True Blood / Tikras kraujas (1-7 sezonai) – bendra viso serialo apžvalga

True Blood su žiūrovais atsisveikino pernai, tačiau paskutinį sezoną peržiūrėjau tik per porą pastarųjų dienų. Tai vienas paskutinių serialų, kuriuos pradėjau dar mokyklos laikais žiūrėti, taigi, jis išliks kaip to laikotarpio laisvalaikio dalis.

True Blood – serialas, pastatytas pagal itin populiarią Ch. Harris knygų apie Sukę Stekhaus seriją. Tuomet, kai pas mus, jei neklystu, vampyrų mada gal tik po truputį skynėsi kelią, pasaulis alpo dėl ,,Saulėlydžio“ veikėjų, Sukės ir Bilo meilės peripetijų. Tuomet ir pasirodė šis serialas, kurį rodė kanalas, pasižymintis serialų, kurie verti žiūrėjimo, gausa. Taip, tai HBO. Po metų pasirodęs ,,The Vampire Diaries“, kurį visiems laikams apleidau, kone padalijo žiūrovus į dvi dalis: vieni žiūrėjo True Blood, tuo tarpu kiti jį kritikavo ir negalėjo atsiplėšti nuo The Vampire Diaries.

Taip, True Blood turi specifinių bruožų, dėl kurių daug kas nusprendžia jau po keleto serijų jį apleisti. Jų kalba – buitiška, įdomus ir neįprastas akcentas, daug keiksmažodžių, kurie skamba itin natūraliai. Aktoriai – tikrai ne iš gražiausiųjų rinkimų paimti. Jei, pamenu, įsijungusi TVD galėjau pasakyti, kad tiesiog nėra nė vieno, kuris būtų nors truputį nesimpatiškas, šiame seriale simpatiškesnio veido turėjau ilgokai ieškoti. Tačiau taip kaip būna ir susipažįstant su žmonėmis, kai gerai jį pažįsti (o jei dar ir patinka jis), tai ir išvaizda tampa patraukli (ar atvirkščiai – jei nepatinka, tai ir simpatiškumas išnyksta). Dar, kas sutrikdo kai kuriuos žiūrovus (bet ne tuos, kurie yra matę ne vieną HBO serialą), yra sekso scenos. Bent jau pirmuosius tris sezonus, jų buvo išties daug, po to jų apmažėjo, padaugėjo kitokio veiksmo. Ir reta sekso scena – su degančiomis žvakėmis, meilinimaisiais, ilgais mirksėjimais ir pan. Greitai, atvirai, be jokių pagražinimų ar slėpimųsi po antklodėmis. Galbūt todėl True Blood paprastai pamėgsta, kiek teko pastebėti, kiek vyresnio amžiaus žmonės, o štai TVD išlieka paauglių favoritu. Galop, dar vienas patikęs bruožas, kuris išskiria šį serialą iš kitų romantinių vampyrinių dalykų (a.k.a. knygų, filmų), yra pakankamai šlykštus vampyrų nužudymas. Pirmus kartus tai, kuo tampa nužudyti vampyrai, kėlė nemalonius jausmus, tik kiek vėliau jau pripratau. Ir, o taip, čia visi žino, kad vampyrai egzistuoja. Iš karto lengviau gyventi ir mažiau malimosi dėl ,,sakyk-negaliu pasakyti“.

Kadangi užsiminiau apie knygas, reiktų paminėti tai, kad serialas siejasi daugiau mažiau su trimis ar keturiomis dalimis, vėliau serialas pradeda eiti savo vaga, o knygos – kita. Kiek tai gerai, nežinau. Dėl pabaigos gal ir neblogai, nes, kiek žinau, jos skiriasi (paskutinė knyga kol kas neskaityta liko). Dėl siužetinių linijų – kaip kada. Bet iš esmės serialas išlaikė dėmesį visus septynis sezonus, tad kibti visai nesinori dėl atitikimo su literatūra. Bet taip, tai ne Game of Thrones (kur, beje, irgi neatitikimų, nors ir smulkių, bet daugėja), todėl galite ir neskaityti knygų. Nors skaitymas dar niekam nepakenkė.

