603> The Wrestler / Imtynininkas

Darren Aronofsky – be abejonės, vienas geriausių šių dienų režisierių. Tai ketvirtasis jo rimtas darbas, o man – ketvirtoji matyta jo kurta juosta. Pasakojama apie profesionalų imtynininką Rendį, kuris priverstas palikti ringą ir išmokti gyventi už jo ribų.

Priežastis, dėl kurios vilkinau jos peržiūrą, galvoju, buvo toks, kad kiek prisibijojau pačios tematikos. Imtynės – tikrai ne pati įdomiausia sporto šaka, apskritai, nesuprantu tokio sporto, kuriame reikia žaloti kitą ir kuriame pats žalojiesi ,,savanoriškai“. Tačiau buvo išties netikėtai įdomu. Iki šiol esu mačiusi keletą ,,Amerikietiškų imtynių“ laidų, į kurias kažkada užmesdavau akį, kai žiūrėdavo tėtis. Filme yra atskleidžiami užkulisiai, kurie sukelia dvejopus jausmus. Imtynininkai apsitaria prieš tai, kas ką darys ir kaip smūgiuos, bet vis dėlto, žinojimas nepadeda išvengti traumų, jie – lygiai tokie patys sportininkai kaip ir visi kiti, nepaisant to, kad šiek tiek viskas stilizuotai ir surežisuotai pateikiama tam, kad žiūrovai liktų patenkinti. Ir jau nuo pat pradžių aplanko niūri nuotaika, kai rodoma, kaip atrodo jau savo laiką ,,atitarnavę“ imtynininkai: dažnas jų – invalidas. Ar dėl to reikia šitiek metų stengtis, kad galiausiai likusį laiką turėtum praleisti prikaustytas prie lovos ar invalido vežimėlyje?..

Rendis turi išmokti gyventi be ringo, tačiau tai, kaip ir visai nekeista, yra sunku. Paraleliai yra rodoma striptizo šokėja, kurios karjera taip pat eina į pabaigą, ji tai puikiai supranta ir lygiai taip pat ima galvoti, kaip reikės gyventi kitokį gyvenimą, kai iki šiol tik šis darbas padėjo jai išlaikyti save ir sūnų. Tačiau, jos atveju, beviltiškumas perauga į tam tikrus veiksmus, į norą nepasiduoti ir ryžtingai eiti tolyn. Tuo tarpu Rendžiui – tai pernelyg sunku. Buvęs žiūrovų numylėtinis jis negali išlaikyti bent jau pakenčiamų santykių su dukra, darbas nesuteikia jokių teigiamų emocijų, kai tuo tarpu ringe jis jausdavo kuo tikriausią kaifą. Ir tai skaudi tema, kuri paliečia kone kiekvieną žmogų, ypač tokį, kuris visą gyvenimą dirbęs ir priverstas palikti darbą dėl išėjimo į pensiją. Tuomet jis pasijaučia niekam nebereikalingas…

Panaši tematika yra ir kol kas naujausiame D. Aronofsky darbe ,,Black Swan“, tačiau ,,Imtynininkas“ skiriasi ne tik nuo minėtojo, bet ir kitų jo filmų, nes žiūrovas ,,imamas“ paprastumu, nepasitelkiant jokių ,,šizofreninių“ (ar kaip tai pavadinti ;D )vaizdų ar mokslinės fantastikos. Jokių įmantrybių, viskas realiai ir todėl taip jautriai ir tikroviškai, rodos, pati ėmiau justi tai, ką personažas. Kino juosta neprailgsta ir nė trupučio nenuobodi. Aktorių komanda – puiki (ar reikia paminėti, kad abu pagrindiniai aktoriai buvo nominuoti Oskaro statulėlei už vaidmenį šiame filme?), muzikinis takelis, pateikimas – na viskas tiesiog šauniai, na, bet nėra ir ko stebėtis, kai darbo imasi šis režisierius. Ir žinokit, tikrai netikėjau, kad šis filmas išspaus man ašarą, o žiūrint paskutines scenas būtent tai ir nutiko. Pati pabaiga kiek sutrikdė, nes palikta vietos interpretacijai, o tikėjausi išsprendimo ir kad nebus jokių klaustukų palikta. Ir vis tiek tai buvo efektinga, mintis atskleista būtent taip, kaip ir turėta, o po filmo pagalvojau, kad jau ilgą laiką nieko tokio paveikiančio nebuvau mačiusi. Bet ir kaip gera jausti tą tokį jausmą, kuris aplanko pažiūrėjus išties gerą, vertą dėmesio filmą, tikras malonumas!

