Black Mirror (2011-…) (5 sezonai) – bendra serialo apžvalga

Metus palikau neuždarytus, nes gal dar bus ir daugiau sezonų? Tiesą sakant, labai nesidomėjau, bet tikiuosi, kad bus. Vertingesnis tekstas būtų, jei kalbėčiau apie atskirą seriją, nes kaip žinia, šiame seriale kiekviena serija skirta vis kitai istorijai, kuri nesisieja su ankstesnėmis, dalyvauja visai kiti veikėjai, tad kiekvienąsyk smalsu, ką dar serialo kūrėjai sugalvojo, ir į kokias situacijas pateks personažai. Visgi aptarinėti kiekvienos neplanuoju, bet galiu pasakyti tik tiek, kad nepatiko gal tik kokios 3 serijos, visas kitas peržiūrėjau su įdomumu. Nors temos ilgainiui pradeda kartotis, bet užkabinamos tos, kurios neduoda daug kam ramybės, kurios neretai būna arčiau mūsų nei galvojame. Kai kurios serijos neblogai papurtydavo, o dauguma tiesiog įrodė, kad siužetui atskleisti visiškai pakanka valandos (tikslumo dėlei, serijų laikas buvo įvairus, tikriausiai nuo 40 minučių iki pusantros valandos), o turinys gaunasi ne ką blogesnis nei pilnametražio filmo, neretai trunkančio ir 2-2,5 h. Nors daugelį serialų žiūriu gan ilgai ir lėtai, bet šio atidėlioti visai nesinorėdavo. Puikus.

9/10

Anonso nedėsiu, visgi nelabai ką jis pasakys. Įsijunkite bent porą serijų ir suprasite, ar verta tęsti toliau.

imdb

1026> Star Wars: Episode IX – The Rise of Skywalker / Žvaigždžių karai. Skaivokerio iškilimas (2019)

Naujausia Žvaigždžių karų dalis. Su kolege nukalbėjau, kad nepriklausomai nuo atsiliepimų tie, kurie jau žiūri šią seriją, pažiūrės ir naujausią filmą. Ir kasmet darysis visų dalių maratoną namie, nepriklausomai nuo to, kad kai kurie silpnesni ir to n-tojo karto nelabai verti. Tad ir naujausią dalį žiūrėdama galvojau, kad ir visai juokingas, ir gražiai pastatytas, ir veiksmo nepritrūko man, kai kurie personažai laukiami ir išsiilgti. Asmeniškai man nepatiko Lėjos įtraukimas, galėjo kažką kitą sugalvoti ten, kur ji kažką lemtingesnio atliko. Patį siužetą dvejopai vertinu, kažkur ir akys merktis pradėjo, ir pabaiga tokia skystoka, ir praėjo tik savaitė, o filmas beveik išgaravęs iš galvos. Bet bendrai žiūrėti galima. Ir jei kokiam Star Wars žiūrėjimo maratone dalyvaučiau, pažiūrėčiau darsyk.

6/10

962-965> Star Wars: Episode V – The Empire Strikes Back (1980), Episode VI – Return of the Jedi (1983), Episode VII – The Force Awakens (2015), Episode VIII – The Last Jedi (2017)

Ir vėl įrašas su ilgu pavadinimu, bet kai čia – toji pati serija, atskirus įrašus būčiau dariusi nebent tuomet, jei būčiau gruodį prisėdusi kaskart, kai tik kažkurį peržiūrėdavau. Pirmąją dalį kadaise mačiau, kitos ilgą laiką laukė savo eilės, bet vis neprisiruošdavau, tačiau gavau siūlymą eiti į naujausią dalį kine. Dar zirziau, kad su savo tempais niekaip nespėsiu visų peržiūrėti, bet pasiaiškinome, kad 1999-2005 metais pasirodžiusių nebūtina žiūrėti (kaip ir Rogue One), kad suprasčiau, ką rodys kine. O jei ten kokią smulkmeną ir reiks paaiškinti, tai bus šalia žmogus, kuris viską išdėstys.