Siužetą trumpai papasakoti sunku. Ypač, kai tai septynerius metus ėjęs serialas. Tačiau trumpai tariant tai serialas apie Sukę Stekhaus, padavėją, dirbančią ,,Pas Merlotę“ bare Bon Tono miestelyje. Ji gyvena pasaulyje, kur vampyrai yra visuotinai pripažinti, jie geria sintetinį kraują ,,Tikras kraujas“, nors prie progos neatsisako ir žmonių. Viskas prasideda, kai vieną dieną į barą užsuka Bilas Komptonas – į miestelį neseniai atsikraustęs vampyras. Sukei jis patinka iš pirmo žvilgsnio, nes, kitaip nei žmonių, jo minčių ji negali girdėti. Netrukus Suke žavėtis ims ir Šrivporto šerifas vampyras Erikas. Laikui bėgant Suke žavėsis (o ir ji rodys dėmesį) dar ne vienas vyriškis. Tačiau romantika gal tik pradžioje užima daugiau dėmesio, kuo toliau, tuo mažiau rodoma meilės. Penktajame sezone apskritai vyrauja vampyriška politika, o šeštajame visas dėmesys – tikėjimui (taip, skamba keistai, o sezonas dar keistesnis). Apskritai, kalbant apie siužetą, man jis labai patiko dėl veiksmo: visuomet kas nors vyko, daug visokių paranormalių dalykų, kiekviename sezone – vis kas nors naujo. Taip pat, harmoningai suderintas veiksmas su humoru. Kiek teko skaityti internete, kai kurie žiūrovai ir parodijų nemažai pastebi, o aš tik galiu pritarti: kartais iš tiesų žiūrint toks jausmas, kad jie juokiasi iš savęs, tam tikrų stereotipų ar klišių, be kurių ir šis serialas neapsieina.

Serialas nėra ilgas. Penki sezonai turi po dvylika serijų, o likę dar du – po dešimt. Be to, šio serialo rodymo laikas buvo puikus – vasara. Tuomet, kai visi žiūrimi serialai ,,atostogauja“, į eterį ateina ,,True Blood“, kuris būdavo viena iš priežasčių, kodėl verta laukti vasaros.

Apie personažus kalbėti galima nemažai. Čia veikia ne tik jau minėtieji Sukė, Bilas, Erikas, bet ir nemažai miestelio gyventojų, taip pat, Eriko amžina palydovė Pem, keletas keliems epizodams ar sezonams pasirodžiusių personažų.

Kaip jau įprasta, centre – visų numylėtinė, kuriai bėda seka viena paskui kitą, o kiti bėga jos gelbėti ir taip rizikuoja savo kailiu. Sukė amžinai patenka į įvykių sūkurį, kurio pasekmė – įvairūs sumušimai, patekimas į ligoninę ar į situaciją, kai, rodos, kad niekas nebeišgelbės ir jai teks mirti. Paskui ją visuomet lekia amžinai ją įsimylėjęs gerasis vampyras rimtu veidu Bilas, žavingasis blogiukas Erikas – ir čia tik pradžioje. Esu tikriausiai jau minėjusi kur nors, kad Erikas – mano mylimiausias personažas dėl savo sarkazmo, ne visuomet teisingų ir gerų pasirinkimų bei didžiulio pasiaukojimo, kuris priverčia net savo išdidumą paminti. Apskritai, Erikas – tas Sukės vaikinas (ok, truputį spoilinu, bet gal ir taip aišku, kad anksčiau ar vėliau, jie nors trumpam bus kartu?), kuris iš visų jos turėtų man labiausiai patiko. Tuo tarpu Bilas man nepatiko ir džiaugiausi, kai vienu metu jo iš viso beveik nerodė – toks jis buvo nereikšmingas. Ir tik paskutiniame sezone pagaliau jis mane palaužė, buvo įdomu jį stebėti, jo prisiminimus, reakcijas, mintis. Nemažai eterio laiko užėmė ir Sukės brolis Džeisonas – mergišius, lakstantis paskui kiekvieną sezoną. Jo personažas, kitaip nei daugelis kitų, per šiuos septynis sezonus augo ir keitėsi, todėl, kaip dabar galvoju, tapo bene labiausiai išvystytu. Nes kiti daugiau mažiau stovėjo vietoje ar galiausiai buvo ,,pritempta“, kad štai, kaip pasikeitė jų mąstysena, nors jau kažkada pradžioje jie apie tai mąstė.

