845> The Girl with the Dragon Tattoo/ Mergina su drakono tatuiruote (2011)

Rež.: David Fincher
Vaidina: Daniel Craig, Rooney Mara, Christopher Plummer, Stellan Skarsgård, Robin Wright
2011 m., JAV, Švedija, Norvegija, 158 min
Žanras: kriminalinė mistinė drama, trileris.
imdb nuoroda čia.

Prieš ketverius metus žiūrėjau švediškąją versiją. Kitų dalių taip ir neprisiruošiau žiūrėti, o dabar kilo noras pažiūrėti amerikietiškąją versiją. Jokių lyginimų nebus, kadangi žiūrėjau pernelyg seniai ir jis nebuvo tiek įsimintinas, kad prisiminčiau iki šių dienų (išskyrus kelis momentus).

Žurnalistas Mikaelis susigadina savo reputaciją ir nusprendžia atsistatydinti iš pareigų. Maždaug tuomet jis gauna pasiūlymą ištirti prieš keturiasdešimt metų įvykusį moters dingimą. Jam padeda Lisbeta Salander, puiki įsilaužėlė į kompiuterius.

Pradedant nuo aktorių vaidybos, yra ne tik ką pagirti. Žinoma, Rooney Mara, puiki, ne veltui jos vaidyba įvertinta ir įvairiais apdovanojimais ar bent jau nominacijomis. Iki tol ją mačiau kaip švelnią, mielą merginą, o šiame filme ji atsiskleidžia įvairiom spalvom. Aišku, neretai į apdovanojimus papuola aktoriai, kurie kurdami savo atliekamą vaidmenį pakeičia neatpažįstamai išorę, ne išimtis ir R. Mara, kuri ir auskarus vėrėsi, ir plaukus dažė, kiekvienoje scenoje – su ryškiu, tamsiu makiažu, juodais drabužiais, apsižergusi motociklą. Tačiau ir būdo savybės bei elgesys buvo perteikiamas puikiai: brutualumas, žiaurumas, skausmas, praeities nuoskaudos, artimo santykio vengimas. Visai kas kita – Daniel Craig. Nesužavėjo ir neįtikino manęs jis, amžinai ta pati veido mimika, gan medinė vaidyba, taip ir norėjosi vietoj jo matyti ką nors kita.

Režisūrai priekaištų nelabai turiu. Niūrus, įtaigus, šaltų tonų filmas. Atmosferą stengtasi padaryti panašią į skandinavų filmų, kiek pavyko išpildyti, tiksliai negaliu pasakyti, nes vietomis visgi norėjosi kiek daugiau to skandinaviško prieskonio. Nustebino, kad pradžioje palyginus ilgokai rodė titrus (prie filmo dirbusių žmonių pavardes), o jų fone – subtilius, Hannibal ir True Detective stilių primenančius vaizdus. Jeigu rimtai, tai net ir nustebino, kad kai kurie filmo momentai buvo panašūs į minėtų serialų. Laiku pakliuvo, ir ne kitaip.

Pamenu, žiūrint švediškąją versiją, vietomis nesugebėdavau išlaikyti dėmesio – taip buvo ir šįkart. Daug pokalbių, ne visi įtraukiantys, nors praleisti kažko irgi nesinorėdavo. Juolab, kad istorijos niuansų nelabai prisiminiau, tad tik, kai kas nors išaiškėdavo, pagalvodavau, kad taip, juk būtent taip ir turėjo būti. Kaip minėjau, filme daug pokalbių, veiksmo – ne tiek ir daug. Lisbetos ir Mikaelio keliai susikerta labai negreitai – iki tol reikia stebėti, kaip vienas ir kitas ,,grumiasi“ su savo gyvenimais, kol galiausiai Mikaelis pasirodo jos namuose ir jie susiduria akis į akį.

