Archyvas

Archive for the ‘Deborah Ann Woll’ Category

747> Mother’s Day / Motinos diena

22 rugpjūčio, 2014 Parašykite komentarą

mothers_blog_frameRež.: Darren Lynn Bousman
Vaidina: Rebecca De Mornay, Jaime King, Shawn Ashmore, Deborah Ann Woll, Patrick John Flueger
2010 m., JAV, 112 min
Žanras: kriminalinė siaubo drama, trileris
imdb nuoroda čia.

Tai antros, trečios ir ketvirtos ,,Pjūklo“ dalių režisieriaus darbas. Home Invasion tipo filmas apie tai, kaip trys broliai nusikaltėliai, tik įsilaužę į jų šeimai priklausiusį namą, sužino, kad šis priklauso naujiems gyventojams, kurie nieko nenutuokdami su draugais vakaroja rūsyje įrengtoje patalpoje. Vienas iš brolių – itin sužeistas, o netrukus žada pasirodyti ir mylima jų mamytė.

Prasideda su neaiškia pradžia, kurioje rodoma ligoninė su naujagimiais, o po to nė nepastebėjau, kaip greit tą įžangą užmiršau, kai veiksmas persikėlė visai kitur. Bet galiu išduoti, kad pačioje pabaigoje visas filmas tarsi įrėminimas, vėl rodant ligoninę. Todėl atkreipti dėmesį verta.

Filmas, atsižvelgiant į žanrą, ganėtinai ilgas savo trukme, taigi, kiek ištęstas (nes juk visi žinome, kas vyksta tokiuose filmuose, tad kiekviena papildoma minutė – tik gumos tempimas) ir todėl vietomis pabostantis, bet iš esmės visai neblogas savo žanro atstovas. Nėra jis baisus ar gąsdinantis, kas mėgstat tokios tematikos filmus, žinot, ko galima laukti: pradžioje lyg ir bandoma gražiai išbūti sutartą laiką, bet galiausiai užtenka vieno kito impulsyvesnio žmogaus, kad visi susitarimai būtų pamiršti. Tuomet ir prasideda fizinis smurtas, neretai besibaigiantis mirtimi. Pradžioje sugebėjęs beveik įtikinti mane, kad nebus daug brutalumo, vėliau siužetas taip įsivažiuoja, kad belieka spėti: kas liks gyvas, o kas jau greitai pakratys kojas?

Vietomis atrodė, kad norima visai nemažai aprėpti. O taip norėjosi koncentracijos ties viena vieta – tai, mano nuomone, būtų daug geriau. Nes dabar vykęs pasivažinėjimas atrodė netgi bevaisis, name taip pat sugebėta viską suskirstyti kone į tris siužetines linijas: veiksmus rūsyje, veiksmus prie sužeistojo brolio bei slaptus vienos aukos ir tų brolių sesers pasikalbėjimus, kuriais bandyta atvesti ją į protą. Per daug bėgiojimo, o to rezultate – kažkas taip ir liko neišbaigta, kažkas užsibaigė skubotai, kažkas – kvailai. Tos istorijos su pinigais atomazga tokia, kad nors apsiverk. Iš banalumo.

Personažų, kurie yra aukos, nemažai, didžioji dalis jų – visai neįsimenantys. Ypač merginos tarpusavyje maišėsi, tad ne taip ir buvo svarbu, kurią jau ,,išmetė iš žaidimo“,  o kuri dar liko. Pagrindinė mergina iš aukų – blondinė – buvo ne ką įdomesnė už antraeiles, amžinai verkšlenusi ir tik vienąsyk surizikavusi. Iš vyrukų įdomesnis ,,egzempliorius“ nebent gydytojas Džordžas, kurį vaidino Shawn Ashmore. Jam buvo skirta būti protinguoju, kuris viską ramiai stebi iš šalies, nuspėja blogiukų kėslus, netgi kelissyk surizikuoja ir viską, ką mano, pasako tiesiai į akis tiems, kurių turėtų bijoti. Tad galbūt jis ir buvo tas vienintelis, kurį norėjau matyti pabaigoje gyvą.

