999> Blue Valentine / Mano liūdna meilės istorija / Liūdnasis valentadienis (2010)

Šiais metais rimtų filmų beveik nežiūrėjau. Bet paskutiniu metu vėl jaučiu didėjantį norą grįžti prie to kino, kurį taip mylėjau. Rimtojo, emocingo, stipraus. Nežinau, kas iš to išeis, nes nepaisant to, kad esu prisižymėjusi gerokai virš tūkstančio įvairaus plauko filmų (o kiek dar nepažymėtų), ieškant ,,to“ praeina tiek laiko, kad galop nieko ir nebeįsijungiu. Bet štai vieną vakarą Blue Valentine pats į galvą atėjo, o dabar ir itin džiaugiuosi, kad pagaliau jį peržiūrėjau.

Tai istorija apie du žmones, jau kurį laiką gyvenančius santuokoje: apie jų pažintį, sunkumus ir džiaugsmus bėgant metams, besikeičiančius jausmus, pastangas išlaikyti šeimą, nedaryti klaidų, kurias darė jų pačių tėvai. Tai emociškai sunkus, niūrus filmas, kurį stebėti nelengva. Situacijos realistiškos, kai kurie pasirinkimai ar jų priežastys skaudžios. Tikriausiai labiausiai įsiminė momentas, kai vyras pasakė nenorintis, kad vaikas turėtų išsiskyrusius tėvus, nes tą pačiam teko išgyventi, o moteris nenori, kad vaikas gyventų šeimoje, kurioje tėvai nemyli vienas kito, amžinai konfliktuoja, kaip buvo jos pačios šeimoje – tai kaip tik ir parodo tiesą, kad kiekvienas iš mūsų vertiname viską pagal savo turėtus išgyvenimus.

Veikėjai tokie ,,tikri“, kad negali nesijaudinti žiūrėdamas, negalvoti, kokia išeitis geriausia. Kuo daugiau aiškėja apie praeitį, tuo labiau, rodos, supranti kiekvieną, apgalvoji, kad vienur ar kitur jiems reikėjo daryti kitaip, bet kas žino, kaip būtų buvę, jei būtų rinktąsi kitaip. Ir pabaiga absoliučiai nesugadino bendro įspūdžio, Stiprūs R. Gosling ir M. Williams pasirodymai, įtraukiantis siužetas, kokybiškas pastatymas – tikra atgaiva. Kad tik daugiau tokio kino būtų.

8/10

403> The Place Beyond The Pines / Niujorko šešėlyje

Iš tiesų, nėra ko girtis, bet šiandien buvo berods antrasis apsilankymas kino teatre šiais metais. Kaip ir anąkart, taip ir dabar labai dėkoju vienai telekomunikacijų bendrovei už tokią puikią akciją, kai sumokėti pinigai už bilietą pereina į telefono sąskaitą, tad filmą kaip ir žiūrime nemokamai. Ši akcija tęsis du pirmadienius, mielai pasinaudočiau proga ir kitą savaitę nueičiau pažiūrėti Trance (ar netgi Evil Dead), bet kaip ir nebebus kas palaiko kompaniją, o viena eiti nemėgstu, na, bet niekada nežinai, kas gali nutikti.. P.S. šiame įraše bus ne vienas nukrypimas į šalį, tad tų, kurie to nemėgsta, atsiprašau.

Grįžtant prie filmo, visa ši istorija prasideda, kai Lukas- motociklininkas, keliaujantis iš vienos vietos į kitą, sužino apie tai, kad turi sūnelį. Tam, kad galėtų kaip nors jam ir vaikučio motinai padėti, jis imasi nešvarių darbų. Staiga įvyksta viena klaida, kuri pakeis ne tik jo, jo šeimos, bet ir filmo eigoje atsirasiančio Bradley Cooper vaidinamo personažo gyvenimą.