Kaip įprasta pastaruoju metu, turi būti nors vienas homoseksualas seriale – toks yra įmantrusis Lafajetas, vėliau išaiškės ir dar keleto netradicinė orientacija. Tara – geriausia Sukės draugė, kuri man žavesio niekad nekėlė, kažkaip tos geriausios draugės serialuose man niekad nelimpa. Vertėtų paminėti ir iš tokių ilgiau pasiliekančių, tačiau daug vėliau pasirodančių personažų, ir Alsidą (dar vienas antipatiškas personažas, kuris paskutiniame sezone vis vien sugebėjo išspausti emocijų iš manęs), ir Džesiką – bene simpatiškiausią merginą seriale, kuri lyg iš senų laikų nužengusi su savo blyškia oda ir ryžais plaukais. Ir taip, Semas Merlotė – nuolatinis veikėjas, buvęs tikriausiai nuobodumo viršūne.

O kaip gi Sukė? Ji nuo pat pradžių parodo, kad seriale neužteks vien tik vampyrų. Juk ji – ta, kuri skaito žmonių mintis. Ir vėliau paaiškės, kad bus ir vilkolakių, ir pavidalo keitėjų, ir ko dar tik nori. Grįžtant prie pagrindinės veikėjos, tai ji, kas irgi nestebinti turėtų, visada pasimetusi tarp vyrų. Šeštame sezone tai jau pradėjo labai erzinti (per dešimt serijų pakeisti trys vyrai!), septintame irgi erzino, kad ji visus taip myli, ir ją visi vyrai taip myli, ji dėl kiekvieno verkia, dėl kiekvieno bėga, rizikuoja savimi ar kitais. Tačiau ši veikėja visgi turėjo kažkokį cinkelį, dėl kurio vis tiek buvo man įdomu ją stebėti ir noro, kad galop ją pribaigtų kas nors, nebuvo.

Vertinant sezonus, galiu pasakyti, kad mažiausiai sužavėta likau antruoju. Penktajame istorija atrodė kiek nusiritusi, todėl šeštasis sezonas man tapo didžiausia staigmena – jis man labai patiko, kad ir ne nuo pirmos serijos užkabino. Nors kaip tik šeštasis sezonas daug kam pasirodė visiškai nesąmoningas ir nelogiškas. Na, o paskutinis – septintasis – man buvo ilgas, liūdnas atsisveikinimas su personažais, su šiuo serialu. Daug netekčių, susitaikymų, apgalvojimų ir galiausiai – pati pabaiga, kuri tokia žavinga pasirodė. Ne visi iki galo liks, tačiau tie, kurių nebebus, išeis prasmingai (išskyrus vieną, išeinantį sezono pradžioje).

Ir vis dėlto, tai yra stiprus serialas. Jis išlaikė savo formatą, iki pat paskutinės scenos išliko ištikimas kurtų personažų charakteriams ir nesukūrė nelogiškų baigčių (vien ko su Eriku susijusi pabaiga verta!). Jis išlaikydavo dėmesį kiekvieno sezono metu. Ir nors jau užpernai buvo aišku, kad atėjo metas atsisveikinti šiam serialui bei užleisti vietą naujam, galiausiai jis išėjo iškelta galva.

