Archyvas

Archive for the ‘Damien Chazelle’ Category

1103> La La Land / Kalifornijos svajos (2016)


Šis filmas sukosi galvoje jau kelis mėnesius, tad galop prisėdau pažiūrėti. Kažkada žiūrėjau labai daug muzikinių filmų bei miuziklų, jungdavausi juos beveik be jokios atrankos, tad tikriausiai panorau prisiminti tuos laikus, o ir pagrindinė aktorių pora intrigavo.

Na, bet praėjo dvi savaitės ir suprantu, kad filmas visiškai išdilo iš galvos. Pradžia dar atrodė įdomi, pastatymas irgi pasirodė savitas, vizualiai gražus, kostiumai traukė akį, likau patenkinta tokia netipiška pabaiga, tačiau siužetas paprasčiausiai neišlaikė dėmesio. Buvo blanku, net ir muzikinis takelis prabėgo visai nepastebimas, nė viena iš dainų neužstrigo atminty.

Galbūt kažkada aš ,,persivalgiau“ šio žanro ir todėl man filmas visiškai nelipo? Nesu tikra.

imdb

6/10

828> Whiplash / Atkirtis (2014)


imagesRež.: Damien Chazelle
Vaidina: Miles Teller, J.K. Simmons, Melissa Benoist
2014 m., JAV, 107 min
Žanras: muzikinė drama
imdb nuoroda čia.

Vienas garsiausių praeitų metų filmų, pasakojantis apie jauną būgnininką Endriu, kuris patenka mokytis pas jokių ribų nepripažįstantį Flečerį.

Vilkinau aš jo peržiūrą, nes man nepatiko komentarai. Kad ir kaip gerai daugelis atsiliepdavo, atrodydavo, kad greičiausiai nusivilsiu aš juo ir bus išeikvotos beveik dvi valandos tik vidutiniam filmui (kita vertus, negaliu paneigti, kad vidutinių išties nemažai žiūriu). Tačiau paskutinė rekomendacija paskatino įsijungti ir galiausiai likau maloniai nustebinta.

J.K. Simmons vertas visų šių metų apdovanojimų. Nesigilinu, ką kiti toje kategorijoje nominuoti aktoriai nuveikė, galbūt buvo ir vertesnių lyginant vaidmenis, bet už tai, kaip savo vaidinamą personažą perteikė šis autorius, visų ovacijų ir statulėlių tikrai nusipelnė. Stiprus, įtaigus, prikaustantis. Buvo keista, kad nepykau aš jo – kažkaip man dvejopus jausmus kėlė ir stengiausi pamatyti, koks jis yra po ta savo kauke. Bet kuo toliau, tuo labiau supratau, kad tai ne kaukė. Jis kitoks šitoje srityje ir negali būti.

Miles Teller pamažu kopia pripažinimo link ir netgi sakyčiau visiškai užtikrintai, kiti aktoriai buvo labiau fonas nuostabiajam Flečerio personažui.

Daug dinamikos, daug muzikos, o dar daugiau įtampos, kuri neleido atsiplėšti nuo ekrano, o vietomis ir pati jaučiausi įsitempusi ir laukianti, kas gi dar įvyks toliau. Siužetas daugiau mažiau nuspėjamas, bet tai, kaip jis išplėtotas, leidžia į tą faktą numoti ranka.

Vienas malonumas buvo žiūrėti į taip išplėtotus personažus, tokį stiprų ir tikrovišką pateikimą, kiek darbo reikia ir prašoma įdėti, kad būtų pasiektas kiek įmanoma geresnis rezultatas. Kai imi gyventi tik dėl to, kad taptum geriausias ar kad tokiu pasirodytum prieš savo gerbiamą mokytoją, nepaisant to, kiek fizinių jėgų, sveikatos ar nervų tai kainuoja. Asmeniškai man visuomet gaila tų vaikų, kuriuos nuo mažens veda į kokią nors muzikos mokyklą, nori jie to ar nelabai. Žinoma, šis atvejis kitoks, nes Endriu ėjo savo noru.

8/10