Nepaisant to, kad prisikabinti prie siužeto kažkiek norisi (ir kadangi mačiau dvi šio siužeto versijas, įžvelgiu, kad visgi tikrai manęs iki galo pati istorija ,,neužkabino“), o D. Craig vaidyba skurdoka, bet pastatymas bei nuostabioji R. Mara suteikia šiam filmui to šarmo, kurio užtenka, kad užsinorėčiau pažiūrėti kitas dvi dalis (aišku, skandinavų, nes amerikiečių dar nėra ir kurį laiką nieko rimto nesigirdi apie jų pasirodymą ateityje).

8/10

794> Gone Girl / Dingusi (2014)

Rež.: David Fincher
Vaidina: Ben Affleck, Rosamund Pike, Neil Patrick Harris
2014 m., JAV, 149 min
Žanras: mistinis trileris, drama
imdb nuoroda čia.

Žmona dingsta, vyras neatrodo, kad pernelyg liūdėtų, tad išvada peršasi viena: jis nužudė savo žmoną. Kaip įrodyti, kad to jis nepadarė? Ir kad nuostabioji jo žmona net nebuvo nuostabi?

Iš nuogirdų buvau susidariusi įspūdį ir daugmaž žinojau, kas kaltas dėl jos dingimo, taigi, tai nenustebino. Tačiau nepaisant to, kino juosta dėmesį išlaikė nuo pirmos iki paskutinės minutės. Netrukdė net medinė Ben Affleck vaidyba. Iš tikrųjų pastarasis faktas ir yra vos ne vienintelis didesnis minusas šiame filme. Tiesa, dar visai keista tokioje rolėje matyti Neil Patrick Harris, bet čia labiau kalta nuostata, jog jis itin tinkamas komedijiniam žanrui, kadangi tokio žanro projektuose jis paprastai ir pasirodo. Nes Rosamund Pike čia nuostabi. Aišku, reikšmės tam turi ir jos vaidinamas personažas, kuris sugeba sukelti tik vieno tipo jausmus ir emocijas, tačiau ir pati aktorė prisidėjo, suvaidindama veikėją įtaigiai, įsijausdama į vaidmenį taip, kad apie ją kalbėtų visi (ar bent dauguma), kurie žiūrėjo šį filmą (pripažinkime, tai yra tas filmas, kuris jos karjerą pakėlė keliais laipteliais aukštyn).

Siužetas ne iš karto atskleidžia visas kortas. Jeigu eisite visiškai nieko nežinodami apie filmą, turėtumėte kelti įvairias versijas, ieškoti įvairių kaltinamųjų, galvoti priežastis, kas taip galėjo padaryti, kas meluoja, o kas sako teisybę. Maždaug po pusės filmo nusprendžiama atskleisti viso to kaltininką, tačiau negalvokite, jog tuomet pasidarys nuobodu. Anaiptol. Nes tuomet prasidės protu nesuvokiami dalykai, tiesą pasakius, net parai praėjus aš nesugebu sau logiškai paaiškinti, kaip galima iki tiek nusiristi ir iš viso, kam to reikėjo. Bet ką padarysi, visokių žmonių yra. Pabaiga – pripažinsiu, nenorėjau tokios, nenorėjau, nes buvo pikta viso filmo metu ir norėjosi kitokio sprendimo, bet užtat, kad nenorėjau ir nesitikėjau, jog baigsis viskas būtent taip, paliko stiprų įspūdį.

Nieko kito iš šio režisieriaus tikėtis nelabai ir galima, bet visgi turiu pasakyti, kad tai yra itin kokybiškas trileris tiek siužetu, tiek kinematografija. Ta scena, kur nemažai kraujo, kažkas fantastiško. Bene tobuliausia scena visame filme.

Ir braukiu knygą iš savo norimų perskaityti romanų sąrašo. Supratau, kad šiuo atveju man visiškai pakanka ekranizacijos.

8/10

477> Zodiac / Zodiakas

„Zodiakas“ – tai kiek pakoreguota istorija apie realią 1970-ųjų bylą. Serijinis žudikas erzina San Francisko policiją be paliovos siuntinėdamas laiškus ir paslaptingas žinutes, o bylos tyrėjus ir reporterius, atkakliai ieškančius žudiko, byla tiesiog apsėda.

