861> The Romantics / Romantikai (2010)

Rež.: Galt Niederhoffer
Vaidina: Katie Holmes, Anna Paquin, Josh Duhamel, Malin Akerman, Adam Brody, Dianna Agron, Jeremy Strong, Candice Bergen, Elijah Wood,
2010 m., JAV, 95 min
Žanras: romantinė komedija, drama
imdb nuoroda čia.

Tomo ir Lilos vestuvių išvakarės. Atvažiuoja geriausi jų draugai. Tarp jų yra Laura, kuri praeity ketverius metus buvo pora su Tomu, kol galiausiai jie išsiskyrė, o Tomas liko su Lila. Įtampa tarp personažų kyla, ją bandoma užmaskuoti alkoholiu, atsiribojimu ir spontanišku elgesiu.

Net nežinau, ko iš šio filmo tikėjausi, bet ne visai to, ką gavau. Maloniai nustebino pats pastatymas – toks visiškai paprastas, ne visai holivudiškas, priminęs dažno nepriklausomo filmo braižą. Ir tai yra gerai! Siužetas iš esmės neoriginalus, tačiau patiko, kaip filme orientuotasi į čia ir dabar. Nesvarbu, kas bus po to, kai prabėgs paskutinės filmo minutės veikėjų gyvenime, nesigilinama į pasekmes, nes personažai kalba apie tai, kas šiuo metu neramina jų gyvenime, emocijos siejasi su dabartiniais įvykiais, nors momentais prisimenamos ir senesnės nuoskaudos.

Aktorių komanda – gal ir ne A lygio, bet daug pažįstamų veidų. Tokių, kurie dar nepabodo, kurie dar nėra nusitrynę dėl dažno kišimo į ekraną. Anna Paquin galbūt garsiausia. Ir palikusi šiame filme mažiausią įspūdį. Jos vaidmuo bejausmis, šaltas – o taip norėjosi emocijų. Gerai, ji toji, kuri emocijas stengiasi kontroliuoti, bet tos scenos, kur kambary ji rodoma viena, tiesiog reikalavo iš jos daugiau nei to bejausmio veido, kurį gauna žiūrovas. Nes kyla klausimas, kam tuomet apskritai ji buvo rodyta.

Kitų vaidmenys irgi nėra ryškūs, tačiau santykiai tarp personažų pateikti įdomiai. Dialogai, apsikeitimai poromis, spontaniški veiksmai, naktis, kai galima viskas, kai atskleidžiamos toliausiai nustumtos nuoskaudos ir paslaptys, kai tiek į kitą, tiek į save pažiūrima kitu kampu – visa tai paliko gan neblogą įspūdį.

Filmas lėtas, muzikinis takelis visai glostė ausį, atmosfera – pats tas tokiam siužetui. Įsivaizduoju, kad daug kam gali nepatikti tempas, gali atrodyti visiškai be veiksmo, nuobodus – tačiau žiūrint šįvakar tyloje netgi labai gerai šis ramumas susižiūrėjo.

Ir pabaiga – labai tinkama tam čia ir dabar. Bijojau, kad tik nesugadintų ji įspūdžio, bet likau patenkinta.

6/10

801> Eternal Sunshine of the Spotless Mind / Jausmų galia (2004)

Rež.: Michel Gondry
Vaidina: Jim Carrey, Kate Winslet, Tom Wilkinson, Elijah Wood, Mark Ruffalo, Kirsten Dunst,
2004 m., JAV, 108 minŽanras: romantinė drama, mokslinė fantastika
imdb nuoroda čia.

Šiandien užsinorėjau ko nors su Kate Winslet, taigi, per daug negalvojusi įsijungiau jau senokai planuose esantį ,,Jausmų galia“. Ir iš tikrųjų nesuprantu, kodėl vis delsiau jį pažiūrėti.