Dabar belieka sulaukti kitamet pasirodysiančio Noah. Bei žinoma, prisiruošti kada nors pažiūrėti ,,Pi“.

stiprus 8/10

Rež.: Darren Aronofsky, vaidina: Mickey Rourke, Marisa Tomei, Evan Rachel Wood, 2008 m., JAV, Prancūzija, 109 min

143> The Fountain / Versmė

Šitą filmą buvau įsijungusi kelissyk, bet vis iš karto ir išjungdavau. Šį kartą įsijungti mane paskatino reklama per vieną televiziją, kuri neišgaravo iš galvos net kitą dieną. Mane sudomino pavadinimas ir tai, kad vaidina du man patinkantys aktoriai. Bet tik šįryt suvokiau, koks filmas tai galėtų būti (sunkiai suvedžiau, kad ,,Versmė“ galėtų būti būtent šis filmas). Na, ir ką, įsijungiau…

Trys nesusijusios siužetinės linijos apima tris skirtingus laikotarpius – dabartį, XVI-ąjį amžių ir neapibrėžtą ateitį. Fantastinėje dramoje pasakojama apie meilę, mirtį ir gyvybės medį.

Keistai sumišusi esu po filmo. Taip, D. Aronofsky moka padaryti, kad žiūrovas būtent taip ir jaustųsi. Tai trečiasis jo filmas, kurį esu mačiusi. Bet visgi šio pernelyg negirsiu, kaip kad dariau su ankstesniais (Black Swan ir Requiem for a Dream).

Tas XVI a. man apskritai visiškai nepatiko. Ateitis?.. Irgi ne kažką. Bet negaliu nesakyti, kad be jų filmas būtų geresnis. Sunkiai be šių siužetinių linijų būtų pasiekta tai, ką norėjo filmu pasakyti režisierius.

O dabartis- labai graži.. Taip, ji liūdna, bet vis tiek tai buvo gražu. Šitiek meilės, šitiek vilties… Viskas taip prasminga.

O jau pabaiga… Nesulaikiau šypsnio. Tobula.

Hugh Jackman’o įdėtas darbas į šį filmą tikrai vertas apdovanojimo. Įsikūnyti į tris skirtingus personažus viename filme- tikrai sudėtinga.

Sudėtinga man apie jį šnekėti. Bet pažiūrėkite. Kiek skaičiau nuomonių, tai daugeliui jis tobulas, tad galbūt ir jums jis taps vienu geriausiu matytu. Nors man taip nėra, bet žiūrėti vis tiek buvo verta.

Ai, o muzikos takelis- puikus.

Rašau 7/10

Rež.: Darren Aronofsky, vaidina: Hugh Jackman, Rachel Weisz, 2006 m., JAV, Kanada, anglų ir majų k., 96 min.

46> Black Swan / Juodoji gulbė

Pamenu, vos tik pirmą kartą pamačiau trailer’į, panorau pamatyti šį filmą. Deja, kino teatruose jį rodė tokiu metu, kad grįžti namo nebūčiau galėjusi. Po to prisidėjo dar visokios priežastys, o galop kažkodėl pati vis atidėliodavau jo peržiūrą. Bet šįryt, kai dauguma mano bendraamžių buvo mokykloje, pasižiūrėjau ir tikrai nenusivyliau.

