Archyvas

Archive for the ‘Daniel Craig’ Category

845> The Girl with the Dragon Tattoo/ Mergina su drakono tatuiruote (2011)


girl3Rež.: David Fincher
Vaidina: Daniel Craig, Rooney Mara, Christopher Plummer, Stellan Skarsgård, Robin Wright
2011 m., JAV, Švedija, Norvegija, 158 min
Žanras: kriminalinė mistinė drama, trileris.
imdb nuoroda čia.

Prieš ketverius metus žiūrėjau švediškąją versiją. Kitų dalių taip ir neprisiruošiau žiūrėti, o dabar kilo noras pažiūrėti amerikietiškąją versiją. Jokių lyginimų nebus, kadangi žiūrėjau pernelyg seniai ir jis nebuvo tiek įsimintinas, kad prisiminčiau iki šių dienų (išskyrus kelis momentus).

Žurnalistas Mikaelis susigadina savo reputaciją ir nusprendžia atsistatydinti iš pareigų. Maždaug tuomet jis gauna pasiūlymą ištirti prieš keturiasdešimt metų įvykusį moters dingimą. Jam padeda Lisbeta Salander, puiki įsilaužėlė į kompiuterius.

Pradedant nuo aktorių vaidybos, yra ne tik ką pagirti. Žinoma, Rooney Mara, puiki, ne veltui jos vaidyba įvertinta ir įvairiais apdovanojimais ar bent jau nominacijomis. Iki tol ją mačiau kaip švelnią, mielą merginą, o šiame filme ji atsiskleidžia įvairiom spalvom. Aišku, neretai į apdovanojimus papuola aktoriai, kurie kurdami savo atliekamą vaidmenį pakeičia neatpažįstamai išorę, ne išimtis ir R. Mara, kuri ir auskarus vėrėsi, ir plaukus dažė, kiekvienoje scenoje – su ryškiu, tamsiu makiažu, juodais drabužiais, apsižergusi motociklą. Tačiau ir būdo savybės bei elgesys buvo perteikiamas puikiai: brutualumas, žiaurumas, skausmas, praeities nuoskaudos, artimo santykio vengimas. Visai kas kita – Daniel Craig. Nesužavėjo ir neįtikino manęs jis, amžinai ta pati veido mimika, gan medinė vaidyba, taip ir norėjosi vietoj jo matyti ką nors kita.

Režisūrai priekaištų nelabai turiu. Niūrus, įtaigus, šaltų tonų filmas. Atmosferą stengtasi padaryti panašią į skandinavų filmų, kiek pavyko išpildyti, tiksliai negaliu pasakyti, nes vietomis visgi norėjosi kiek daugiau to skandinaviško prieskonio. Nustebino, kad pradžioje palyginus ilgokai rodė titrus (prie filmo dirbusių žmonių pavardes), o jų fone – subtilius, Hannibal ir True Detective stilių primenančius vaizdus. Jeigu rimtai, tai net ir nustebino, kad kai kurie filmo momentai buvo panašūs į minėtų serialų. Laiku pakliuvo, ir ne kitaip.

Pamenu, žiūrint švediškąją versiją, vietomis nesugebėdavau išlaikyti dėmesio – taip buvo ir šįkart. Daug pokalbių, ne visi įtraukiantys, nors praleisti kažko irgi nesinorėdavo. Juolab, kad istorijos niuansų nelabai prisiminiau, tad tik, kai kas nors išaiškėdavo, pagalvodavau, kad taip, juk būtent taip ir turėjo būti. Kaip minėjau, filme daug pokalbių, veiksmo – ne tiek ir daug. Lisbetos ir Mikaelio keliai susikerta labai negreitai – iki tol reikia stebėti, kaip vienas ir kitas ,,grumiasi“ su savo gyvenimais, kol galiausiai Mikaelis pasirodo jos namuose ir jie susiduria akis į akį.

Nepaisant to, kad prisikabinti prie siužeto kažkiek norisi (ir kadangi mačiau dvi šio siužeto versijas, įžvelgiu, kad visgi tikrai manęs iki galo pati istorija ,,neužkabino“), o D. Craig vaidyba skurdoka, bet pastatymas bei nuostabioji R. Mara suteikia šiam filmui to šarmo, kurio užtenka, kad užsinorėčiau pažiūrėti kitas dvi dalis (aišku, skandinavų, nes amerikiečių dar nėra ir kurį laiką nieko rimto nesigirdi apie jų pasirodymą ateityje).

8/10

85> The Jacket / Tramdomieji

gruodžio 31, 2011 Komentarų: 2

Nesuprantu, kodėl vis atitolinau šio filmo peržiūrą. O juk apie jį man zyzė jau keletą mėnesių..

JAV karinio laivyno seržantas Džekas Starksas Persijos įlankos mūšio metu sunkiai sužeidžiamas ir tik per plauką išlieka gyvas. Jį ima kankinti amnezijos priepuoliai. Dabar, nebetinkamas armijai, jis leidžia laiką klajodamas pakeleivingais automobiliais netoli gimtojo Vermonto. Vieną vėlyvą žiemos vakarą, Džekas įlipa į vieną iš tokių mašinų, bet netrukus sustabdo policija.

Kas vyksta toliau, Džekas pasakyti negali – jį ištinka amnezijos priepuolis. Džekas atgauna sąmonę ir atmintį mažo miestelio teismo salėje. Ką tik atsigavusį vyrą ištinka šokas – jis kaltinamas žmogžudyste. Kadangi dėl amnezijos Džekas nepakaltinamas, jį uždaro į psichiatrinę ligoninę ir ima gydyti eksperimentiniu būdu…

Puikus filmas. Net nesitikėjau, kad taip sudomins. Veikėjai- saviti ir turintys kažko būdingo tik jų personažui. Siužetas įdomus, kadangi nėra itin nuvalkiotas (bent jau aš nieko panašaus prieš tai nebuvau mačiusi), o įtampa vis didėja, nes pabaiga gali baigtis dvejopai ir sunku nuspėti, kuri iš tų dviejų bus būtent toji, tad su nekantrumu jos laukiau, bet, iš kitos pusės, pasibaigus net buvo liūdna, kad taip greitai baigėsi. Kas sukrečia? Žinoma, eksperimentinis būdas. Ten ir visiškai sveiką žmogų įmanoma padaryti didžiausiu bepročiu, Būti uždarytam toje dėžėje- nelengvas išbandymas, ypač, jei kankina klaustrofobija (sakykim aš nebijau nei liftų, nei panašių vietų, bet jei mane uždarytų ten, kur pagr. veikėją- tikriausiai išprotėčiau po kelių tokių išbandymų). Ir pati pagr. veikėjo situacija ne ką mažiau sukrečianti. Nenoriu atskleisti per daug siužeto, bet ir vėlgi- jei būčiau jo vietoje, net neįsivaizduoju, kaip mėginčiau viską pakeisti…

Rekomenduoju ir rašau 10/10

Rež.: John Maybury, vaidina: Adrien Brody, Keira Knightley, Daniel Craig, 2005 m., JAV, Vokietija, anglų k., 103 min.