Tai filmas, kuris primena ne per seniausiai žiūrėtą Se7en: tiriama žudiko maniako byla, į kurią pasineria pareigūnai, o ,,Zodiako“ atveju- ir žiniasklaidoje dirbančius asmenis. Ir, nors kritikai buvo linkę labiau girti pastarąjį, galvoju, kad įdomesnė idėja priklauso ,,Septyni“. Beje, abu šie painūs detektyvai režisuoti to paties- žymiojo David Fincher, kurio dėka išvydome tokias kino juostas kaip Fight Club ir The Curious Case of Benjamin Button.

Kaip ir anksčiau minėtame, taip ir šiame surinkta jau patyrusių talentingų aktorių komanda, kuri prisideda prie filmo sėkmės. Padirbėta ir ties personažais, kurių charakteriai turi tik jiems būdingų bruožų, nė vienas iš jų nėra tobulas, žiūrovas mato ne tik pranašumus, bet ir kiekvieno silpnybes, kurios vietomis galbūt kiš koją, o kartais ir pagelbės.

Didžiausias minusas- trukmė. Na, tikrai, nejaugi nebuvo galima sutraukti bent iki dviejų valandų? Vietomis į laikrodį dirsčiodavau kiek per dažnai, tačiau nieko sau negalėjau padaryti- tai ne vakarykštis Tarantino filmas, kurio trukmė skiriasi vos keliomis minutėmis, tačiau susižiūrėjo lyg įprastos trukmės kino juosta. Tuo tarpu Zodiac tarpais išvargindavo savo monotoniškumu.

Šis filmas- puikus parodymas, kaip gali būti sudėtinga ištirti bylą, surasti nusikaltėlį, kad ir kokį užsidegimą turėtum. Įrodymai turi būti pernelyg aiškūs, kad galėtum suimti asmenį, todėl, rodos, net tuomet, kai kone viskas sutampa, bet esminių įrodymų nėra, belieka tik nuleisti rankas… Arba nenuleisti. Tik toliau kruopščiai darbuotis ir užsikabinti už kiekvienos smulkmenos. Tai, kaip viskas buvo rodoma, man patiko.

Tiesa, artėjant prie pabaigos, kai veiksmo žymiai pagausėjo, pasidarė šiokia tokia makalynė, o tai man nebelabai patiko.

Detektyvų mėgėjams rekomenduoju. 7/10

 Rež.: David Fincher, vaidina: Jake Gyllenhaal, Mark Ruffalo, Robert Downey Jr., Chloë Sevigny, 2007 m., JAV, 157 min

418> Se7en / Septyni

Du žmogžudysčių skyriaus detektyvai desperatiškai medžioja paslaptingą maniaką, žudantį savo aukas pagal septynias didžiąsias nuodėmes.

Tai vienas tų filmų, apie kuriuos esu girdėjusi begalę gerų atsiliepimų, taip pat, pasižymi itin geru imdb balu- to visiškai pakanka, kad dažniausiai įsinorėčiau pamatyti konkrečią kino juostą, o svarbiausia, kad ne visada net ir pasidomiu, apie ką jis. Bet paprastai pastarasis aspektas nėra labai svarbus.

Taigi, tai detektyvas/trileris, kurio centre- du detektyvai. Vienas iš jų- į pensiją ketinantis išeiti ir itin akylas pareigūnas, o kitas- jaunas, tačiau užsispyręs detektyvas, kuris ir paskirtas į šią vietą, kad pakeistų senąjį kolegą. Tačiau užėjus susijusių žmogžudysčių bangai visokios pensijos užmirštamos, nes suvokiama, kad tiesiog būtina nors iš po žemių iškapstyti žudiką. Dvi valandos filmo praeina tikrai greitai, nuobodžiauti netenka nė minutei ne tik dėl įdomaus žudiko braižo, bet ir įdomių charakterių bei talentingų aktorių. Įtampa išlaikoma pakankamai neblogai, o finalas- ne toks ir tikėtas (tiesa, kai jau viskas artėjo finišo link, nuspėti buvo galima viską). Net ir žudikas maniakas pavaizduotas labai įdomus. Tad padirbėta su filmu tikrai iš peties.

