Archyvas

Archive for the ‘Darío Grandinetti’ Category

1107> Julieta / Chuljeta (2016)


Pažiūrėjau, kad nuo paskutinio filmo praėjo lygiai mėnuo (Prisoners peržiūrėtas gegužės 16, o šiandien – Julieta). Sustojo mano žiūrėjimai, nors vienu metu jaučiausi visiškai atsigavusi ir grįžusi į kino pasaulį. Bent tiek, kad visai nepamirštu. Prieš kurį laiką prisiminiau P. Almodovar ir pasvajojau, kad reiktų ką nors peržiūrėti iš jo kūrybos. Ir štai užtikau, kad LRT mediatekoje yra įkeltas jo 2016-ųjų filmas Julieta. Tad ir įsijungiau.

Net jei nežinočiau, kieno šis filmas, nė nesuabejočiau, kad priklauso P. Almodovar. Raudona, įsiterpianti pačiose įvairiausiose vietose, iš kitų filmų pažįstami aktoriai, net ir siužetas – toks gan tipiškas. Šiek tiek melodramos, šiek tiek mistikos ir įdomių veikėjų pasirinkimų. Siužetas – tekantis pasroviui, netgi kiek užliūliuojantis. Atrodo, nuo pat pradžių keliami klausimai ne tik apie tai, kas nutiko veikėjos praeityje, bet ir kur moters dukra, tačiau pastatytas taip, kad intrigos nejaučiau. Norėjosi tiesiog žiūrėti, stebėti ir ramiai priimti kiekvieną siužetinį vingį. Kad ir buvo įdomu, visgi negalėjau iš galvos išmesti minties, kad kažkaip čia viskas tiesiog nuplaukia tolyn, nieko po savęs nepalikdamas. Rimtos temos, vaidyba man irgi patiko, bet neatrodo, kad ilgėliau užsiliks atminty.

7/10

imdb

883> Relatos salvajes / Wild Tales / Šiuolaikiniai žvėrys (2014)


Relatos-SalvajesRež.: Damián Szifrón
Vaidina:  Darío Grandinetti, María Marull, Mónica Villa
2014 m., Argentina, Ispanija, 121 min
Žanras: komedija, drama, trileris
imdb nuoroda čia.

Pernai pretendavęs gauti ,,Oskarą“ geriausio užsienio filmo kategorijoje bei susišlavęs visą krūvą kitokių apdovanojimų, paliko išties neprastą įspūdį. Filme rodomos 6 nesusijusios istorijos ir rasti nors vieną patinkančią tikriausiai galėtų kone kiekvienas.

Šis filmas – tikra žanrų maišalynė. Toji istorija, kur rodoma apie du kelyje susitikusius vyriškius, man net ir siaubo filmą priminė. Ir beje, ši istorija man – viena įdomiausių. Maloni, paprasta ir mistikos prieskonį turintis pirmasis pasakojimas, vykstantis lėktuve, nuteikė nuo pradžių geram filmui. Sakykim, jei pirmoji istorija būtų buvusi apie vyriškį, kuris norėjo priešintis korupcijai, arba apie padavėja dirbusią moterį, ūpas būtų iš karto nukritęs. Šios dvi ir dar toji apie tai, kaip tėvas bandė sūnaus kailį gelbėti, paliko mažiausią įspūdį ir todėl bendras įvertinimas kiek krito. Tačiau jos nebuvo blogos: nors nuobodesnės už kitas, bet kiekvienos kulminacija buvo ,,kažkas tokio“. Ne tik siužetiškai, bet ir vizualiai jos atrodė itin efektingai. Likusios trys istorijos (du vyrai kelyje, įvykis lėktuve bei finalinė – vestuvės) buvo tiesiog puikios. Apie įvykį lėktuve jau užsiminiau. Du vyrai kelyje, kaip irgi jau rašiau, atrodė kaip siaubo filmas, su įtampa, o tuo pačiu ir itin komiškas. Vestuvių dalis, kuri buvo tikriausiai ilgiausiai besitęsusi istorija (pusę valandos), yra visiškas nr. 1. Tragikomedija kuo tikriausia, visą laiką prasijuokiau iš situacijų, spalvingų ir nenuspėjamų personažų. Nors tragikomiškumo netrūko ir kitoms istorijoms. Finalinei daliai palikti vestuvių segmentą buvo išties puiki idėja.