Tai serialas, žymintis mano susidomėjimo serialais pradžią. Jis, kartu su Glee ir TVD įvedė mane į serialų pasaulį. Ir už tai turiu būti jam dėkinga.

O dabar, kai norėsiu prisiminti True Blood, matyt, įsijungsiu kokį nors filmą, kuriame vaidina šio serialo aktoriai. Ne visi jie daug kur vaidina, o dauguma – pagrinde antrarūšiuose ar trečiarūšiuose, tačiau bent jau Alexander Skarsgård turi išties puikių, kuo jau ne kartą įsitikinau.

Taigi, padėtas dar vienas taškas.

 8/10

Kūr.: Alan Ball, vaidina: Anna Paquin, Stephen Moyer, Sam Trammell, Ryan Kwanten, Alexander Skarsgård, Denis O’Hare, Anna Camp, Evan Rachel Wood, Christopher Meloni, Lynn Collins, Alfre Woodard, Alexandra Breckenridge, Ed Quinn, Grey Damon, Kevin McHale, Randy Wayne, Deborah Ann Woll, 2008-2014 m., JAV

American Horror Story. Coven (3 sezonas)

Pagaliau užbaigiau ir trečiąjį American Horror Story sezoną, pasakojantį apie raganas. Raganų valdytoja po truputį suvokia prarandanti galias, o jos kūnas vis labiau silpsta. To priežastis yra tik viena – kažkuri iš su ja name gyvenančių raganų yra būsimoji valdytoja. Ir tai tik viena bene svarbiausia siužetinė linija, nes, kaip ir visuomet, siužetas nusikels ir į praeitį, o dabarty atsiras ne vienas įdomus personažas, keliantis grėsmę kitiems.

Kaip ir pirmus du sezonus, taip ir šį pradėjau žiūrėti tuomet, kai jis buvo pradėtas rodyti, tačiau pirmoji serija visai neužkabino ir galiausiai jį palikau ateičiai, kol galop per šį mėnesį kone visą ir peržiūrėjau.

Šiame sezone pasirodo nemažai senbuvių: Evan Peters, Jessica Lange, Lily Rabe, Sarah Paulson, Frances Conroy, Taissa Farmiga, Denis O’Hare. Prie jų prisijungia šįkart tokie garsūs vardai kaip Emma Roberts bei Kathy Bates.

Burtai, intrigos, paslaptys – viso to netrūksta visose 13 serijų. Tačiau labiausiai žavi per visus tris sezonus išlaikyta tokia pati atmosfera, kinematografiniai aspektai, kurių apibūdinti nelabai moku, tik pamėginsiu: kameros darbas, nufilmavimo kampai, o taip pat ir muzikinis takelio priderinimas prie siužeto – visa tai išlikę nuo pat pirmojo sezono pirmosios serijos. Vien dėl to tikriausiai žiūrėsiu ir visus ateinančius sezonus (na, ketvirtasis bent jau tikrai bus ir rodys mums, jei gerai supratau, cirką). Pakako čia ir žiaurių scenų, žarnų, pjaustymų ir žudymų. Gan ryškiai parodyta ir praeity vyravusi juodaodžių vergovė, atskleista ,,visu gražumu“, kur kas baisiau nei rodyta pastarojo meto filmuose šia tematika (tik AHS gali tokių baisybių prigalvoti ir šėtoniškų personažų primąstyti).Tačiau šis sezonas man pasirodė prasčiausias iš visų trijų. Nėra jis blogas, tačiau sudomino mane tik antroji sezono pusė, nors ir tai pagalvojus, įdomiausios buvo dvi paskutinės serijos. Kitose serijose sudomindavo tik kai kurios scenos ir siužetiniai vingiai, bet visumoj siužetine prasme man viskas atrodė silpnai. Manyčiau nemažai gadino personažų charakteriai. Kathy Bates, Lily Rabe savo rolėmis išsiskyrė iš visų ir jas stebėti buvo įdomu. Tuo tarpu kitos veikėjos (na, visgi didžiąją dalį veikėjų sudarė moterys) erzino savo verksmais, dejonėmis. Ir nors vadyba visų įtikinama, bet patys personažai skystoki, na, išskyrus dar Emmos Roberts, bet ji atliko vaidmenį tos, kurią pačią pirmą mirusią matyti norėjau. Apskritai, raganos nedažnai mane domina filmuose, kadangi viskas labai jau paprasta: burtažodis viską pakeičia. Šiame seriale nepatiko taip dažnai naudotas prikėlimo iš numirusiųjų burtas: rodos, nužudė, gal ir gaila pradžioje, bet na, jei jau taip nutiko, tai ir palikite. O čia jei ne toje pačioje, tai kitoje serijoje – ir vėl gyvas. Tai šiuo aspektu priminė The Vampire Diaries, kur erzinantys veikėjai vėl ir vėl prikeliami.

