Archyvas

Archive for the ‘Edward Norton’ Category

725> The Grand Budapest Hotel / Viešbutis ,,Didysis Budapeštas“


p51-grand-budapest-hotelRež.: Wes Anderson
Vaidina: Ralph Fiennes, Adrien Brody, Willem Dafoe, Jude Law, Edward Norton, Harvey Keitel, Bill Murray, Saoirse Ronan, Léa Seydoux, Tilda Swinton, Tom Wilkinson, Owen Wilson
2014 m., JAV, Vokietija, 100 min
Žanras: komedija
imdb nuoroda čia.

O viskas prasideda tuomet, kai mirus Madam D, paveldėtoju tampa viešbučio ,,Didysis Budapeštas“ savininkas Gustavas H. Tačiau yra tuo nepatenkintųjų, todėl Gustavas su ištikimuoju pasiuntinuku pavagia paveikslą, kuris pasak testamento turėtų jam priklausyti.

Apie Wes Anderson filmus teko girdėti nemažai, bet pirmąja peržiūrėta jo kino juosta tapo viešbutis ,,Didysis Budapeštas“. Aktorių komandos (kurios kai kurie veidai yra pasirodę ne viename jo filme) galėtų pavydėti ne vienas režisierius: surinkti tokią įvairovę (pradedant labiau draminiuose filmuose pasirodančiais R. Fiennes, W. Dafoe ir kt., baigiant antrarūšių komedijų dažnu veidu O. Wilson.) ir sudaryti tokią dermę, kad nė vienas iš aktorių neatrodytų prastesnis ar ne savo vietoje. Jau nekalbant apie laužomus stereotipus, nes Adrien Brody blogiukų vaidmenimis pasigirti negalėjo, o tuo tarpu šiame W. Anderson filme parodė, kad ir jo vizitine kortele tapusios liūdnos akys netrukdė įsijausti ir puikiai atlikti nedorėlio vaidmenį. Kitų vaidmenys – taip pat pakankamai įsimintini. Jų charakteriai skirtingi, prie veikėjų atsiskleidimo prisideda ir kostiumai bei grimas (Tilda Swinton beveik neatpažįstama).

Kiekviena scena atidirbta iki smulkmenų. Ypač spalvingas, daug ryškių spalvų, kurios sugeba derėti tarpusavyje ir nerėžti akies. Kiekvienas veiksmas – nudailintas, be galo estetiškai pateiktas. Kad ir ta scena, kur su mažyčiais įrankiais Gustavas su dar keliais ,,likimo draugais“ darbavosi. Dialoguose netrūksta gero humoro, ironijos. Todėl nenuostabu, kad dauguma lieka patenkinti šia kino juosta.

Tačiau tuomet pasirodau aš ir per visas porą valandų stengiuosi, kad man patiktų. Žiūrint šį kinematografiškai nuostabų filmą, manęs visai ,,nekabino“ siužetas, tik paskutinės 20 min pagaliau buvo tos, kurias su didžiausiu įsitraukimu žiūrėjau, tačiau jos greit praėjo, o tai, kas buvo prieš jas, paliko tik gražių vaizdų ir nykoko siužeto įspūdį. O aš išties stengiausi pamėgti, gal net per daug, ir todėl likau nieko nepešusi. Bet nieko negaliu padaryti eilinį kartą: juk ir Life of Pi žiūrėdama mačiau jo grožį, bet visa kita nesužavėjo. Taip ir čia: gera vaidyba, stulbinanti kinematografija, bet pasakojime nieko įsimintino.

Ateity žadu žiūrėti ir kitus šio režisieriaus filmus ir tikiuosi, kad bus verti žiūrėjimo ne tik dėl vaizdų, bet ir dėl siužeto. 6/10

 

700> Red Dragon / Raudonasis drakonas

birželio 7, 2014 Komentarų: 1

tumblr_n0a6h9aKz21r7k4w8o1_1280Rež.: Brett Ratner
Vaidina: Anthony Hopkins, Edward Norton, Ralph Fiennes, ,Emily Watson, Philip Seymour Hoffman,
2002 m., JAV, Vokietija, 124 min
Žanras: kriminalinis trileris
imdb nuoroda čia.

