Archyvas

Archive for the ‘Dexter Fletcher’ Category

1015> Rocketman (2019)

11 rugpjūčio, 2019 Parašykite komentarą

Atrodo, jau prieš visą amžinybę jį žiūrėjau, o iš tikrųjų – birželio pabaigoje. Rinkomės tarp šio ir naujosios Men in Black versijos, bet ypač po visų pasirodžiusių atsiliepimų buvo aišku, kad nėra net ko svarstyti. Rocketman – tai biografinis filmas apie Elton John. Prisipažinsiu, kad iki tol aš jo neklausiau, žinojau vos keletą dainų (o kad kai kurias iš jų atlieka būtent jis – net minties nebuvo), žinojau tik pagrindinius faktus apie jo gyvenimą. Tad mane papirko visi skaityti interviu, matytos nuotraukos iš filmo bei tie nesibaigiantys spėliojimai, ar pavyks šiam filmui būti geresniam nei ne taip ir seniai rodytam Bohemian Rhapsody.

Kodėl juos abu lygina – nesunku suprasti, nes visgi siužeto pagrindas – itin panašus (išgarsėjimas, seksualinės orientacijos atskleidimas ir su tuo susijusios dramos, priklausomybė nuo narkotikų, alkoholio ir kt.). Visgi pats pastatymas skiriasi, kadangi Rocketman – labiau miuziklas. Dainos įliejamos į siužetą (t.y. dainuojama gatvėje, patalpose, karts nuo karto savo mintis išsakant ne žodžiais, o dainuojant ir šokant), yra teatrališkumo (pvz. dainuodamas veikėjas pakyla į orą), o pagrindinį vaidmenį atlikęs T. Egerton pats atliko filme skambėjusias dainas (ir skambėjo išties gerai). Ir nors nebuvo taip, kad išėjusi būčiau visiškai užvaldyta filmo, bet man tikrai kur kas labiau patiko nei jau minėta kino juosta apie F. Mercury. Gal dėl to, kad kūrėjai nevengė visko nudailinti, vien tik užuominomis kalbėti, gal dėl vizualinio pačios istorijos pateikimo.  Žinoma, grįžusi susiradau E. John muzikos ir ieškojau video, kad pamatyčiau, kaip iš tiesų atlikėjas atrodė su įspūdingais kino juostoje matytais kostiumais.

8/10

714> The Elephant Man


The-Elephant-Man-Movie-Still-the-elephant-man-11130936-800-362Rež.: David Lynch
Vaidina: Anthony Hopkins, John Hurt, Dexter Fletcher
1980 m., JAV, 124 min
Žanras: biografinė drama.
imdb nuoroda čia.

8 Oskarams nominuotas filmas tapo pirmuoju David Lynch darbu, kurį man teko pamatyti. Ir iš tikrųjų, džiaugiuosi, kad pirmuoju tapo būtent jis, nes esu girdėjusi tiek daug atsiliepimų apie tai, kokie sudėtingi, sunkiai suprantami yra jo filmai, kad vis atidėliojau pažintį su šiuo garsiuoju režisieriumi, o ,,The Elephant Man“, būdamas paprastas, tačiau visai neprastas, tapo gera įžanga tolimesnei pažinčiai su D. Lynchu.

Tai biografinė drama apie Džoną Meriką (realybėje jo vardas buvo kitoks), kuris nuo gimimo serga reta liga. Jis yra laikomas cirke žiauraus jo šeimininko, kol galop vieną dieną jį pamato gydytojas Frederikas Trevisas ir parsiveža į ligoninę, kurioje dirba. Frederikas nori atrasti žmogiškąją Džono pusę.