Tikiuosi, kad kitas sezonas bus geresnis. O šiam rašau 7/10

Rež.: Brad Falchuk, Ryan Murphy, vaidina: Evan Peters, Jessica Lange, Lily Rabe, Sarah Paulson, Frances Conroy, Taissa Farmiga, Denis O’Hare, Emma Roberts, Kathy Bates, 2013-2014 m., JAV, 13 epizodų, ~45 min

633> Dallas Buyers Club / Dalaso klubas

Tai 6 Oskarams šiemet nominuotas ir du iš jų jau beveik laikantis rankose (daugelis jau beveik neabejoja, kad Jared Leto ir Matthew McConaughey savo kategorijose bus laimėtojai) filmas, pasakojantis realiais įvykiais paremtą istoriją apie teksasietį elektriką Roną Vudrufą, kuris visai netikėtai sužino, kad serga ŽIV. Gydytojai jam išpranašavo mirtį po 30-ies dienų. Tačiau Ronas nusprendė nepasiduoti: kadangi JAV tuo metu dar buvo draudžiami ŽIV numalšinti galintys vaistai, jis legaliais ir nelegaliais būdais ne tik ėmė ieškoti nekenksmingų ir virusą nugalėti galinčių vaistų, bet ir platinti juos tarp kitų to paties likimo žmonių.

Pirmiausia, tikriausiai kaip ir visi, pagirsiu pagrindinius aktorius: jau minėtuosius Jared Leto ir Matthew McConaughey, kurie čia sužiba ne vien svorio numetimu, bet ir puikia vaidyba. Daug kam M. McConaughey pagrinde žinomas iš romantinių komedijų, tačiau paskutinius kelerius metus jis puikiai įrodinėja, kad gali būti ir puikus draminis aktorius. Tai, kaip jis pasirodė šiame filme jau ir nebekelia abejonių, kad ateity dar išvysime jį ne kartą atliekantį tokius pat, o gal net ir dar stipresnius vaidmenis. Tuo tarpu Jared Leto į ekranus grįžta po ketverių metų su didžiausiu trenksmu. Iš tikrųjų, jo vaidmuo, kad ir antraeilis, bent man nublanko ir prieš M. McConaughey. Vaidinantis taip pat sergantį transvestitą jis greitai užsikariauja simpatijas: vaidmuo išties sudėtingas, atidirbtas ,,nuo… iki…“, nepaliksiantis abejingų.

Kalbant apie siužetą, tai tikriausiai vėl būsiu nesusipratėlė (kaip ir visada, kai mano ir ,,daugumos“ nuomonė nesutampa). Iš vienos pusės, tai yra puikus filmas, kadangi atkreipia dėmesį į aktualią problemą, apie kurią, bent jau Lietuvoje, ne tiek ir daug šnekama, o ką jau kalbėti apie tam tikras klaidingas nuomones, kurias nemažai žmonių turi susidarę apie sergančiuosius ŽIV ir kurias būtent šis filmas ir parodo. Tačiau kalbant apie pastatymą, jei ne pati idėja ir aktorių komanda, nežinia, kaip apskritai vertinčiau, nes man filmas buvo nuobodus, ypač pirma jo pusė, kai vis žiūrėjau, kiek to laiko prabėgo ir kiek dar liko iki pabaigos. Antra kino juostos pusė jau pasirodė įdomesnė ir labiau įtraukianti, bet net ir tada nejaučiau didelio entuziazmo žiūrėti.