Tačiau tačiau tačiau. Nelikau absoliučiai nustebinta ar pakerėta, gal kad tikėjausi gerokai daugiau? Nors, kaip minėjau, filmas tikrai kokybiškas ir turintis nemažai pliusų, bet visumoje nėra įsimenantis..

Tad rašau 7/10

Filmas nominuotas Oskarui, o imdb Top250 užima 22 vietą.

Rež.: David Fincher, vaidina: Brad Pitt, Morgan Freeman, Gwyneth Paltrow, Kevin Spacey, 1995, JAV, 127 min

226> The Curious Case of Benjamin Button / Keista Bendžamino Batono istorija

Sakoma, kad seni žmonės vaikėja. Bet koks gyvenimas laukia to, kuris iš tiesų vaikėja: ne tik protu, bet ir išvaizda. Bendžaminas gimė raukšlėtas ir kamuojamas artrito. Būdamas vaikas jis atrodė kaip 80-ies metų senukas. Tačiau niekas nė nepagalvojo, kad bėgant metams jis ims jaunėti. Tačiau tai ne taip jau ir gerai, nes kol kiti sensta, jis jaunėja.

Bradą Pitą pamėgau tikriausiai po Fight Club, lig tol filmų su juo netgi vengiau. O tikrai gerų, rimtų filmų su juo, manau, yra tikrai nemažai. ,,Manau“- nes dar daugelio filmų su juo nemačiau. Taigi, šiame filme jis atlieka stiprų ir sunkų vaidmenį. Suvaidinti asmenį jo skirtinguose gyvenimo laikotarpiuose- ganėtinai sunki užduotis. Bet manau, kad jis susitvarkė puikiai. Įdomu buvo žiūrėti į Bendžaminą. Įdomi ir pati situacija: jis užauga senelių namuose, taigi, būdamas tarp tokių pat kaip jis Batonas jaučiasi kaip žuvis vandenyje. Juk visai kitaip būtų buvę, jei jis būtų augęs tarp savo bendraamžių- tuomet jaustųsi kitaip nei kad jautėsi: svetimas, nepritampantis. Tad dėl aplinkos, kurioje auga, jam labai pasisekė. Tolesnis Bendžamino gyvenimas priminė šiek tiek Forestą Gampą, bet, kiek teko skaityti, daug kas ieško panašumų tarp šių dviejų istorijų.

Cate Blanchett kol kas nebuvau mačiusi nė viename filme, nors girdėjau daug neblogų atsiliepimų apie ją. Ir tikrai, ji- labai žavi ir talentinga moteris. Šiame filme ji šoka baletą, taigi prieš tai turėjo praleisti repeticijų salėje nemažai laiko. Deizė- labai moteriška ir švelni.

Patiko, kad filmas gan ramus, nebuvo didelių konfliktų, lėkščių daužymo ar pan. Viskas vyko tyliai, ramiai, o tai dažnai atrodo liūdniau ir skaudžiau nei kad tais atvejais, kai pasipila šauksmai. Situacija tokia, kokioje galbūt niekuomet neatsidursime, bet vis tiek, o kas jeigu? Kaip tuomet elgtis, ką darytumėte būdami Bendžamino vietoje.. O ką Deizės?.

Nors, kaip minėjau, filmas ramus, tačiau sunku buvo atsitraukti. Rodos, be tos keistos ligos, nieko ypatingo filme nėra, nieko tokio, ko nepamatome kituose, bet vis dėlto.. Šis filmas turi kažką, kas įtraukia, kas net ir užbaigus žiūrėti pasilieka viduje..

Rekomenduoju. 8/10

Filmas laimėjo tris Oskarus ir dar dešimčiai nominuotas.

Rež.: David Fincher, vaidina: Brad Pitt, Cate Blanchett, Tilda Swinton, Julia Ormond, Faune A. Chambers, 2008 m., JAV, 166 min