Tai vienos iš T. Harris knygų serijos apie Hanibalą Lekterį ,,Raudonasis drakonas“ ekranizacija. Ją jau teko matyti anksčiau. Jei knyga man, kiek pamenu, patiko mažiausiai iš visų keturių, tai ekranizacija buvo pranokusi lūkesčius. Tačiau nuo tada praėjo ne vieneri metai, o užbaigtas antrasis puikiojo serialo ,,Hanibalas“ sezonas paskatino šią ekranizaciją peržiūrėti darsyk, kadangi joje veikia tie patys personažai: Vilas Grehamas ir Hanibalas Lekteris ir kiti.

Na, ir matyt dėl serialo visai kitaip pažiūrėjau į šį filmą. Pats principas yra panašus: Vilas puikiai aiškinasi nusikaltimų detales ir žudikų veiksmus, Hanibalas – jo psichiatras, užsislėpęs žudikas maniakas, inteligentiškas ir turintis ypatingai išlavintus pojūčius. Jau filmo pradžioje įvyksta tai, ko seriale mes jau dvejus metus laukiame: Vilui pavyksta įkalinti Hanibalą, nors tai kainavo ir nemažai. Iš tokių didesnių skirtumų (tikrai nežadu kabinėtis prie siužeto skirtumų, nes serialas – yra viena, o filmas – visai kas kita), tai visai buvau užmiršusi tą faktą, kad Vilas yra vedęs ir turintis vaikų. Tačiau svarbiausia tai, kad po serialo žiūrint šį filmą Vilo Grehemo personažas, vaidinamas Edward Norton, pasirodė visiškai nykus ir nevertas dėmesio. Taigi, Hugh Dancy išties išspaudė viską, kas įmanoma, iš savo personažo. Anthony Hopkins su Mads’u lyginti nesiryžtu, nes abu į Hanibalo Lekterio personažą įnešė savitų bruožų ir todėl abu vienodai žavūs.

O siužetas sukasi apie žudiką maniaką, kurį žiniasklaida praminė ,,Dantukų fėja“. Tirti šio nusikaltimo yra išsikviečiamas Vilas, kuris po Hanibalo pagavimo nusprendė baigti savo karjerą. Kad dar geriau perprastų maniaką, Vilas pasiryžta susitikti ir su Hanibalu. Nemažai dėmesio skiriama ir pačiam žudikui, kuris visai nenori būti vadinamas ,,Dantukų fėja“.

Galvoju, kad ir serialas, ir nemenki lūkesčiai (nes, kaip minėjau, pirmąsyk šis filmas išties patiko) buvo tai, kas sumenkino šią peržiūrą. Rodos, surinkti neblogi aktoriai, Ralph Fiennes vaidinamas blogiukas buvo puikus, dar toji degančio žmogaus invalido vežimėlyje scena, kurią, džiaugiuosi, ir seriale panaudojo, pakankamai įspūdinga, kova, vykstanti pradžioje, taip pat įtampos sukėlė, tačiau viso filmo metu negalėjau atsikratyti noro lyginti. Vizualinė pusė nebloga, bet ir vėlgi, atminty iškyla serialo vizualinis tobulumas ir netgi tas ,,nebloga“ virsta tiesiog vidutine…

Gal visgi nereikėjo neišblėsus įspūdžiams (nes žiūrėjau jį praėjus vos keletui dienų po serialo užbaigimo) apie serialą, jungtis filmo. Bet mėgstantiems detektyvus, skaičiusiems knygą ar tiesiog Hanibalo Lekterio fanams rekomenduoju. 7/10

649> Frida / Frida

vasario 11, 2014 Komentarų: 1

frida-670x287Na ką, laikas atsipūsti ir pažiūrėti ką nors, kam visokios nominacijos jau praeity. Frida (2002) – tai biografinė romantinė drama, pasakojanti apie garsios dailininkės Fridos Kahlo gyvenimą, bei laimėjusi du Oskarus ir dar keturiems nominuota.