Siužetas aiškus, jį pakankamai lengva sekti. Tačiau tai nėra lengvas emociškai filmas. Istorija yra itin graži, bet tuo pačiu ir labai liūdna. Kad žmonės yra žiaurūs kitiems ir mėgsta pasišaipyti iš kitų trūkumų – seniai aišku, tad kaip ir nieko naujo. Tačiau vis tiek ši tema sugeba būti skaudi, kad ir kiek panašaus turinio kino juostų matyčiau. O skaudžiausia, kai tai yra liga, kurios niekaip nepaslėpsi ir neužmaskuosi. Jei kiekvienas žmogus suvoktų, kad po pačia bjauriausia išvaizda gali slėptis gražus vidus, būtų lengviau gyventi. Juk argi jums nebūna taip, kad kai susipažįstate su žmogumi, įvertinate jo išvaizdą ar išvystate kokį nors tos išvaizdos trūkumą, tačiau daugiau pabendravę tų trūkumų nebepastebite, o tas žmogus tampa daug simpatiškesniu už kitą taisyklingus bruožus/figūrą turintį, bet nepasižymintį žaviu vidumi, asmenį? Tačiau taip jau yra, kad reikia daugiau susipažinti, o deja, bet Džono atveju, žmonių, norinčių jį pažinti, o ne tik šaipytis, buvo vos keletas.

Ir buvo taip liūdna žiūrėti ne tik į tas scenas, kuriose iš pagrindinio veikėjo juokdavosi, bet ir tas ,kuriose Džonas nors trumpam užsimiršdavo ir jausdavosi galįs bet ką sužavėti. Nes matydavau jo norą ir troškimą, o tuo pačiu iš karto galvoje iškildavo besijuokiančiųjų vaizdas ir žinojimas, kad nieko iš jo noro gero nebus…

Džoną vaidinantis aktorius tapo viso filmo žvaigžde ir užgožė visus, o tuo tarpu A. Hopkins čia atliko ganėtinai nykų vaidmenį, bet nemanau, kad jį kaip nors išraiškingiau būtų buvę galima pateikti. Nes svarbiausia čia Džonas ir niekas daugiau.

Kaip ir minėjau, grožio ir gerumo šioje juostoje netrūksta, bet lygiai taip pat netrūksta ir liūdesio bei skausmo. Stiprių, emocionalių scenų, puikaus pagrindinio personažo išvaizdos pateikimo ir sukurtos atmosferos dėka šis filmas tampa įsimintinas ir vertas visų pagyrų, kurios jam tenka. 8/10

69> Kick – Ass / Ateini čia arba gausi į dūdą!


Taigi taigi, šį sykį papasakosiu įspūdžius apie filmą, kurio pagr. veikėjai- superherojai.

O viskas prasideda, kai niekuo neišsiskiriantis vaikinas Deivas sumano tapti superherojumi. Tačiau viskas ne taip lengva, kaip atrodo iš šalies… Ir jis nė nenumano, kad tame pačiame mieste jis atras net ne vieną superherojų, kurie- kur kas tikresni ir profesionalesni nei jis.

Pagr. vaidmenį atlieka Aaron Johnson. Jis man labai patinka. Mačiau ne vieną filmą, kuriame jis vaidina (Chatroom, Nowhere Boy, Angus Thongs and Perfect Snogging), pirmieji du-  vieni geriausių kada nors matytų filmų. Taigi, nemažai tikėjausi ir iš šio, nors šiaip jau visokie betmenai man ne prie širdies.

Bet nepasakyčiau, kad tai filmas, nuo kurio negalėčiau atsitraukti. Greičiausiai tai- ne visai mano tipo filmas. Nors visgi veiksmo netrūksta, pats siužetas- neišskirtinis, o galutinė ir trumpa nuomonė būtų: mielas filmas su ,,trupučiu“ muštynių. Nesigailiu, kad žiūrėjau, kadangi nemažai vietų prajuokino (o sukeltos emocijos- geras ženklas), bet antrą kartą tikriausiai nežiūrėčiau…

Rašau 7/10

Rež.: Matthew Vaughn, vaidina: Aaron Johnson, Nicolas Cage, Chloë Grace Moretz, Dexter Fletcher, 2010 m., JAV, Didžioji Britanija, anglų k., 117 min.