Nes man patiko. Galbūt nepriskirčiau prie geriausių kada matytų filmų, bet įspūdį man jis paliko gerą. Ši kino juosta daug kuo graži. Visų pirma, jos gražus pastatymas. Yra aibė scenų, kurias bet kuriame momente stabdant gautųsi puikios nuotraukos. Rodos, apgalvota kiekviena smulkmena. Kate Winslet plaukai ypač gerai atrodydavo sniego, kurio filme netrūko, fone. Tikras malonumas akims! Negana to, vaidyba – puiki. Yra daug matytų veidų, bet, žinoma, daugiausia kreipiau dėmesio į centre esančius K. Winslet ir J. Carrey vaidinamus veikėjus. Abu aktoriai čia atrodo kitokie nei įpratę esame matyti, ypač J. Carrey, kuris labiau komikas, tačiau čia jis atsiskleidžia kaip išties neprastas draminis aktorius. Nebuvo nė minutės, kad pagalvočiau, jog štai, tuoj po sekundės jis atsisuks į ekraną, suskels kokį bajerį ar parodys juokingą mimiką. Visiškai įtikinama vaidyba, puikus persikūnijimas. Apie K. Winslet daug šnekėti nelabai ir yra ko, nes ji tokia pat žavinga kaip ir kituose filmuose. Nežinau kodėl, bet man ši aktorė skleidžia tokias gerumo bangas, o bene kiekvienas jos vaidinamas personažas prikausto dėmesį.

Na, ir siužetas. Pasakojimas apie vyrą, kuris sužino, kad jo mergina ištrynė prisiminimus iš savo galvos apie jį. Tuomet ir jis nusprendžia padaryti tą patį. Tačiau betrinant šiuos prisiminimus, jis ima dvejoti, ar išties nori ištrinti tai, ką teko patirti. Prieš žiūrėdama žinojau, kad tai bus kažkas apie prisiminimų ištrynimą, bet konkrečiai kaip tai įvyksta, kodėl – ne. Įtraukė filmas nuo pat pirmos minutės, kai apie tai nė nebuvo kalbos. Ir įdomumas nedingo nė po pusvalandžio, nė po valandos. Man šis filmas netgi pasirodė per trumpas, norėjosi, kad jis tęstųsi daug ilgiau. Iš vienos pusės, tai liūdna kino juosta, iš kitos – itin šviesi. Labai graži mintis, kuriai tik ir norisi pritarti, toji mintis pateikta subtiliai, nėra pabaigoje jokių kalbų, apibendrinimų, moralų: tiesiog žiūri ir supranti, kad filmas rodo būtent apie tai.

Pabaiga irgi graži, turėjau tris variantus šio filmo pabaigos, vienas iš jų buvo teisingas. Ir džiaugiuosi. Nes tie kiti du variantai buvo nelabai kokie.

Tai telieka pritarti visoms liaupsėms, kurias teko iki šiol skaityti / girdėti apie šį filmą. Bei parašyti 8/10 (kodėl ne daugiau? Nes erzino mane antraeiliai veikėjai bei kai kurie jų sprendimai).

744> The Lord of the Rings: The Fellowship of the Ring / Žiedų valdovas: Žiedo brolija

Rež.: Peter Jackson
Vaidina: Elijah Wood, Sean Astin, Sala Baker, Sean Bean, Cate Blanchett, Orlando Bloom, Ian McKellen, Dominic Monaghan, Viggo Mortensen, Liv Tyler
2001 m., Naujoji Zelandija, JAV, 178 min
Žanras: veiksmo, nuotykių, fantastinis
imdb nuoroda čia.

Ne kartą girdėjau ,,rimtai?“, ,,kodėl?“ ir kitais klausimais ar teiginiais išreikštą nuostabą, kai pasakydavau, jog nesu mačiusi nė vienos ,,Žiedų valdovo“ dalies. Bet maždaug prieš mėnesį pirmąsyk mano ausys išgirdo Ed Sheeran ,,I See Fire“, kurį klausiau jau n kartų, į klipą youtubėj su vaizdais iš kažkurios ,,Hobito“ dalies taip pat atsižiūrėti vis negaliu, tad supratau, kad jau laikas.

Gamtos vaizdai – stulbinantys, žavi ir sukurto pasaulio aplinkos detalės. Dėl šito įsivaizduoju, kokį įspūdį visa tai padarytų, jei būčiau žiūrėjusi kino teatre, o ne kompiuterio ekrane.

