1121>Cruella / Kruela (2021)

Tai filmas, skirtas Kruelai – blogiukei iš pasakojimų apie 101 ir 102 dalmantinus. Nesu tikra, kiek tuose filmuose buvo užsiminta apie jos praeitį (jei buvo, tai neatsimenu, nes žiūrėjau labai seniai), bet čia tikrai ne tas atvejis, kai filmas atrodo sukurtas be reikalo. Tiesa, jau yra paskelbta informacija, kad bus antroji dalis, o dėl jos reikalingumo jau taip tvirtai nepasisakyčiau.

Didžiausia blogybė, žiūrint tokį filmą, yra tai, kad žinai, kuo ji taps ir kad nebus taip, kad ji filmo gale taps pačia švelniausia ir mylinčia pasaulį būtybe. Tad žiūrint nesigauna susikurti kažkokių iliuzijų ar baigties variantų. Be to, jau prieš žiūrint 2h 14min man atrodė daugokai tokio žanro filmui, tad net ir nestebina, kad buvo vietų, kai nuobodžiavau dėl įsivyravusios monotonijos.

Bet šiaip jau filmas labai gražus. Kostiumai, aplinka – traukia akį, muzikinis takelis irgi parinktas tinkamai. Toks be galo stilingas filmas, jei kartais skaito kas nors, kam patinka mados, gražūs drabužiai ir pan., tai siūlau tikrai nepraleisti šio filmo. Na ir patys veikėjai – tokie gal kiek pakvaišę, bet tinkantys vienas kitam (nors pati Kruela ir labai stipriai erzino), todėl žiūrėti buvo įdomu ir visai smagu.

7/10

imdb

1056> I, Tonya / Aš esu Tonia (2017)

Tikrais įvykiais paremta istorija apie ledo čiuožėją Tonya Harding. Pradedama nuo jos vaikystės, baigiama įvykiu, kuris visam laikui atėmė teisę Toniai dalyvauti bet kokiose varžybose.

Neabejotinai pranoko lūkesčius. Tragikomiška drama su itin ryškiais personažais. Įdomu, kai ne tik pagrindinė veikėja, bet ir antraeiliai – Tonios mama, vyras – yra saviti, prikaustantys prie ekrano. Atrodo, nėra nė vieno, kuriam būtų galima jausti simpatiją, bet to šitam filmui ir nereikia. Paviršiumi plaukiant – lengvas, bet tuo paviršiumi plaukti nepavyksta, nes per daug aiškiai atsiveria visa Tonios gyvenimo istorija, nori nenori sukasi mintys apie tai, kas čia įvyko, kodėl jie tapo tokiais, kas paskatino vienam ar kitam elgesiui, kodėl buvo pasirinkta taip, o ne kitaip. Po filmo iš karto ėjau skaityti tikrosios istorijos.

imdb

8/10

892> Lars and the Real Girl / Larsas ir reali mergina (2007)

Rež.: Craig Gillespie
Vaidina: Ryan Gosling, Emily Mortimer, Paul Schneider, Patricia Clarkson
2007 m., JAV, Kanada, 106 min
Žanras: komedija, drama
imdb nuoroda čia.

Introvertas ir iš pažiūros visiškai vengiantis kontakto su kitais žmonėmis 27-erių vyras vieną dieną pristato savo broliui merginą – internetu atsisiųstą lėlę.

Labai keistas filmas. Toks keistas, kad didžiąją dalį filmo jaučiau nepatogumo jausmą, vėlgi, kaip ir vakar, teko stabdyti filmą nesyk. Tiesa, dėl kitos priežasties – šįkart dėl to nepatogumo, kuris vietom atrodė pernelyg didelis, niekaip negalėjau nuvyti šalin to keisto jausmo. Tik kažkuriuo metu, kai jau ir ekrane visi tarsi susigyveno su šia mergina, ir aš pajėgiau pradėti žiūrėti filmą be minėto jausmo.

Ryan Gosling vaidmuo gan sudėtingas, o ir kiek emocijų jame buvo. Man patinka aktoriai, gebantys vaidinti ,,akimis“ – būtent tokia šiame filme buvo ir R. Goslingo vaidyba: akys sakydavo daugiau nei jo ištarti žodžiai.

Apie vienišumą, kitų žmonių spaudimą (na, tai ar turi merginą? Ar matei naują bendradarbę? Patinka tau ji? Ar ji ne gražuolė? Visi vienišiai tikrai supras, ką reiškia girdėti tokius klausimus), charakterių skirtumus (kad ir tas nemėgimas, kai kiti glaustosi, apkabinėja, čiupinėja, liečiasi be menkiausios priežasties), na, ir Larso sutrikimą, jo tikėjimą, kad lėlė, yra tikra. Jo ir lėlės santykiai perteikti išties neblogai, rodos, visos draugystės stadijos pereinamos.

Fantastiškumo suteikia kitų prisidėjimas prie viso šito reikalo, kai visi linksi galvomis, rūpinasi Bianka (lėle), kai viskas, ką Larsas gauna, tik kreivus žvilgsnius, bet jokių ten šaipymųsi ar kitokių dalykų, kurių realybėj neišvengtume. Apskritai, per daug instancijų ir žmonių man pasirodė prijungta prie viso šito dalyko, kad žiūrėdama antrąją filmo pusę vis dar būtų išlaikoma rimtis (filmas ir komedijai priskiriamas, bet man labiau tai rimta drama, juokingas yra nebent kitų santykis su lėle, parodymas, kaip visi vis labiau susigyvena su jos egzistavimu) ir nekiltų juokas ar netikrumo jausmas.

Bet šiaip jau gražiai pastatytas, tikrai jokio vulgarumo ar ko kito, ko galima tikėtis, kai viena iš pagrindinių veikėjų – vadinamoji sex doll. Liūdnokas, tragikomiškas, ne visai įtikinamas dėl aplinkinių įsitraukimo, bet vis vien gražus, gal kiek ir su vienybe, rūpinimusi, meile kitam susijęs.

7/10