7/10  – už paliestą įdomią temą ir puikų aktorių darbą.

Rež.: Jean-Marc Vallée, vaidina: Matthew McConaughey, Jennifer Garner, Jared Leto, Denis O’Hare, Steve Zahn, 2013 m., JAV, 117 min

488> Sweet and Lowdown / Švelnus ir šiurkštus

Woody Allen kurtas filmas pasakoja apie realybėje neegzistuojantį gitaristą Emetą Rėjų bei jo gyvenimą.

Emetą įkūnijo garsusis Sean Penn- šis vaidmuo jam atnešė antrąją Oskaro nominaciją už geriausią vaidybą pagrindinėje rolėje. Emetas- sudėtingas veikėjas, kadangi jis ne tik kone genijus ir sugebantis valdyti gitarą taip, kaip niekas kitas išskyrus jo ikoną Džango Reinhardtą, kurį pamatęs jis vis nualpsta, bet ir nepataisomas alkoholikas ir dėl šio savo pomėgio dažnai pavėluojantis ar net apskritai nepasirodantis scenoje.

Skelbiama, kad tai šmaikštus ir labai juokingas filmas, o manydama, kad toks jis ir man pasirodys, kadangi W. Allenas tai moka, galvojau, kad pagaliau jis pabudins mane iš apatiškos viskam nuotaikos. Deja, nė sykio taip ir nešyptelėjau. Filme mačiau tik snūduriuojančią melancholiją, kuri taip ir nepaliko iki paskutinės minutės. Siužetas- niekuo neypatingas, tačiau, kaip ir visada, bendrą vaizdą labai pagerina keistuoliai personažai: kalbu ne tik apie Emetą, bet ir nebylę merginą. Dešimt balų rašau už muzikinį takelį: gitaros galėčiau klausyti ir klausyti, o čia ji skambėjo ne kartą. Taip pat, kaip visuomet, patiko laikmetis, kostiumai ir dar tai, kad filme buvo intarpai, kuriuose keli asmenys (tarp jų- ir Woody Allen) šnekėjo apie Emetą taip, lyg kas juos kalbintų už kameros. Tad atrodė, lyg būtų koks dokumentinis filmas ir pripažinsiu, pabaigusi žiūrėti iš tiesų skubėjau patikrinti, ar tai nėra biografinė drama.

Neblogas, bet W. Allen yra sukūręs ir geresnių.

6/10

Rež.: Woody Allen, vaidina: Woody Allen, Sean Penn, Denis O’Hare, Samantha Morton, Uma Thurman, 1999 m., JAV, 95 min

American Horror Story / Amerikietiška siaubo istorija (1 sezonas)

Pati nesuprantu, kodėl šį serialą užbaigiau žiūrėti tik šiandien. Pradėjau jį žiūrėti ,,su visais“, t.y. rudenį, kai tik pasklido pirmoji serija po interneto platybes. Patiko taip, kad nusprendžiau žiūrėti jį toliau, tačiau taip jau nutiko, kad sugrįžau prie jo tik vasarą..

Šeima (Vivjen, Benas ir jų paauglė dukra Violeta) atsikrausto į namą manydami, kad šis persikraustymas sutvirtins irstančią šeimą. Tačiau jie net nenumanė, kad šiame name vaidenasi, o jo praeitis- tamsi ir kupina mirčių.