,,Žiedų valdovo“ pasaulis įspūdingas ir dėl gyvenančių būtybių įvairovės. Kol kas labiausiai patikę – elfai ir hobitai, kuriems bene daugiausiai dėmesio ir buvo skirta. Nors buvo personažų, kurie šiame filme atrodė ne itin turintys kažkokios išskirtinės veiklos, bet tikiu, kad ateity jie nebus tik ekrane šmėkščiojantys veikėjai, prisidedantys pvz. tik kovoje. Juk jų kelionė tik prasidėjo! Įdomių personažų nemažai, o ir išvaizda kiekvienai būtybei sukurta taip, kad trauktų akį. Yra linksmesnių dialogų, nutikimų, tų, kurios nuliūdintų – mažiau, asmeniškai man, tokia buvo tik viena. Apskritai man ši dalis atrodo kone kaip pažintinė: šio filmo metu susipažįstu su visais personažais, kito filmo metu jau galėsiu su jais kartu išgyventi visus nuotykius. Nuojauta kužda, kad ateity bus tik įdomiau.

Siužetas įtraukė įvairiai – lyg važiuočiau kalvotu keliu. Pradžioje viską žiūrėjau labiau smalsiai, nes reikėjo su visais susipažinti, po to buvo momentas, kai pasidarė nuobodu, taigi, išjungiau, tačiau kitą dieną galvojau tik apie tai, kaip vėl kuo greičiau man jį įsijungti ir tęsti žiūrėjimą. Įdomumas vis didėjo, nepaisant to, kad dažnai ir to veiksmo, rodos, nebuvo tiek daug, na, o paskutinį pusvalandį, kai veiksmas pasipylė visu griausmu, vėl kažkas nutiko, nes ,,pamečiau ryšį“ su šiuo filmu. Taigi, visumoje – pernelyg ištęstas. Nors kita vertus, kai kurios vietos, kur veikėjas/veikėjai tiesiog kažkur eidavo, kaip tik, rodos, prikaustydavo labiau nei kad veiksmo pilnos scenos. Todėl tikrai nenorėčiau iš kino juostos iškirpti būtent tų scenų, kuriose nieko labai neveikiama.

7/10 . Kada nors ateis eilė ir kitoms dalims.

483> The Faculty / Fakultetas

Popieriniame vokelyje išleistas diskas kažkada pirkinių krepšyje atsirado matyt dėl pigios kainos ir siaubo žanro, o namie stovėjo tarp kitų tokiuose vokeliuose išleistų filmų, kurie daugiausiai yra nepopuliarūs ir niekuomet nepasiekę didžiųjų ekranų. Tad ne per seniausiai nustebau, kad toje kuklioje DVD krūvelėje yra žymiojo Robert Rodriguez filmas The Faculty, pasakojantis apie būrelį visiškai skirtingų koledžo moksleivių, kurie suvokia, kad jų mokytojai- ateiviai.

Filmas toks… Standartiškas. Pradžioje- trumpa įžanga su kraujo pasitaškymu. Tuomet išlenda saulė ir kurį laiką viskas gražu: supažindinama su mokykla, studentų įprastu susiskirstymu į grupeles, parodomi populiarieji ir nevykėliai, prie svarbiausių apsistojama keliomis sekundėmis ilgiau ir netgi vardas užrašomas ekrane. Galop atrandamas kažkoks neaiškus gyvis, kurį mokyklos nevykėlis nuneša pas biologijos mokytoją, o netrukus ir prasideda visa sumaištis. Jau kažkada, galbūt žiūrėdama The Thing, esu sakiusi, kad nemėgstu aš ateivių, tad ir filmus apie juos nelabai žiūriu (nors visgi R. Scott Alien pamatyti kada nors tikrai prisiruošiu). Tad finalinė dalis, kai pats svarbiausias alien’as pasirodė, nelabai ir sužavėjo. O kalbant apie pabaigą, tai ji absoliučiai banali ir nuspėjama.

Nors tušinukų idėja smagi. Tai matyt vienintelis dalykas, kuris prajuokino.

Baisu nebuvo, kadangi ateiviai manęs negąsdina. Idėja niekuo neypatinga kaip ir pats pateikimas. Tai tiek.

Rekomenduoju nebent ateivių gerbėjams.

