1030> Interstellar / Tarp žvaigždžių (2014)

Interstellar – vienintelis Ch. Nolan filmas, kurio dar nebuvau mačiusi. Sekmadienį LNK paskyrė Ch. Nolan, nes dieną rodė šį, o vakare Dunkirk, kuris man labai patiko, bet antrąsyk nežiūrėjau. Tad ir nusprendžiau užpildyti spragą. Ir reklamos visai netrukdė, nes filmas – beveik trys valandos, tai vis tiek būčiau dariusi kokias nors pertraukas.

Tai va. Būrelis mokslininkų bei pilotas išskrenda į kosmosą, kur mėgins atrasti naują gyvenamą vietą žmonėms, nes Žemėje jau darosi nebegerai. Pradžia lėta, netgi migdanti. Jei nuoširdžiai, tikriausiai ir kosmoso tema nėra man labai įdomi, nebent pažiūrėti į kosmoso vaizdus, žvaigždes, mėnulį mėgstu (todėl gaila, kad šito filmo nemačiau kino teatre, nes vaizdai turėjo būti įspūdingi, maniškis televizorius kokybe didele nepasižymi), tad tikėtina, kad ir dėl to aš gan nuobodžiaudama žiūrėjau. Įdomu pasidarė tikriausiai po kokios valandos, na, ir tada jau visai susidomėjusi ir žiūrėjau. Šiaip įdomi idėja, tos visos dramos – irgi, gal ne mano skoniui tos klišinės frazės apie tai, kaip meilės jausmas ten gali viską išgelbėti ir t.t., bet jas praignoravus galima žiūrėti ir nevartant akių. Kulminacija turėjo būti labai nustebinanti, bet nejaučiau didelio nustebimo, na, kažkaip nesugebėjo labai giliai iki emocijų prasisprausti visa ši istorija. Ir antrąsyk nežiūrėčiau (nebent kino teatre, nes dabar šį tą iš techninės pusės praleidau, pvz. muziką), bet nesakau, kad tas tris valandas prašvaisčiau, nes kad ir ne nuo pradžių, bet visai įtraukė, tą rodo ir tai, kad filmo metu nesugalvojau pradėti plauti grindų, valyti dulkių ar dar pan. Gal tiesiog lūkesčiai buvo per dideli, tai nusivylimo buvo. Dar džiaugiuosi, kad su lietuvišku vertimu žiūrėjau, nes kitaip būčiau greitai išjungusi, kadangi astronominės sąvokos būtų nemenkai sutrukdžiusios bendram siužeto supratimui.

Nepopuliari nuomonė, žinau.

7/10

837> The Age of Adaline / Adelainos amžius (2015)

Rež.: Lee Toland Krieger
Vaidina: Blake Lively, Michiel Huisman, Harrison Ford, Ellen Burstyn
2015 m., JAV, 112 min
Žanras: romantinė drama
imdb nuoroda čia.

Toks jausmas, kad kino teatre buvau prieš visą amžinybę. ,,Adelainos amžiaus“ laukiau, tikėdamasi jį pamatyti salėje – šiandien šis planas buvo įvykdytas.

Ir žinot, džiaugiuosi. Nors paprastai romantinius pasilieku vakarams prie kompiuterio, šį žiūrėti kino teatre buvo itin malonu – kino juostos vizualinė pusė išties traukianti akį. Scenos dailios, kadangi yra epizodų iš skirtingų laikmečių, nepasidaro nuobodu, nes kiekvienas laikmetis turi savitumų, o ir kostiuminiai filmai mane visuomet žavėjo. Blake Lively šiame filme tiesiog stulbinanti. Ne, kalbu ne apie vaidybą – nors kažko blogo pasakyti apie ją negaliu, bet ir kažko išskirtinio pastebėti nelabai pavyko. Įspūdį darė jos išvaizda: nė nežinau, ar ji sukneles puošė, ar suknelės ją, bet kiekvienąsyk pasirodžiusi ji sukeldavo pasišnibždėjimus su draugėmis apie tai, kokia tobula jos išvaizda, kokie žavūs kostiumai. Jos porinininku tapo Michiel Huisman (beje, sakyčiau bent jau šioje nuotraukoje jis Shia LaBeouf primena), kuris gerai žinomas Game of Thrones žiūrovams. Jo personažas – elegantiškas, žavus – sakyčiau, puikiai derantis prie B. Lively. Tiesa, vaidyba vėlgi ne ta, apie kurią visi kalbėtų, bet iš esmės nemanau, kad kažkokį stebuklą galima buvo čia parodyti.