Kaip neretai būna man – kai filmas nepalieka įspūdžio, nors ir nėra labai blogas, sunku ir ką nors pasakyti. Rodos, už daug ką galėčiau lengva ranka dėti pliusą. Iki šiol buvau mačiusi keletą Fridos Khalo paveikslų, girdėjau, kad nesveikavo, bet nieko konkretaus apie ją taip ir nežinojau, todėl šis filmas – gera galimybė susipažinti su minėta dailininke. Salma Hayek dėka, pažinti šią personą buvo nesudėtinga, įtikinama pagr. aktorės vaidyba šiame filme – bene stipriausia kino juostos dalis. S. Hayek, kurią iki šiol vargu ar mačiau atliekant rimtą vaidmenį, čia atsiskleidė kaip puiki aktorė, gaila, kad taip retai jai kas nors įdomaus pasiūloma. Muzikinis takelis parinktas tinkamai, pati Meksikos to laikmečio atmosfera atkurta įdomiai, nepaisant to, kad politika man mažai įdomi. Tačiau siužetas – be jokio kabliuko. Vietomis buvo itin nuobodu, vietomis – visai įdomu, bet visumoje – tiesiog ,,ėjo“ siužetas, o jokio jausmo taip ir nesukėlė: nei teigiamo, nei neigiamo. Tarsi nėra ten nieko tragiško nei nufilmavime (atvirkščiai – nufilmuota gražiai, daug ryškių spalvų, kurios susilieja į vientisą harmoniją), nei vaidyboje, nei dar kur, bet nebuvo jokio cinkelio, kuris įtrauktų ir neleistų atsitraukti.

5/10

Rež.: Julie Taymor, vaidina: Salma Hayek, Alfred Molina, Geoffrey Rush, Antonio Banderas, Diego Luna, Edward Norton, 2002 m., JAV, Kanada, Meksika, 123 min

523> Everyone Says I Love You / Visi kalba, kad aš tave myliu


everyone_says_i_love_you_just_you_just_meRomantinė komedija / miuziklas, kurio režisierius ir scenarijaus autorius – Woody Allen. Bent mane šis derinys netgi labai viliojo, nors vis dėlto prisipažinsiu, kad kino juosta pernelyg nesužavėjo.

Mergina pasakoja apie savo šeimą: mamą, patėvį, tėtį, seseris – jų sėkmes ir nesėkmes, meiles ir pan.

W. Allen stilius gerai matomas, taigi, dialogai žavintys, įdomūs, subtiliai juokingi. Niekuomet nebūna nuobodu klausyti veikėjų pasakojimų, o ir siužetiniai vingiai dažnai pasirenkami ne visai standartiški, būna net ir kiek absurdiškų, bet viskas tiesiog ir susideda į tobulai allenišką filmą. Tiesa, šis – tikrai ne vienas iš geriausių jo darbų, nes nepaisant viso to, ką išvardinau, filmas atrodė blankokas ir visai neįsimintinas, toks tiesiog praslystantis pro akis ir niekur neužkliūvantis, nesugebantis visiškai įtraukti. Jei kas bijo miuziklo žanro, galiu pasakyti, kad dainų bus ne tiek ir daug kiek kai kuriuose kituose miuzikluose, netgi gal kiek per mažai. Tačiau smagu buvo matyti tokius jaunučius aktorius (Natalie Portman ir Edward Norton), o į Allen’ą žiūrėdama vis pamąstau, kad metai bėga, o jis atrodo vis taip pat.

6/10

Rež.: Woody Allen, vaidina: Woody Allen, Julia Roberts, Edward Norton, Drew Barrymore, Natalie Portman, Billy Crudup, Tim Roth, JAV, 1996 m., 101 min

neradau normalaus, tad dedu tokį…

388> American History X / Amerikos istorija X


american-history-x-98-02-gKiek kartų ruošdavausi šį filmą žiūrėti ir paskutinę minutę persigalvodavau, tikriausiai ir nebesuskaičiuosiu. Bijojau rimtos temos, nors kita vertus, nepasakyčiau, kad žiūriu vien lengvo turinio kiną. Bet matyt taip jau buvo lemta, kad šį filmą pamatyčiau būtent šįvakar.