Blogiukų turime irgi sąlyginai daug – netgi penkis. Taip taip, visa šeimynėlė: trys broliai, sesutė ir jų mama. Šie personažai, kad ir ne visi, bet yra spalvingesni, palyginus su tais, kuriuos šie užpuolė. Sužeistasis broliukas pažįstamas menkiausiai dėl to, kad nesugeba daug nuveikti būdamas netoli mirties slenksčio, bet nurašyti jo nevertėtų. Dar turime protingąjį ir iš pažiūros savarankiškiausią brolį, kuris daugiausiai ir nuveikia viso filmo metu, tačiau tai, kad ir jis priklausomas nuo mamos, truputį sumenkino jį. Trečiasis brolis – visiškas pakvaišėlis, todėl įdomiausias. Žinot, tiesiog žiūri ir galvoji, kokios nesąmonės iš jo būtų galima tikėtis. Vis dėlto, nieko, ko nebūtų galima nuspėti. Sesutė – užsislėpusi gerietė, tik prispausta po mamytės ir brolių padu. Ganėtinai nemažai žliumbianti, bet turėjusi potencialo, nes vis galvojau: o ką, jei galop ji atsisuks prieš savus? Na, ir visą šią šeimyną užbaigia žavioji mamytė, labiau už viską gerbianti taisykles, dėl kurių laužymo jos vaikai ir prisidaro problemų. Turi daugiausiai subtilumo savo elgesyje, bet žiaurumo – tikrai ne mažiau už kurį kitą šeimos narį. Kažkiek visa ši situacija man priminė The Girl Next Door, kur mama ne tik pati užsiima kitų kankinimu, bet ir vaikus į tai įtraukia. Tik tiek, kad vaikai abiejuose filmuose skirtingo amžiaus. Na, ir siužetas skirtingas, nors kažkaip atrodo, kad giliau pakapsčius abiejų mamų motyvai (vaikų įtraukimas į kankinimus, pačios užsiėmimas tuo) yra kiek susiję. Visgi, vaidyba labiau spindėjo nebent mamos vaidmenį atlikusios aktorės, kiti – nei ten tragiškai blogi, nei ten ypač geri, kad būtų verta minėti.

Apibendrinant viską, ką parašiau, norisi pasakyti, kad tai geresnis už vidutinį, pakankamai smagus pramoginis trileris, kurį kaip siaubo filmą galima minėti tik dėl rodomų žiaurumų, o ne todėl, kad išgąsdintų. Siužetas daugiau mažiau nuspėjamas, krūva neįdomių personažų, o viską gelbsti tik keistoji šeimynėlė. Nesigailiu, kad žiūrėjau, o jei dar būtų kiek trumpesnis, tai ir dar vieną pliusą prirašyčiau. 6/10

434> Ruby Sparks / Rubė Sparks

21 birželio, 2013 Komentarų: 1

paul-dano-ruby-sparks1Ruby Sparks- tai romantinė fantastinė komedija, kurią režisavo Jonathan Dayton ir Valerie Faris- garsiosios (tačiau pačiai dar neteko jos matyti) kino juostos ,,Little Miss Sunshine“ kūrėjai, o scenarijų parašiusi Zoe Kazan atliko ir pagrindinį- Rubės Sparks- vaidmenį.

Filme pasakojama apie tai, kaip garsus rašytojas, rašydamas naują romaną, sukuria savo svajonių merginą, kurią išvydo sapne. Tačiau netrukus ji pasirodo ne tik naktį ir, begaliniam Kalvino džiaugsmui, Rubė nėra vien tik nematoma jo mergina: ji reali kaip ir kiekvienas kitas žmogus.

Ne visai tipinis romantinis filmas, o toji fantastika- tokia lengva ir vos pastebima. Nelabai man verčiasi žodis sakyti komedija, apibūdinant šį filmą, kadangi nepamenu, kad būčiau bent plačiai nusišypsojusi, nors mielų scenų buvo, tačiau keliančių juoką- ne itin. Pirmoji kino juostos pusė mus nuteikia tiesiog šiltai, jaukiai istorijai. Bet juk tokios visos pradžios būna, argi ne? Todėl su šiokiu tokiu jauduliu bei nuspėdama, kas pakiš koją vėliau, laukiau, koks išlįs konfliktas. Be šito mažai kino juostų, ypač romantinių gali apsieiti. O belaukiant gėrėjausi kone idealia draugyste, susipažinau su keletu trečiaeilių veikėjų: pasirodo ne tik Antonio Banderas, kurio iš karto net ir nepažinau, bet ir iš True Blood man žinoma D. A. Woll, kuri vaidina Kalvino buvusiąją, tačiau taip ir nesupratau, kam ji apskritai buvo reikalinga: galbūt tik tam, kad praskaidrintų ramią atmosferą nemažu ginču?.. O jau tada po truputį visa istorija ima riedėti žemyn, kulminacija kartu ir laukiama ir nelaukiama, o jau kai siužetas atsiranda aukščiausiame taške, tai net sunku buvo stebėti Kalvino elgesį. TOJI scena man pasirodė labai stipri, sukėlė daugybę emocijų.. Pabaiga iš dalies mane kiek nuvylė, bet visumoje filmas pasirodė jaukus, estetiškas, neperkrautas nereikalingomis detalėmis, mielas ir tikrai vienas geresnių romantinio žanro pavyzdžių. Todėl rekomenduoju.

O pati rašau stiprų 7/10

Rež.: Jonathan Dayton, Valerie Faris, vaidina: Paul Dano, Zoe Kazan, Antonio Banderas, Annette Bening, Deborah Ann Woll, Chris Messina, 2012 m., JAV, 104 min