikė taip nuoširdžiai, kad tiesiog negali paneigti, kad tarp jų buvo paprasta draugystė – ne, tarp jų buvo tikra, stipri draugystė.

Tad ir jau minėtas susigraudinimas buvo daugiau toks visų filmo metu buvusių emocijų ,,nuleidimui“. 8/10 ir džiaugiuosi, kad dar yra likę nematytų kino juostų su Ch. Bale. Įdomu, kuo kitąsyk jis mane nustebins.