Iš tikrųjų, sudėtinga rašyti tokiam filmui anotaciją, nes toji ,,klaida“ įvyksta maždaug po valandos filmo, tad ją išdavus neliktų trečdalio filmo malonumo. Pati beveik nesidomėjau filmo siužetu, tiesa, anotaciją anksčiau buvau skaičiusi vartydama Forum cinemo leidinį, bet, kas svarbiausia, tai, jog ten parašyta visiška nesąmonė, paminėtas James Franco, kuris čia nė sekundei nepasirodo, o Goslingo ir Cooperio personažams apskritai vietos neskirta.. Taigi, netikėkite, kas ten parašyta, tiesiog pasiruoškite geram filmui ir pradėkite žiūrėti. Tiesa, dar, kas mums nepatiko, tai lietuviškas filmo pavadinimas, tas Niujorkas visai čia nesvarbus..

Filmas prasideda taip, kad tiesiog nori nenori, ėmiau tikėtis standartinio: negeras berniukas sužino, kad turi vaiką-nori jam padėti-tampa geras-happy end’as. Nuo pat pradžių žavi Ryan Gosling veikėjas. Nesu šio aktoriaus fanė, nė kiek dėl jo nesilydau, tuo tarpu ne viena salėje sakė, kad: čia toks labai gražus/fainas aktorius vaidina, tai dėl to norėjau pamatyti filmą. Tai tos merginos, kurios ėjo vien dėl jo, turėjo trupučiuką nusivilti, bet nereikia pamiršti to, kad ir be šio vyruko yra ką pažiūrėti. Grįžtant prie Luko, tai jis nuo pat pradžių sužavi savo išvirkščiais marškinėliais, gerietišku veideliu, meile motociklui, bendravimu ir netgi tais tokiais visai prie jo nederančiais klykavimais bankuose. Jei ne blondiniška ševeliūra, kuri jam visiškai netiko, būčiau buvusi absoliučiai patenkinta šiuo personažu. Bet visumoj- šis veikėjas toks, kad bent jau moteriškąją auditoriją patraukti šis filmas turėtų. Bet, kaip minėjau, viskas Goslingu neužsibaigia. Motociklų ir greičio mėgėjai vietomis tikrai nenuobodžiaus, o kalbant apie žanrus, tai čia rasime visko: komedijos, veiksmo, dramos, meilės. O tokie įvairiapusiški filmai tikrai traukia akį.

Visumoj, siužetas man kažkur girdėtas/matytas, tad originaliu jo pavadinti tikrai negalėčiau. Tačiau čia jau klausimas: o apie ką dar nesukurti filmai?.. Vis dėlto, netgi ir numanomas siužetas (tiesa, bent aš numanydavau tik keletą artimiausių įvykių, kuo viskas galėtų baigtis, tikrai nuo pat pradžių būtų buvę sunku pasakyti) neleidžia atitraukti nuo ekrano akių, o netrukus ėmiau jausti, kaip išgyvenu kartu su veikėjais jų skausmą, neviltį, sumišimą, sąžinės graužatį ir visa kita. Didžiąją filmo dalį sėdėjau ir galvojau: kaip galima gyventi su Tuo toliau, kaip pasistengti užmiršti ar bent nukišti kuo giliau Tą faktą, kaip nekaltinti savęs ir stengtis eiti pirmyn, tarsi viso to nebūtų nutikę. Cooperį nominavo Oskarui už Silver Linings Playbook, o man jis kur kas geriau pasirodė čia. Jo personažas- sudėtingas, todėl žiūrėti įdomu, kuo toliau, tuo daugiau spėliojau, tai kuo čia viskas baigsis. Ir variantų turėjau begalę. O baigėsi pačiu paprasčiausiu variantu, na, bet visumoj ta pabaiga, kad ir nieko ypatingo, bet visai lipo. Na, o pabaigai pagirsiu muzikinį takelį!

Pradžia gali būti apgaulinga: juk žinote, kaip sakoma: jei dabar juokiuosi, reiškia greitai verksiu. Taip ir čia. Juokas ir šypseną keliantis Luko vėjavaikiškumas greitai virs į rimtą, vos ne ašarą įspaudžiančią dramą.

Ir džiugu, kad pranoko mano lūkesčius. Rekomenduoju ir rašau stiprų 8/10

Rež.: Derek Cianfrance, vaidina: Ryan Gosling, Bradley Cooper, Eva Mendes, Mahershala Ali, 2012 m., JAV, 140 min