Tai visai kitoks serialas nei kiti, kuriuos žiūriu ar kada nors žiūrėjau. Iš tiesų, idėja įdomi ir, mano nuomone, išpildyta labai gerai. Nuo pat pradžių žiūrovams paliekama vis daugiau klausimų, tačiau svarbiausia tai, kad po truputį į juos yra atsakoma. Tiesa, visgi lieka klaustukų pabaigus sezoną, bet taip ir turi būti.

Rodoma ne tik dabartis, bet ir praeitis: buvusieji namo gyventojai ir jų likimai. O jų istorijos ne  mažiau įdomios nei dabartinių namo šeimininkų.

Patiko man tai, kaip pateikti vaiduokliai. Jie- visai tokie pat kaip žmonės, turintys jausmus, vieni geresni, kiti blogesni, o svarbiausia- jei patys to nori, gali pasirodyti gyviesiems. Jie atrodo lygiai taip pat kaip gyvieji, jei nežinotum, net neatskirtum, kur gyvas, o kur miręs. Ir man tai patiko. Taip daug geriau nei kad būna siaubo filmuose, kai vaiduokliai pasirodo staiga, netikėtai ir dar su kokia nenatūralia baisia išvaizda.  Tai nėra siaubo filmas, nors kraujo ir žudynių, neslėpsiu, jame tikrai netrūks. Beje, ne viskas šiame filme išgalvota. Manau, kad žiūrėjusiems įstrigs Elizabeth Short, kurios kūnas po mirties buvo ypač išdarkytas. Tai- tikrai egzistavusi moteris, kuri taip buvo nužudyta ir po mirties ji buvo praminta ,,The Black Dahlia“ (Juodasis jurginas, nors lietuviai filmą ir knygą, kurių ašis- ši žmogžudystė, išvertė kaip Juodoji orchidėja). Nenustebčiau, jei ir kitos istorijos pasirodytų ne visai iš piršto laužtos.

Šeima pasirinkta tikrai gerai. Vyras- psichoterapeutas, žmona- tik vos ne vos sutikusi čia atsikraustyti ir pabandyti susitaikyti su vyru, kuris jai buvo neištikimas, dukra- užsidariusi savyje paauglė, kuriai vienintelei, rodos, patinka šis namas. Visi trys- daugiau mažiau palūžę ir turintys savų psichologinių problemų, nors tikriausiai ir pati laimingiausia šeima nebūtų, taip pat kaip ir jie, iš karto pastebėję, kad kažkas ne taip šiam namui. Kaimynė Konstansa, namo tarnaitė Moira (tiesa, taip ir nesupratau vieno su ja susijusio dalyko.. Arba kažką praleidau, arba iš tikrųjų to taip ir nepaaiškino), Konstansos sūnus Teitas- tai tik keli personažai, kurie nuo pat pirmos serijos pasirodo įtartini, nors visgi Konstansa turi daugiausiai paslapčių ir jos gyvenimo istorija- įdomiausia.

Kuo labiau artėjo pabaiga, tuo viskas darėsi kad ir aiškiau, bet beviltiškiau. Kaip viskas baigsis?- šis klausimas pats svarbiausias. Kiekviena serija įdomi ir nenuobodi, atmosfera sukurta tikrai puikiai, tai serialas, kuris įtraukia, o pasibaigus paskutinei serijai ateina vienintelis noras: kuo greičiau sulaukti antrojo sezono, kuris pasirodys jau rudenį.

Beje, nuo rudens pirmąjį šio serialo sezoną bus galima išvysti per tv3, tik numanau, kad laikas tikrai nebus iš patogiųjų. Beje, tas pats kanalas nuo rudens ruošiasi rodyti ir man taip patinkantį New Girl (,,Naujokė“). Manyčiau, visai neblogai.

Rekomenduoju. 9/10

Kurėjai: Ryan Murphy, Brad Falchuk, vaidina: Jessica Lange, Connie Britton, Dylan McDermott, Taissa Farmiga, Alexandra Breckenridge, Kate Mara, Denis O’Hare, 2011- …, JAV, 12 serijų

daina iš muzikinio takelio..