Filme pasakojama apie Dereką, kuris grįžęs iš kalėjimo pamato, kad jaunėlis brolis Denis žengia tuo pačiu keliu, kokiu ėjo ir jis pats- pilnu neapykantos ir rasizmo. Tačiau kalėjimas Dereką neatpažįstamai pakeičia ir jis trokšta brolį vesti tiesos link.

Apie rasizmą filmų esu mačiusi ne tiek ir daug, dabar į galvą ateina tik The Help. Tačiau šis visai kitoks, ,,Tarnaitėje“ nemažai ir šviesių akimirkų, juokingų momentų, o ir pats pakankamai žavus ir spalvingas. Tuo tarpu American History X – tamsus, niūrus, piktas (kažkaip keistai kontekste skamba šis žodis, bet labai tinkantis) filmas, atskleidžiantis, kokia netolerancija slypi gatvėse, kokia amžina kova vyksta tarp skirtingos rasės atstovų, kokiomis priemonėmis kovojama ir kokios ,,tiesos“ sakomos vieni kitiems. Edward Norton, o kitaip tariant Dereko, atvaizdas, kuriame jis pusplikis ir kairėje krūtinės pusėje išsitatuiravęs svastiką, jau tapo kone klasika ir tikrai nors kartą jį esate matę. Derekas tampa savo apylinkės pažiba, savotišku Dievu, kuriuo nori sekti daugelis skinhead’ų. Net ir jo brolis nusiskuta ilgus savo plaukus ir tampa vienu geriausių pasekėjų. Todėl jis absoliučiai sunerimsta, kai grįžęs brolis nerodo jokio džiaugsmo, pamatęs jį tokį.

Tai filmas, kuris rodo, kad galima pasikeisti, kad visi esame lygūs ir tiek vieni, tiek kiti mėšlo viduje nešiojamės po lygiai, kad odos spalva nėra rodiklis, nurodantis, geresnis esi ar blogesnis.. Puikus, tiesiog puikus filmas, įtraukiantis nuo pat pirmos minutės, kulminacijos laukiau nekantriai, o ką jau kalbėti apie pabaigą- tikėjausi, kad kažkas tokio tikrai turi įvykti, bet vis tiek neištvėriau ir ašarų išliejau. Nemanau, kad paliks ką nors abejingais..

Rekomenduoju.

10/10

E. Norton už vaidmenį šiame filme buvo nominuotas Oskarui. Ir šiuo metu filmas imdb Top 250 užima 34-ąją vietą.

Rež.: Tony Kaye, vaidina: Edward Norton, Edward Furlong, William Russ, JAV, 1998 m., 119 min

252> The Painted Veil / Nutapyta


Kaip seniai norėjau jį pamatyti. Na, ir pagaliau tas rytas išaušo.

Filmas pastatytas pagal W. Somerset Maugham to paties pavaidinimo (liet. ,,Dažytas Vualis“) romaną. 20-ieji XX a. metai. Žavingoji Kiti – aukšto luomo moteris, išteka už jauno daktaro Volterio. Sutuoktiniams išvažiavus į Šanchajų, Kiti įsimyli kitą vyrą. Sužinojęs apie žmonos neištikimybę, įsirūstinęs Volteris nusprendžia vykti į mažą kinų kaimelį, kur siaučia cholera. Kelionė po egzotiškus kraštus, keisti svetimo ir priešiško pasaulio papročiai, nuolatinė rizika bei daugybė išbandymų suteiks sutuoktiniams naują santykių prasmę, tačiau ar pavyks Kiti iš tikro pamilti Volterį?..

Man labai patinka lietuviškas šio filmo vertimas, nes jis tiksliai apibūdina šį filmą: nutapytas. Būtent toks ir yra filmas. Vaizdai- nuostabūs, atrodo, lyg būtų atidirbta kiekviena detalė. Daug spalvingos gamtos, daug gražių kostiumų, atmosfera sukurta puikiai.

Siužetas iš pažiūros gan paprastas, bet sugeba sužavėti iki pat sielos gelmių. Va, dar ir dabar ašarotomis akimis sėdžiu. Net ir paprasčiausią, banaliausią meilės istoriją galima paversti jei ne šedevru, tai tikrai geru filmu, pasitelkus fantaziją.

