852> Nobody Walks (2012)

Rež.: Ry Russo-Young
Vaidina: John Krasinski, Olivia Thirlby, Rosemarie DeWitt, Dylan McDermott, Rhys Wakefield, Jane Levy
2012 m., JAV, 83 min
Žanras: drama
imdb nuoroda čia.

Tai filmas, kuris vakar mane supykdė. Tikėjausi kažko gražaus, romantinio, kažko panašaus, ką neretai galima rasti įsijungus nepriklausomą kiną. Nežinau kodėl būtent to tikėjausi. Gal kad viršelyje pagrindiniai personažai taip gražiai šypsojosi, gal taip fantazuoti paskatino veikėja, užsidėjusi dideles ausines. Bet lūkesčiai griūti ėmė gan greitai.

Pasakojama apie Martiną, kuri apsistoja vienos šeimos namuose, kad galėtų baigti kurti savo filmą. Ji paprašo pagalbos šeimos vyro Piterio, kuris dirba filmų srityje. Kol jiedu sėdi prie filmo, ima virti aistros: mergina susidomi du vyrai, šalia to – Piterio žmonai dėmesį rodo jos klientas, o dukra kenčia dėl meilės.

Šiame filme matau du geresnius dalykus. Pirma – vaidyba. Surinkti natūraliai vaidinantys aktoriai, todėl į juos žiūrėti malonu. Antra – kinematografija. Paprastumas žavi, o dar toji idėja – įrašinėti įvairius garsus – žiūrisi neblogai. Atrodė, kad potencialo šis filmas turi. Juk galėjo būti vienas tų filmų, kur paprastumas yra viskas, ko galima norėti, tačiau tie filmai (kalbu apie My Sister’s Sister, Safety is Not Guaranteed, People Like Us ir kt.) turėdavo bent jau dėmesio vertus dialogus ir šiokią tokią mintį.

Deja, šiame filme visiškai nemačiau prasmės. Ji atvyko, nusidavė su vienu, su kitu, po to gražiai akytėmis mirksi ir sako, kad neverta nieko čia sureikšminti ir tarsi nė nesuvokia, kad ir ji prisidėjo prie to, kas vyko. Koks tikslas rodyti tokį siužetą, kuris eina į niekur ir nesukelia absoliučiai jokių jausmų išskyrus minėtą pyktį dėl filmo beprasmiškumo. Tai, kad kino juosta yra lėta, man nekėlė diskomforto tol, kol nebuvau supratusi, kad nepaisant to, kokiu greičiu vyks siužetas, jame vis vien neįvyks nieko, kas mane nors kiek sudomintų ar patrauktų dėmesį. Todėl žiūrėjau ir galvojau, kad reikia jį jungti lauk, bet nebenorėdama nieko pradėti, nes nebebūčiau ištempusi papildomų pusantros ar dviejų valandų, nusprendžiau užbaigti. Kad jokio tikslo tokį filmą kurti taip ir neradau, tikriausiai sakyti nebereikia.

2/10

740> Miracle on 34th Street / Stebuklas 34-ojoje gatvėje

Rež.:Les Mayfield
Vaidina: Elizabeth Perkins, Dylan McDermott, Mara Wilson
1994 m., JAV, 94 min
Žanras: fantastinis šeimai
imdb nuoroda čia.

Tai yra 1947-ųjų to paties pavadinimo filmo perdirbinys. Rinkausi perdirbinį (nors tuomet dar nė nežinojau, kad yra du šio filmo pastatymai), nes už akių užkliuvo mieloji Mara Wilson, kurią puikiai tikriausiai žinote iš kito fantastinio visai šeimai skirto filmo ,,Matilda“. ,,Miracle on 34th Street“ yra kalėdinis filmas, bet nusprendžiau nelaukti nei Kalėdų, nei žiemos.

Siužetas sukasi apie senolį, kuris visai atsitiktinai įdarbinamas vienos parduotuvės Kalėdų seneliu. Tai, kad senolis visus įtikinėja iš tiesų esantis Kalėdų senelis, kitiems kelia tik juoką. O tuo tarpu konkurentai planuoja tuo pasinaudoti ir ima kurti planą, kaip populiarųjį senelį

Dar prie viso to – vieniša mama ir jos dukra, kuriai jau atskleista tiesa: Kalėdų senelio nėra. Tačiau naujasis parduotuvės senelis po truputį jai ima įkvėpti tikėjimo.