4/10

Rež.: Robert Rodriguez, vaidina: Josh Hartnett, Piper Laurie, Elijah Wood, Salma Hayek, 1998 m., JAV, 104 min

479> Sin City / Nuodėmių miestas

Po to, kai Machete pranoko visus lūkesčius, liko tik laiko klausimas, kada pažiūrėsiu kitą Robert Rodriguez filmą. Sin City jis režisavo kartu Frank Miller bei Quentin Tarantino, kuris prisidėjo prie filmo svečio teisėmis.

Filme rodomi keturi pasakojimai iš Frank Miller kuriamų komiksų. Nuodėmių mieste vyrauja korupcija, čia policija- visiškai nenaudinga institucija. Visi kovoja su savo priešais kaip tik išmano: kas dėl gražuolės, kurią nužudė, kas dėl mergaitės, patekusios į pedofilo rankas, kas dar dėl kokios priežasties.

Pirmiausia, mane, kaip tikriausiai ir daugelį, sužavėjo pateikimas. Pagrinde viskas rodoma juoda-balta, tik karts nuo karto išryškinama viena ar kita detalė: raudona suknelė, žydros akys, raudonas automobilis ar pan. Čia kraujas pateikiamas baltos spalvos, tik ant veido jis būna raudonas. Kameros darbas taip pat patiko, nors tai dažniausiai taip ir lieka nepastebėta. Atsipūčiau pamačiusi tai, kas tikriausiai yra R. Rodriguez vizitinė kortelė: susišaudymai įspūdingais ginklais, galūnių nukirtimais, o ką jau kalbėti apie scenas, kuriose veikėjai net gavę 10 kulkų išlieka gyvi, o ir apskritai nužudoma ne švelniausiu būdu, pasistengiama, kad viskas atrodytų kone kaip šiuolaikinis menas. Šiame filme negalioja taisyklės: numirėlis kalbės, jei tik tai atrodo reikalinga. Ir dar vyrų akims tikriausiai viliojančiai atrodančios moterys, turinčios rankose ginklus bei mokančios jais kuo geriausiai naudotis. Kaip ir Machete, taip ir čia išvystame Jessicą Albą, kuri dar manęs neįtikino, kad moka vaidinti, tačiau matyt režisieriui, kuris ją kvietėsi ne kartą, atrodo kitaip. Be jos, kino juostoje vaidina visas būrys gerai žinomų aktorių: Clive Owen, Mickey Rourke, Alexis Bledel (įsimylėjau jos veikėjos auskarus!), Rosario Dawson, Benicio Del Toro, Michael Clarke Duncan, Carla Gugino, Josh Hartnett, Brittany Murphy. Elijah Wood ir pats Bruce Willis. Tikras žvaigždynas, nors kai kurie pasirodys tik vos keliose scenose. Jie visi, be abejonės, prisidėjo prie sėkmės, kuri šią juostą tikrai aplankė. Tik, deja, poros talentingų aktorių jau nebėra tarp mūsų.

Bet ,,išorė“ ir yra viskas, kas man patiko. Pats siužetas visiškai nesudomino ir buvo nuobodu. Nė kiek neperdedu sakydama, kad likus paskutiniam pusvalandžiui jau sunkiai sulaikiau besimerkiančias akis. O tikrai stengiausi pamatyti, bet matyt iš tiesų manęs siužetas neužkabino. O pateiktas kaip tikras torto gabaliukas!

Beje, jei dar nežinote, kitamet laukia antroji dalis – Sin City: A Dame to Kill For. Ir ją tikrai žiūrėsiu- net abejonės nekilo pamačius, kad šioje dalyje vaidins ir Joseph Gordon- Levitt.

6/10

Filmas imdb Top 250 šiuo metu užima 143-ąją vietą.

Rež.: Robert Rodriguez, Frank Miller, Quentin Tarantino, vaidina: Clive Owen, Mickey Rourke, Alexis Bledel, Rosario Dawson, Benicio Del Toro, Michael Clarke Duncan, Carla Gugino, Josh Hartnett, Brittany Murphy. Elijah Wood, Bruce Willis, Jessica Alba, 2005 m., JAV, 124 min