Muzikinis takelis labai gražus: skamba daug instrumentinės muzikos. Pabaigoje skambėjo paprasta, tačiau miela daina, kuri mane dar labiau sujaudino, nors jau ir taip emocijos ėjo per kraštus.

Buvo keista matyti Edwardą Nortoną tokiame vaidmenyje. Esu pripratusi jį matyti kaip velnių priėdusį vyruką, o čia jis- visiška priešingybė: tylus, ramus, galantiškas. Jo tylumas buvo pliusas, nes ir filmas- pakankamai lėtas, buvo nemažai akimirkų, kai nereikėdavo nė vieno žodžio, užteko žvilgsnių, tam tikrų gestų. Tai ir gražiausia: kai suprantama be žodžių.

Kiti: It’s raining cats and dogs.
Kiti: I said it’s raining cats and dogs.
Volteris: Yes, I heard you.
Kiti: You might have answered.
Volteris: I suppose I’m not used to speaking unless I’ve something to say.
Kiti: If people only spoke when they had something to say, the human race would soon lose the power of speech.

Taip, apsiašarojau ne be reikalo. Visgi tema- choleros siautėjimas- ne iš lengvųjų. Pakankamai liūdnas filmas, nors buvo ir šviesių, gražių momentų.

Būna filmų, kuriuos pažiūrėjus trūksta žodžių. Bet ateina pojūtis, kad dar kurį laiką jis tikrai man neišeis iš galvos. Toks man yra The Painted Veil.

Rekomenduoju. Pati, be abejonės, rašau 10/10

Rež.: John Curran, vaidina: Naomi Watts, Edward Norton, Liev Schreiber, 2006 m., Kinija, JAV, Kanada, 125 min

104> The Illusionist / Iliuzionistas

vasario 5, 2012 Komentarų: 3

O buvo taip: užsinorėjau filmo su Edward Norton. Taigi, peržiūrėdama jo filmų sąrašėlį imdb puslapyje, nusprendžiau pažiūrėti būtent šį.

Pasakojama apie Eisenhaimą, talentingą iliuzionistą, kuris grįžta į Vieną, ir vieną dieną sutinka savo jaunystės metų meilę Sofi.

Filmas prikausto dėmesį nuo pat pradžių. Pradžioje rodoma jo vaikystė ir, kas patiko labiausiai, taip ir nebuvo atskleista, kaip iš tikrųjų jis išmoko įvairių triukų, kuriais žavėjo visus žmones. Patiko tai, kad jaunąjį Eisenhaimą vaidina Aaron Johnson. O jaunąją Sofi vaidinusi Eleanor Tomlinson pasirodė labai panaši į Jessicą Biel, kuri vaidina vyresniąją Sofi, todėl patiko, kad kūrėjai pasistengė surasti panašią aktorę.

Visi pasirodymai, kuriuos rodo Eisenhaimas, primena labiau net ne triukus, o stebuklus, bet galbūt kažką panašaus iš tiesų išdarinėja geriausi pasaulio iliuzionistai? Kadangi rodomas laikmetis- ankstyvieji 1900-ieji, tai yra labai išskiriami socialiniai sluoksniai, kova dėl valdžios, kuri itin ryškiai vaizduojama filme.

Buvo keista, kai kai kas įvyko praėjus vos pusei filmo- tai tikrai nėra įprasta, ypač, kai kalbama apie paprasčiausius holivudinius filmus. Bet įdomumas tame, kad tas įvykis, kad ir koks atrodytų svarbus, tik dar labiau paskatina žiūrėti, kadangi jau nebegali susikurti eilinės pabaigos galvoje. Prie įdomumo, be abejo, prisideda burtai, magija, valdžios kišimasis, o ji tik ir telaukė momento, kai pagr. veikėjas padarys ką nors, dėl ko jį būtų galima suimti. Na, o pabaiga- iš viso be komentarų. Gerai sugalvota, būtent tokios- kiek netikėtos, mistiškos- man ir patinka.

Rašau 9/10 ir rekomenduoju.

Filmas nominuotas Oskarui.

Rež.: Neil Burger, vaidina: Edward Norton, Jessica Biel, Paul Giamatti, Aaron Johnson, 2006 m., JAV, Čekija, anglų k., 110 min.