Paprasta, stebuklų pilna kalėdinė kino juosta, kuri, manau, yra išties neblogas pasirinkimas, kai norisi įvairovės ir atsibosta per tv žiūrėti tuos pačius, daug sykių matytus Kalėdų filmus. Graži istorija, turinys visiškai pritaikytas vaikams, dialogai mieli, kai kurie – neįkyriai pamokantys. Būtent toks, mano nuomone, ir turi būti kalėdinis filmas.

7/10

373> The Perks of Being a Wallflower / Atskalūno laiškai

Iš tikrųjų mane kiek stebino (ir visgi tebestebina) toks aukštas imdb balas (8,2/10 from 63 286 users), be to, girdėjau tikrai gan neblogų atsiliepimų iš pažįstamų žmonių, internetinėje erdvėje taip pat tokį ne vieną skaičiau, tad visa tai mane ir paskatino labai neatidėlioti šio filmo peržiūros. Filmas paaugliškas, pastatytas pagal Stephen Chbosky (jis yra ir filmo režisierius) knygą ,,Atskalūno laiškai“, kuri Lietuvoje išleista ,,Beveik suaugę“ serijoje. Šią knygą skaičiau, bet tai buvo jau senokai ir, nors paliko gan gerą įspūdį, bet nieko neprisiminiau išskyrus tai, kad pagr. veikėjas rašė laiškus. Dabar pagalvojau, kad būtų įdomu perskaityti ją dar kartą, nors bijau, kad gali būti ir atvirkštinis variantas: visgi kas patiko prieš keletą metų (o prabėgo kokie penkeri metai tai tikrai), nebūtinai patiks dabar..

Filmas pasakoja apie intravertą Čarlį, kuris ateina į naują mokyklą. Čia jo draugais tampa du abiturientai: Patrikas ir Sem.

Na, o pradėti, manau, reiktų nuo pačios savokos intravertas, jei kartais dar kas nėra su ja susidūrę. Žmonės yra skirstomi į ekstravertus (komunikabilius, mėgstančius būti masėje, žmonių būryje, garsiai išreiškia savo jausmus, nuotaikas ir t.t.) ir intravertus (užsidariusius savyje, mėgstančius pabūti vienumoje, dažniausiai turi vos kelis draugus (ar nė vieno), nemėgstančius didelių susibūrimų, neišreiškiantys labai stipriai savo jausmų). Taigi, būtent antrojo tipo žmogus Čarlis ir yra. Vėliau išaiškės, kad prie sunkaus bendravimo su aplinkiniais yra prisidėję ir kai kurie praeities įvykiai. Tačiau apie tai užsimenama tik po truputį, fragmentais, kol galiausiai kulminacinis taškas pasiekiamas taip, kad man net akys sudrėko. Liūdni tokie dalykai.. Tačiau kiek žmonių, tiek ir problemų, pasirodo, kad ir po švytinčiais Sem ir Patriko veidais slepiasi gilūs skausmingi randai, kuriuos taip norima paslėpti, bet tai tiesiog neįmanoma.. Nenuobodus, stilingas, su puikia muzika, be lėkštų juokelių, tiesiog nuoširdus ir paprastas..

Kalbant apie aktorius, tai man nelabai patiko Emma Watson. Neklauskite kodėl, bet man kone viso filmo metu man ji atrodė kažkokia nenatūrali.. Nors pasirodymas šokių aikštelėje su partneriu Ezra Miller buvo pakankamai įspūdingas. Logan Lerman pasirodė pakankamai mielas ir tikrai tiko šiam vaidmeniui, bet visgi šio filmo ,,žvaigžde“ man tapo Ezra. Jau buvau mačiusi su juo puikųjį We Need To Talk About Kevin, o tai manau buvo tikrai gerai, nes tik dar labiau pasimatė jo talentas vaidinti įvairius personažus: tiek teigiamus, tiek neigiamus. Energija iš jo tiesiog trykšte tryško, neįmanoma atitraukti nuo jo vaidinamo personažo akių. Matyt paminėti turiu, kad čia vaidina ir Nina Dobrev, gerai žinoma iš serialo The Vampire Diaries. Kokia buvo reakcija, kai pamačiau, kad ir ji čia vaidina? ,,O ne, tik ne ji“. Žinau, kvaila taip mąstyti, nes juk erzina mane tai jos vaidinama Elena seriale, o ne ji pati, bet čia gal panašiai kaip su twilight: pamatau Kristen Stewart ar Robert Pattinson ir iš karto suveikia atmetimo reakcija…

Visumoj, filmas, kurį būtina pažiūrėti kiekvienam paaugliui (ypač kad suvoktų, kad būti intravertu- nėra blogai, tuo labiau, kad intravertas niekuomet netaps visišku ekstravertu), bet taip pat, manau, turėtų visai patikti ir suaugusiems, vien dėl puikaus garso takelio, kuris jiems primintų jaunystę.

