336> Joyeux Noël / Linksmų Kalėdų

Taip, iki Kalėdų liko dar ne tiek ir mažai, tačiau jau pažiūrėjau pirmąjį žiemišką šventinį filmą.

1914-ieji, I pasaulinis karas. Dvi kariaujančios pusės- prancūzai ir škotai prieš vokiečius. Pradinis įsitikinimas, kad karas baigsis iki Kalėdų greitai užmirštamas. Švęsti tenka apkasuose. Šventišką nuotaiką sukuria įvykęs stebuklas… Filmas paremtas tikrais faktais.

Iš tikrųjų, tai galvojau, kad čia bus toks pat apgaulingas pavadinimas kaip ir La vita e Bella. Na, palyginus su pastaruoju, ,,Linksmų Kalėdų“ yra tikrai optimistiškesnis. Anotacijoje minimas stebuklas- tai tikrai ne kas nors iš fantastikos kampelio, tiesiog pamaniau, kad įdomiau, jei to nežinosit prieš įsijungdami, nors vėlgi, tikriausiai nuspėsite iš mano atsiliepimo ar dar ko nors..

Faktas, kad esu tikrai pernelyg jautri. Per šį filmą braukiau ašaras kelissyk. Pasakojimas labai nuoširdus, mielas, kartu ir paprastas, ir stebuklingas. Tiesiog trūksta žodžių man dabar apsakyti, kiek visokių emocijų man jis sukėlė: aš sugebėjau ir paverkti, ir pasijuokti, ir nusišypsoti..

Manyčiau, tai filmas apie viltį, didžiulę viltį, kad karas baigsis, kad visi liks gyvi, kad vėl ateis vienybė ir visi, kokios tautybės jie bebūtų, kokioj šaly begyventų, bendraus be jokių nuoskaudų ir priešiškumų. Tačiau. Galima primąstyti daug ,,kas būtų, jeigu…“, bet karas vyksta čia ir dabar, kiekviena diena, kiekviena valanda, minutė, sekundė gali nulemti kiekvieno kario gyvenimą. O kam reikalingas karas? Ar tiems, kurie kovoja? Ne, jis reikalingas tiems, kurie sau linksminasi, laiką leidžia apsupti tokių pat kaip ir jie, jiems nereikia šalti ir kovoti dėl savo gyvybės, jų Kalėdos- šiltuose namuose šeimos būryje prie didelio stalo, židinio.. Jiems rūpi tik rezultatas, bet ne tai, kiek aukų pareikalauja karas, kiek tenka kariams iškęsti.. O ką jau kalbėti apie krikščionis, ypač dvasininkus. Pabaigoje pamatysite, kaip du žmonės, tikintis tuo pačiu Dievu, esantys to paties Dievo tarpininkais Žemėje gali turėti tokias skirtingas nuostatas ir įsitikinimus.. Man tiesiog buvo bjauru klausytis to pamokslo.

Geras filmas, kuriame, rodos, veiksmo ne tiek ir daug, bet aplinka, sukurta atmosfera, lengvi pokalbiai- visa tai ir sukelia emocijas, nuo kurių sunku pabėgti net ir pasibaigus filmui. Rekomenduoju pažiūrėti, nes jis tikrai įkvepiantis, sušildantis ir malonus akiai. O svarbiausia, kad nenutolsta nuo tikrovės, nes pabaiga- tai ne koks happy end‘as, nes tokio kare paprasčiausiai nebūna.

Tiesa, muzikinis takelis- nuostabus.

9/10

Filmas nominuotas Oskarui.

Rež.: Christian Carion, vaidina: Diane Kruger, Benno Fürmann, Guillaume Canet, 2005 m., Prancūzija, Vokietija, Didžioji Britanija, Belgija, Rumunija, Norvegija, 116 min

144> Inglourious Basterds / Negarbingi šunsnukiai

Kiek pastebėjau, dažnai nusiviliu filmais, kurie yra gerai vertinami (šis filmas šiuo metu imdb Top250 užima 102 vietą), bet šito sakyti apie Inglourious Basterds negaliu, kadangi jis gerokai pranoko manuosius lūkesčius.

Nacių okupuotoje Prancūzijoje per II pasaulinį karą grupė žydų amerikiečių kareivių, kurie žinomi kaip ,,Šunsnukiai“, yra paskirti paskleisti baimei Trečiajame reiche nuskalpuojant bei žiauriai nužudant nacius. O kita siužeto linija pasakoja apie žydę Šosaną, kuri galvoja apie kerštą už savo šeimos nužudymą.

Tobulas- nepabijosiu šito žodžio. Man visai nesvarbu, kiek yra tiesos jame, kadangi istorija niekad nebuvo mėgstamas dalykas, tad ir nesigilinu į jokius faktus. Bet tai, ką padarė Quentin Tarantino, yra tiesiog puiku. Nesu mačiusi nė vieno jo filmo (bet keletą jų jau senokai noriu pamatyti), tad negaliu lyginti, bet šis- tikrai geras, ir daug daugiau nei geras.

Filme yra visko: veiksmo, žiaurumų, puikaus humoro, dar puikesnių aktorių. Kad Christoph Waltz yra didelis talentas jau pastebėjau filme Water for Elephants, o aprašomame filme jis atsiskleidžia kaip talentingas aktorius tiesiog puikiai. Oskaras už vaidybą- puikus įrodymas ir kartu atsiprašymas, kad taip ilgai buvo nepastebėtas (užtenka pastebėti, kad jo rimtoji holivudinė karjera ir prasidėjo būtent nuo šio filmo). Brad Pitt – ne ką mažiau pasistengė. Pamenu, kaip nenorom įsijungiau Fight Club. Tas nenoras buvo atsiradęs vien dėl to, kad žinojau, jog tame filme pagr. vaidmenį atlieka būtent Brad‘as. Užtat buvau labai nustebusi, kad jis nėra vien tik gražuoliukas (na, bent jau daugeliui), bet ir tikrai talentingas aktorius. Aldo Reinas– labai smagus ir fainas personažas, akcentas, juokeliai… Na, puikus! Smagu buvo išvysti ir paskutiniu metu mano akiratyje dažnai besirodantį Michael Fassbender. Gaila, kad neilgai užsibuvo. Kas dar? Eli Roth, Diane Kruger ir žavi prancūzaitė (filme- žydaitė) Mélanie Laurent.

Siužetas nenuobodus, jei iš pradžių galvojau, kad sunkiai ištversiu 152 min., tai net pati stebėjausi, nes laikas pralėkė tiesiog žaibo greitumu. Ir taip buvo liūdna, kad jau baigėsi. Ir taip smagu dėl pabaigos! Geresnės nė nereikia.

Rekomenduoju absoliučiai visiems! 10/10 ir, be abejo, yra įrašomas į geriausiųjų sąrašą.

Filmas laimėjo Oskarą ir dar 7-iems nominuotas.

Rež.: Quentin Tarantino, vaidina: Christoph Waltz, Brad Pitt, Michael Fassbender, Eli Roth, Diane Kruger, Mélanie Laurent, Christian Berkel, 2009 m., JAV, Vokietija, anglų, vokiečių, prancūzų ir italų k., 153 min.