Ilgai atidėliotas, malonus atradimas. Tą dalį apie vestuves peržiūrėčiau dar nesyk. 7/10

682> Hable Con Ella / Talk to Her / Pasikalbėk su ja


3996a-hable6Rež.: Pedro Almodóvar
Vaidina: Javier Cámara, Darío Grandinetti, Elena Anaya, Lola Dueñas, Geraldine Chaplin
2002 m., Ispanija, 112 min
Žanras: romantinė drama / komedijaimdb nuoroda čia.

Filmas pasakoja apie du vyrus, kurie prižiūri komos būsenoje esančias moteris.

Paskutiniu metu vis nerandu laiko aprašyti peržiūrėtus filmus, bet norisi nenutraukti rašymo čia, tad, kol nesugalvojau kitokios aprašymo formos (na, tiesiog trumpesnės ir man patinkančios), tikiuosi, kad visgi pavyks neapleisti tinklaraščio.

Talk to Her žiūrėjau prieš keletą dienų ir įspūdis jau priblėsęs, nors prisipažinsiu, kad po peržiūros tą dieną man jis vis sukosi galvoje, o kitą dieną net ir buvo proga jį paminėti pokalbyje, tad nemanau, kad ši kino juosta taip jau nieko po savęs nepaliko. Bet ir didelio įspūdžio nepadarė, iš kelių matytų P. Almodovar filmų šis bent man kol kas pasirodė silpniausias, o ir į pabaigą tam tikri siužetiniai vingiai nepatiko ir gan ,,neskaniai“ nuskambėjo, nors ir jau žinau, kad šio režisieriaus filmuose niekas ,,nespindi“ ir nerodomas rožėmis klotas gyvenimas.

Dar viso filmo metu svarsčiau ir niekaip nesugalvojau, iš kur man matytas vienas iš pagrindinių aktorių – Dario Grandinetti. O pasirodo jis vaidino vaikystėje/paauglystėje itin mėgtame argentiniečių seriale ,,Mažyliai“ (iš tikrųjų, būtų smagu, jei jį vėl rodytų vietoj tų visų lėkštų savaitgalinių rytinių/dieninių filmų). Abu pagrindiniai aktoriai paliko gerą įspūdį, tuo labiau, kad būtent apie juos pagrinde ir sukosi visas veiksmas. Vienas – visiškai atsidavęs savo slaugomai moteriai, kitas – nežinantis, kaip šioje situacijoje elgtis. Vyrai susibendrauja atsitiktinai, Markas po truputį mokosi ,,bendrauti“ su komoje gulinčia mylimąja, o be viso to sužino fantastinę ir itin įvairiapusiškus jausmus keliančią Benigno ir jo prižiūrimos merginos susipažinimo istoriją.

Teatriniai pasirodymai intarpuose paliko malonų įspūdį, jie puikiai prisidėjo prie kuriamos kino juostos atmosferos, buvo įdomu stebėti tiek juos, tiek tai, kokius jausmus tie pasirodymai sukelia veikėjams. Personažų gyvenimo istorijos – taip pat vertos dėmesio, jose netrūksta spalvų ir nenuspėjamų siužetinių vingių (kaip ir tikrame gyvenime). Vis dėlto, kaip ir minėjau, nesužavėjo jis manęs, vietomis nuobodžiavau, o galop laukiau, kad jis greičiau pasibaigtų. Nors tikėjausi daug, netgi labai daug, kadangi anksčiau buvau skaičiusi ne vieną komentarą, kuriame šis filmas įvardijamas kaip vienas geriausių Almodovaro filmų.

6/10