Pati parašysiu 7/10 (septynetas labai stiprus).

Rež.: Stephen Chbosky, vaidina: Logan Lerman, Dylan McDermott, Ezra Miller, Emma Watson, Nina Dobrev, Melanie Lynskey, Tim Curry, Susan Sarandon, 2012 m., JAV, 103 min

American Horror Story. Asylum / Amerikietiška siaubo istorija. Beprotnamis (2 sezonas)

Kadangi antrojo sezono siužetas visai kitas bei su kitais veikėjais, nutariau daryti atskirą įrašą. Apie pirmąjį sezoną, kuris man paliko tikrai gerą įspūdį, rašiau čia.

Šį kartą yra nusikeliama į 1964-uosius, į sesers Džudės vadovaujamą beprotnamį. Už beprotnamio sienų nepraslysta nė viena paslaptis, kurių ši įstaiga bei joje gyvenantys ar dirbantys žmonės turi nemažai. Tačiau viską sudrumsčia jauna žurnalistė Lana Vinters, atvykusi į šią vietą daryti reportažo.

Kaip jau buvau minėjusi kažkuriame savo įraše, pirmos dvi ar trys šio sezono serijos mane nuvylė ir jau maniau, kad taip ir nesudomins manęs jis. Tačiau vos prisėdusi jau šiais metais, tiesiog nebegalėjau atsitraukti ir nesugebėjau nieko kito veikti, kol neperžiūrėjau visų likusių serijų (berods iki vienuoliktos). Na, o kitų teko laukti, net ir šiandien ryte kėliausi su mintimi, kad pirmas dalykas, ką padarysiu, tai pažiūrėsiu finalinę šio sezono seriją. Ir galiu pasakyti tvirtai: šis sezonas ne ką prastesnis už pirmą.

Tačiau verta pridėti, kad abu sezonai tikrai skiriasi. Išlaikoma ta pati nuotaika, tas pats vizualinis pateikimas (ar kaip tai vadinti), kuris man labai patinka, tiesiog galiu pasakyti, kad žiūriu, ir jaučiu, kaip viskas nufilmuota, pateikta kokybiškai, savitai. Mistikos išliko tiek pat daug, nemažai likę tų pačių aktorių, tačiau jų personažų istorijos- visai kitos. Tad kas čia tokio skirtingo? Kraujo ir šlykštybių kaip ir buvo pirmajame sezone, bet šiame jų gerokai daugiau (o gal taip tik pasirodė, nes nuo pirmojo sezono praėjo metai?), tačiau nebėra vaiduoklių, vietoj jų atsirado kitų mistinių būtybių, mutantų ir dar visokiausių padarų. Taip pat, žaidžiama ir žmogiškuoju faktoriumi, nes bus čia ir serijinis žudikas. Mistinių įvykių tikrai netrūks, tačiau, kas svarbiausia, jų nebus per daug- tiek, kiek reikia, todėl visas siužetas nepraras realistiškumo.

Įdomūs charakteriai, siužeto vingiai, veikėjų istorijos. Beje, kaip ir pirmajame sezone, taip ir šiame yra įvelti keli realiai egzistavę personažai. Kad ir Ana Frank bei žymusis žudikas Odaveidis (Leather Face) (taigi, žymusis ,, Kruvinų žudynių Teksase“ veikėjas iš tiesų egzistavo) – aišku, to, kas pasakojama apie juos seriale, už gryna pinigą imti nereikėtų.

Įtraukiantis, nenuspėjamas, niūrus, beprotiškas, brutualus, vietomis netgi šlykštus- tokiais epitetais galiu pavadinti šį serialą, tačiau taip pat galiu teigti, kad neįmanoma jo nežiūrėti.

Su nekantrumu laukiu naujojo sezono, kuris bus, telieka sulaukti rudens.

P.S. Jei neklystu, tai serijų trukmė kiek sumažėjusi.

9/10

Rež.: Ryan Murphy, Brad Falchuk, vaidina: Jessica Lange, Evan Peters, Zachary Quinto, Sarah Paulson, Dylan McDermott, Joseph Fiennes, 13 epizodų, 2012-2013, JAV.

American Horror Story / Amerikietiška siaubo istorija (1 sezonas)

Pati nesuprantu, kodėl šį serialą užbaigiau žiūrėti tik šiandien. Pradėjau jį žiūrėti ,,su visais“, t.y. rudenį, kai tik pasklido pirmoji serija po interneto platybes. Patiko taip, kad nusprendžiau žiūrėti jį toliau, tačiau taip jau nutiko, kad sugrįžau prie jo tik vasarą..

