1106> Prisoners / Kaliniai (2013)

Šis filmas jau daugelį metų buvo anksčiausiai mano imdb watchlist’e pažymėtas filmas. Tad džiaugiuosi, kad vaizdas minimaliai pasikeitė, reiks gal ir dar ką nors iš senbuvių įsijungti.

Prisoners – kriminalinė drama apie dvi mergaites, kurios dingsta, o policija nusikaltimą tiria per lėtai, randa per mažai įrodymų, tad neapsikęsdamas tokios neteisybės vienas iš dingusiosios tėvų nusprendžia ir pats imtis veiksmų. Tokia košmariška drama, kurią žiūrint kilo klausimai, kaip jie viską išsuks, kaip išteisins, jei iš viso tai padarys, nes galbūt viskas užsibaigs tragiškai?

Tiesos dėlei, pabaiga nuspėjama. Kaip ir trukmė man pasirodė kiek per ilga, iki poros valandų sutraukti buvo įmanoma, nes tyrimas lėtokas. Atmosfera priminė skandinaviškus filmus, kur ir šalta, ir nejauku, ir lėta, ir brutalumo netrūksta – šiuo atžvilgiu filmas puikus. Aktoriai puikūs, Paul Dano – mano favoritas.

7/10

imdb

257> Incendies / Moteris, kuri dainuoja

Incendies, išvertus iš prancūzų kalbos, reiškia sunaikinimą ugnimi. Tačiau lietuviškasis vertimas- tikrai ne iš piršto laužtas, kadangi ir yra atskleidžiamas moters, kuri dainuoja, gyvenimas.

Žana ir Simonas- dvyniai, kurie savo mamos ,,testamentu“ paskatinami sužinoti visą tiesą apie tai, kas yra dvynių tėtis, apie jiems nežinomą brolį ir galop, apie visą savo mamos praeitį.

Šio filmo laukiau su nekantrumu, bet vienu metu tas noras visiškai dingo. Na, o šiandien prisiminiau jį ir nutariau, kad pats laikas pažiūrėti. Tačiau dvejopas jausmas mane apėmė dabar. Iš vienos pusės, filmas man pasirodė gan nuobodus, pastebėdavau žiūrėdama, kad ir kokios eilutės neišgirsdavau (tai jei nebesuprasdavau, apie ką kalba, tekdavo atsukti atgal).  Iš kitos pusės, filmas pasižymi tikrai geru ir nenuspėjamu siužetu, o kulminacija (ja vadinu išsiaiškinimą) tiesiog pribloškė. Tikrai nesitikėjau nieko panašaus- taip puikiai viskas supinta.

Pasakojimas nėra vientisas. Pasakojami du laikotarpiai: praeitis, rodoma dvynių mama, jos gyvenimas, ir dabartis- tiesos paieška. Pradžioje kiek trikdė pagr. veikėjų (mamos ir dukros) panašumas. Buvo taip, kad tekdavo kiek pasukti galvą, kol suprasdavau, kad dabar rodo jau kitą veikėją.. Kalbant apie sceną nuotraukoje, tai ji- viena iš liūdniausių scenų, sukilo net emocijos..

Trūko ugnelės, kažko, kas įtrauktų.. O gal sakau, paprasčiausiai blogą dieną žiūrėjimui pasirinkau?.. Gal kitąsyk šis filmas būtų susižiūrėjęs žymiai įdomiau? Kas žino, gal kada ir sugrįšiu prie jo antrąsyk.

Kol kas daugiau nei 6/10 nesiryžtu rašyti.

Nominuotas Oskarui.

Rež.: Denis Villeneuve, vaidina: Lubna Azabal, Mélissa Désormeaux-Poulin, Maxim Gaudette, 2010 m., Kanada, Prancūzija, 130 min