Pasakojama apie Niną- dvidešimt aštuonerių baleriną, kurios didžiausia svajonė- atlikti pagrindinę rolę balete ,,Gulbių ežeras“, nes tai lemtų jos išgarsėjimą ir pripažinimą. Galop ji gauna šį vaidmenį, bet dilema lieka: kaip įsijausti ne tik į Baltosios gulbės (kuris jai puikiai sekasi), bet ir į Juodosios vaidmenį?..

Visų pirma, Ninos (akt. Natalie Portman) personažas man nelabai patiko. Neįsivaizduoju, kaip galima gyventi vien tik baletu, neturint jokio asmeninio gyvenimo, jokių kitų pomėgių: šokis, repeticijos, miegas, vėl repeticijos ir taip be galo ir be krašto. Nejaugi nesinori įvairovės? Manau, tas darbas jai tapo pernelyg didelė rutina, ji per didelė perfekcionistė, per daug norinti iš savęs. Kita vertus, galbūt kaip tik sveikintina, kad ji taip stengiasi viską kuo geriau padaryti?.. Nors nueiti iki tiek, iki kiek Nina- jau net nebesveika. Ir apskritai, neįsivaizduoju, kaip Nina nemetė darbo jau seniai seniai, nes pernelyg silpna jam. Kalbant apie aktorinį darbą, tai Natalie Portman tikrai gerai suvaidino. Nesigilinsiu į tai, kiek dublerė padėjo, bet ji visur ir visada atrodė puikiai, įtikinamai.

Mila Kunis matyt šiuo filmu ir išgarsėjo. Nors visgi nepasakyčiau, kad jos vaidmuo buvo kažkoks ,,wow“. Iš kalbų tikėjausi, kad ji užims daug didesnę vietą filme. Aišku, ten Ninos fantazijos kai kur buvo ohoho kokios, bet šiaip jau ji tikrai nieko įspūdingo neparodė. Nors personažas, žinoma, žavesnis, spalvingesnis, nors kartais buvo sunku suprasti, ar Ninai vaidenasi, ar iš tikrųjų tai vyksta. Ir prie vaidybos visgi irgi nieko neprikišiu, nes viską suvaidino tikrai gerai.

Na, nepatiks jis tiems, kurie nemėgsta šizofreniškų, klajojančių tarp vaizduotės ir tikrovės filmų. Kai kam gali pasirodyti, kad tai- visiška nesąmonė, bet mane filmas sužavėjo. Tas atsidavimas ir išyvenimas būtent to personažo, su kuriuo per tam tikrą laiką turi susigyventi čia itin gerai parodomas. Juk ne tik šokėjams, bet ir aktoriams nutinka taip, kad dažnai artimieji iki premjeros su jais negali susišnekėti, nes per daug susitapatina su savo personažu ir, kartą teko skaityti, tikrai būna taip, kad kartais pats aktorius nebesuvokia, kai elgtis pradeda būtent taip, kaip jo personažas.

Ir žodelis apie režisierių. Darren Aronofsky man žinomas ir kaip filmo Requiem for a Dream režisierius. Kadangi tas filmas nepaprastai patiko režisūrine prasme (ir ne tik), tad ir iš Black Swan tikėjausi to paties. Girdėjau, kad ir kiti jo filmai yra labai geri. Gal kada prisiruošiu pažiūrėti.

Taigi, jei kartais šio filmo dar nematėte, tai tikrai rekomenduoju nebelaukti ir pasižiūrėti.

Filmas apdovanotas Oskaru, 46 kitais laimėjimais ir 107 nominacijomis.

Rašau 10/10

Rež.: Darren Aronofsky, Natalie Portman, Mila Kunis, Vincent Cassel, 2010 m., JAV, anglų, prancūzų, italų k., 108 min.