Aišku, rizikinga pasižadėti eiti į kiną, kai net nežinau, ar man apskritai patiks ši serija. Kas, jei po antro filmo būčiau nusprendusi, kad nė neverta toliau žiūrėti, nes tiesiog neįdomu? Bet daug abejonių nebuvo, nes greitai supratau, kad įtraukė mane visa istorija ir su malonumu peržiūrėsiu visas esamas dalis ir būsimas, kurios dar tik pasirodys (jei tik nepradės blogėti, ką jau pajaučiau žiūrėdama The Last Jedi).

Kuo patinka ši serija apskritai? Kad suderina veiksmą, humorą, įdomius dialogus, dinamiką, spalvingus personažus. Labiausiai iš visų keturių patiko trečiasis filmas – Return of the Jedi (pažymėjau 8/10), kurį peržiūrėjau su visišku malonumu. The Empire Strikes Back ir The Force Awakens atsilieka nedaug, pirmąjį minėtą žiūrėdama vietomis išsiblaškydavau ir mintys kitur nuklysdavo, tuo tarpu The Force Awakens, kad ir daug geresnis už 2017-ųjų filmą, vis vien kiek kliuvo dėl pagausėjusių meilės intarpų, kurių senuose buvo labai menkai, kas man itin patiko, bei to, kad senieji veikėjai buvo blankūs ir neišnaudoti tiek, kiek buvo galima. Atrodo, lyg jie ten tik tam, kad pritrauktų senuosius gerbėjus. Ir šis jausmas neišnyko žiūrint The Last Jedi. Pastarasis paliko mažiausią įspūdį (6/10), kadangi nepaisant visų įdomesnių momentų, netrūko ir perspaustų emociškai scenų, o jau naujasis ,,blogiukas“, kuris, rodos, amžinai verkšlenančiomis akimis buvo, versdavo tik vartyti akis ir tiek. Užtat patiko General Hux – va šis tai blogiukas iki kaulų smegenų, o ir jį vaidinęs aktorius visai naujomis spalvomis atsiskleidė. Naujausias filmas vis dar neprasta pramoga, bet jei tokiais tempais risis žemyn, tai beliks palinkėti, kad kūrėjai žinotų, kada laiku sustoti.

> Episode V: The Empire Strikes Back (1980) – rež.: Irvin Kershner, vaidina:  Mark Hamill, Harrison Ford, Carrie Fisher, JAV, 124 min, nuotykių, veiksmo, mokslinė fantastika, imdb nuoroda čia. 7/10

> Episode VI: Return of the Jedi (1983) – rež.: Richard Marquand, vaidina: Mark Hamill, Harrison Ford, Carrie Fisher, JAV, 131 min, nuotykių, veiksmo, mokslinė fantastika, imdb nuoroda čia. 8/10

> Episode VII: The Force Awakens (2015) – rež.: J.J. Abrams , vaidina: Daisy Ridley, John Boyega, Oscar Isaac , Adam Driver, Domhnall Gleeson, Mark Hamill, Harrison Ford, Carrie Fisher,nuotykių, veiksmo, mokslinė fantastika, JAV, 136 min, imdb nuoroda čia. 7/10

> Episode VIII: The Last Jedi (2017) – rež.: Rian Johnson, vaidina: Daisy Ridley, John Boyega, Oscar Isaac , Adam Driver, Domhnall Gleeson, Mark Hamill, Harrison Ford, Carrie Fisher, nuotykių, veiksmo, mokslinė fantastika, JAV, 152 min, imdb nuoroda čia. 6/10

849> Ex Machina / Ex Machina (2015)

Rež.: Alex Garland
Vaidina: Alicia Vikander, Domhnall Gleeson, Oscar Isaac
2015 m., Didžioji Britanija, 108 min
Žanras: mokslinės fantastikos drama
imdb nuoroda čia.

Jau norėjau sakyti, kad kaip užkerėjimas koks – kiek žiūriu, tiek nusiviliu paskutiniu metu filmais. Tačiau užvakar matytas Ex Machina vėl priminė, kodėl taip mėgstu kiną.