Šeima (Vivjen, Benas ir jų paauglė dukra Violeta) atsikrausto į namą manydami, kad šis persikraustymas sutvirtins irstančią šeimą. Tačiau jie net nenumanė, kad šiame name vaidenasi, o jo praeitis- tamsi ir kupina mirčių.

Tai visai kitoks serialas nei kiti, kuriuos žiūriu ar kada nors žiūrėjau. Iš tiesų, idėja įdomi ir, mano nuomone, išpildyta labai gerai. Nuo pat pradžių žiūrovams paliekama vis daugiau klausimų, tačiau svarbiausia tai, kad po truputį į juos yra atsakoma. Tiesa, visgi lieka klaustukų pabaigus sezoną, bet taip ir turi būti.

Rodoma ne tik dabartis, bet ir praeitis: buvusieji namo gyventojai ir jų likimai. O jų istorijos ne  mažiau įdomios nei dabartinių namo šeimininkų.

Patiko man tai, kaip pateikti vaiduokliai. Jie- visai tokie pat kaip žmonės, turintys jausmus, vieni geresni, kiti blogesni, o svarbiausia- jei patys to nori, gali pasirodyti gyviesiems. Jie atrodo lygiai taip pat kaip gyvieji, jei nežinotum, net neatskirtum, kur gyvas, o kur miręs. Ir man tai patiko. Taip daug geriau nei kad būna siaubo filmuose, kai vaiduokliai pasirodo staiga, netikėtai ir dar su kokia nenatūralia baisia išvaizda.  Tai nėra siaubo filmas, nors kraujo ir žudynių, neslėpsiu, jame tikrai netrūks. Beje, ne viskas šiame filme išgalvota. Manau, kad žiūrėjusiems įstrigs Elizabeth Short, kurios kūnas po mirties buvo ypač išdarkytas. Tai- tikrai egzistavusi moteris, kuri taip buvo nužudyta ir po mirties ji buvo praminta ,,The Black Dahlia“ (Juodasis jurginas, nors lietuviai filmą ir knygą, kurių ašis- ši žmogžudystė, išvertė kaip Juodoji orchidėja). Nenustebčiau, jei ir kitos istorijos pasirodytų ne visai iš piršto laužtos.

Šeima pasirinkta tikrai gerai. Vyras- psichoterapeutas, žmona- tik vos ne vos sutikusi čia atsikraustyti ir pabandyti susitaikyti su vyru, kuris jai buvo neištikimas, dukra- užsidariusi savyje paauglė, kuriai vienintelei, rodos, patinka šis namas. Visi trys- daugiau mažiau palūžę ir turintys savų psichologinių problemų, nors tikriausiai ir pati laimingiausia šeima nebūtų, taip pat kaip ir jie, iš karto pastebėję, kad kažkas ne taip šiam namui. Kaimynė Konstansa, namo tarnaitė Moira (tiesa, taip ir nesupratau vieno su ja susijusio dalyko.. Arba kažką praleidau, arba iš tikrųjų to taip ir nepaaiškino), Konstansos sūnus Teitas- tai tik keli personažai, kurie nuo pat pirmos serijos pasirodo įtartini, nors visgi Konstansa turi daugiausiai paslapčių ir jos gyvenimo istorija- įdomiausia.

Kuo labiau artėjo pabaiga, tuo viskas darėsi kad ir aiškiau, bet beviltiškiau. Kaip viskas baigsis?- šis klausimas pats svarbiausias. Kiekviena serija įdomi ir nenuobodi, atmosfera sukurta tikrai puikiai, tai serialas, kuris įtraukia, o pasibaigus paskutinei serijai ateina vienintelis noras: kuo greičiau sulaukti antrojo sezono, kuris pasirodys jau rudenį.

Beje, nuo rudens pirmąjį šio serialo sezoną bus galima išvysti per tv3, tik numanau, kad laikas tikrai nebus iš patogiųjų. Beje, tas pats kanalas nuo rudens ruošiasi rodyti ir man taip patinkantį New Girl (,,Naujokė“). Manyčiau, visai neblogai.

Rekomenduoju. 9/10

Kurėjai: Ryan Murphy, Brad Falchuk, vaidina: Jessica Lange, Connie Britton, Dylan McDermott, Taissa Farmiga, Alexandra Breckenridge, Kate Mara, Denis O’Hare, 2011- …, JAV, 12 serijų

daina iš muzikinio takelio..