Dar ganėtinai šviežias filmas apie dirbtinį intelektą. Jaunas programuotojas laimi loteriją ir išvyksta į atokią vietą, kur jo prašoma išbandyti dirbtinį intelektą moters pavidalu. Tam jis turi savaitę, po kurios reikės pasakyti, ar jam kilo abejonių dėl to, ar tai yra mašina, ar mąstanti būtybė.

Pasirodė itin kokybiškas filmas. Minimalistinė, sterili aplinka – pats tas, kai kalbama apie tai, kas susiję su ateitimi. Dirbtinis intelektas – tai, kas jau kurį laiką yra kuriama, bandoma, tad kas žino, kada sulauksime išties puikiai veikiančios mašinos? O kol kas filmų ir serialų kūrėjai gali perkelti savo vaizduotės vaisius į ekraną. Juolab, kad ši tema gan įdomi ir žiūrovams. Muzikinio takelio neįsidėmėjau – vadinasi, trukdyt netrukdė, nors įspūdžio irgi nepaliko.

Dialogai ganėtinai protingi, t.y. mažai kalbama apie nieką, daugiau diskutuojama apie dirbtinio intelekto veikimą, galimybes, kodėl jis sukurtas būtent toks, o ne kitoks, keliami klausimai dėl to, kas galėtų nutikti, jei jis išeitų iš savo patalpos ribų, kokią įtaką ateičiai dirbtinis intelektas galėtų padaryti. Trumpiau – ne tik diskutuojama, bet ir nori nenori, skatina pačius žiūrovus įsitraukti į apmąstymus apie tai ir formuoti savo nuomonę (jei to iki šiol dar nepadarė), jau nekalbant apie tai, kaip klausant dialogų gali įsisiautėti vaizduotė – ir štai, jūsų galvose galbūt naujo filmo siužetas. Hiperbolizuoju, žinoma, bet, kaip minėjau, dialogai tikrai įdomūs.

Aktoriai parinkti jauni, įdomūs, dar nespėję nusibosti. Alicia Vikander, be abejonės, tampa šio filmo žvaigžde ir galgi rimčiau žengia į holivudinį kiną. Aš ją jau esu pastebėjusi keliose kino juostose, o šioje jos potencialas tapti ryškia žvaigžde matomas ne ką mažiau nei anksčiau matytuose – talentinga, įtaigiai suvaidinusi mašiną, išlaikytos mimikos. Sklando gandai, kad kitamet per įvairius apdovanojimus gali skambėti tarp nominančių jos vardas (tiesa, ne už Ex Machina).

Siužetas – lyg ir paprastas, plius minus nuspėjamas, tačiau žiūrėti įdomu. Tiek dėl geros, neperspaustos vaidybos, tiek dėl dialogų, tiek dėl pačios atmosferos, o galiausiai kulminacijos laukimas lieka įvertintas tuo, kad kūrėjai nepasišiukšlino iki pat paskutinės minutės – pabaiga išlaikyta, apgalvota ir gerai nuteikianti.

8/10

 

757> Frank (2014)

Rež.: Lenny Abrahamson
Vaidina: Michael Fassbender, Domhnall Gleeson, Maggie Gyllenhaal
2014 m., Didžioji Britanija, Airija, 95 min
Žanras: mistinė drama, komedija
imdb nuoroda čia.

Šį mėnesį tai tik antrasis matytas filmas – kažkaip pristabdžiau visus žiūrėjimus. Frank mane domino kaip šių metų naujiena, kuriame vaidina M. Fassbender. Kažkaip nešmėžuoja jis niekur kol kas, sakyčiau, nepelnytai nepastebėtas, o pati visai atsitiktinai prisiminiau, kad jis kaip ir turėtų greit pasirodyti,  ir nutariau patikrinti, ar jau yra jis internete. Ir ne veltui.

Džonas – jaunas žmogus, trokštantis būti visiems žinomu muzikantu. Jo gyvenimas ima keistis, kai jis sutinka prisidėti prie muzikos grupės, kurios lyderis – ekscentriškas Frankas, visuomet savo veidą slepiantis po kauke.

Tai nėra filmas masėms. Ir todėl tikrai ne kiekvienam patiks. Tai lėta, mažai veiksmo turinti kino juosta, kurioje vyrauja savęs pažinimas, įdomūs dialogai ir išties nemažai muzikos. Jos tiek, kad norisi, jog prie žanrų būtų muzikinis paminėtas. Kalbant apie žanrus, bent man tai atrodo kaip kuo tikriausia drama, mistikos čia jokios nėra (ta mistika matyt dėl kaukės, bet kad paaiškinimas, kodėl nešioja, visiškai paprastas ir nuspėjamas), komedijos – irgi nelabai, gal tik viena scena buvo itin smagi. Vaidyba paprasta, bet neprasta, personažai – keisti, gan uždari, todėl pažinti juos sudėtinga. Bet visi kartu jie sukuria tokią harmoniją, kad rodos, kiekvienas veikėjas reikalingas, net ir vos kelis žodžius ištariantis grupės narys. Nes be jo jau kažko trūksta.

Taigi, taip trumpai aš apie jį. Šiaip jau patiko. Vis kažkas naujo. 7/10

P.S. O iš Michael Fassbender lūpų sklidusi vokiečių kalba (ten labai trumpai), kurios šiaip jau nemėgstu, skambėjo kaip kokia prancūzų.. Reiktų šio aktoriaus filmografijoje labiau pasiknaisioti. Dargi ne viską peržiūrėjusi esu

651> About Time / Laiko tiltas

Tai Richard Curtis, režisavusio tokius filmus kaip The Boat That Rocked ir Love Actually, naujausias darbas. Pradžioje, tiesą pasakius, nebuvau optimistiškai nusiteikusi šio filmo atžvilgiu: ypač į akį krito pagrindinį vaidmenį atlikusi Rachel McAdams, kuri turi keliaujantį laiku vyrą jau berods trečią sykį, tad natūraliai kyla klausimas: kiek galima? Tačiau po kino juostos pasirodymo pasirodė gan nemažai gerų atsiliepimų, tad nesusilaikiau.

Būdamas 21-erių Timas sužino iš tėvo, kad gali keliauti laiku. Jis gali sugrįžti į praeitį ir taip pakeisti būsimus įvykius kita linkme. O netrukus jo gyvenimas pasikeičia, kai į sutinka Merę.

Lyginant su pavyzdžiui, The Time Traveler’s Wife, mano nuomone, About Time yra kur kas geresnis ir įdomesnis, tad jei nepatiko pirmasis, nereiškia, kad nepatiks ir antrasis (nebent jūs apskritai abejingi meilėms istorijoms). Nuo pat pirmos minutės skeptiškumas išnyko, netgi buvo keista, kadangi netgi nostalgiją sukilo, kai išgirdau muzikinį takelį, dažnai girdėtą vaikystėj/ankstyvoj paauglystėj. Nemažai juokingų situacijų, o ir pats siužetas – be galo ,,gerietiškas“, turintis to, ką vadinu ,,paprastumu“. Į šią savoką įeina šilti, nuoširdūs pokalbiai, neerzinantys personažai, mielos scenos, kuriose gal ir daug saldumo, bet jos pateiktos kažkaip neerzinančiai, netgi tas ,,taip nebūna“ žiūrint šį filmą kažkaip įkyriai neišnirdavo galvoje… Jokių kvailų bajerių, vulgarių dialogų. Įspūdį paliko ne tik Timo ir Merės tarpusavio santykiai, bet ir Timo su jo tėčiu, kitais šeimos nariais – tai kažkas nuostabaus ir būtų išties gera tikėtis, kad ir tikrovėje taip būna. Gražus, šilumą širdy paliekantis filmas.

8/10

Rež.: Richard Curtis, vaidina: Domhnall Gleeson, Rachel McAdams, Bill Nighy, 2013 m., Didžioji Britanija, 123 min