Noriu pakalbėti apie personažus, nors visų pirma reiktų paminėti, kad tai filmas apie Adelainą, kuri 29-erių patiria stebuklą ir nuo to laiko nebesensta. Taigi, šiuo metu jai 109-eri. Ji turi dukrą, kurios susilaukė dar prieš įvykstant minėtam įvykiui, vyras žuvęs. Nuo tada, kai suprato esanti nesenstanti, Adelaina negali užmegzti ilgalaikių santykių, kas dešimt metų priversta kraustytis į kitą vietą. Taigi, moterį kankina vienatvė, neužtikrintumas. Jos sukaupta patirtis – begalė faktinių žinių įvairiausiomis temomis, daugybės kalbų mokėjimas. Apskritai, vietomis juoką kėlė jos žinojimas. Juk atrodo, pati jokiais būdais neprisiminčiau visų įvykių sporte, politikoje ir kt. O ji prisimena ir kiekvienąsyk prakalbusi apie praeitį išgyvena nostalgiją, kuri tampa net perdėta. Šimtą metų gyvenantis žmogus, rodos, turėtų įgyti daug patirties, tačiau jos patirtis – tai, kad visas vietas yra aplankiusi, kad žino viską apie praeitį ir maždaug tiek. Vidumi ji išlikusi tokia, lyg iš tiesų būtų 29-erių. Elis, kuris nuo pat pradžių yra visiškai pasitikintis savimi, man atrodė pakankamai blankus personažas, kuris buvo tik tam, kad būtų, kad galėtume pasigrožėti romantiškomis veikėjų akimirkomis, kad gražiai asistuotų. Nors, žinoma, mane kaip knygų mylėtoją, labai patiko abiejų veikėjų žavėjimasis knygomis. Ir apskritai, daug visko, kas atrodo kone tobulai: jų elgesys, išvaizda, Elio namai, jo šeima, Adelainos santykiai su dukra. Viskas taip idiliška, kad taip ir norėjosi, jog atsirastų kiek nors pipirų.

Taigi, jie abu susipažįsta gan greitai, o santykiai vystosi dar greičiau. Įdomūs įvykiai nutinka antroje filmo pusėje – čia jau viskas dar labiau pasislenka ne apie meilę, bet apie norą gyventi, mylėti, jaustis mylimam, nebebėgti nuo tikrovės. Be jokių didelių dramų, tik šiek tiek bėgimų, ašarų, išsakomos kelios įdomios mintys. Kai kas gal kiek erzino, bet visas siužetas bėgo beprotišku greičiu ir kai liko maždaug pusvalandis, negalėjau patikėti, kad jau tiek filmo prabėgo visiškai nejučia. Filmas labiau moteriškai auditorijai skirtas, toms, kurios mėgsta romantines dramas, kur ir meilė, ir šiek tiek liūdesio (nors gerai pagalvojus, jis visas liūdnoka nata ėjo), įdomesni posūkiai, vienas iš tų įdomiųjų – pabaigoje, nes kažkaip buvau nusiteikus visai kam kitam, todėl neslėpsiu, kad nusivyliau. Galima vietomis susigraudinti, tačiau tose draminėse vietose, kur tarsi galėjau tikėtis iš savęs emocijų proveržio, imdavo kalbėti balsas už kadro, kuris labai nervino ir gadino visą tą emocinį pajautimą, kurio norėjausi / tikėjausi.

Daug visko pasakiau, tai sunku kažkaip ir apibendrinti, bet jei taip trumpai – filmas žavus, mielas, paprastas, nuspėjamas, gražūs kostiumai ir pastatymas, išvaizdūs aktoriai, yra tiek juokingų, tiek liūdnų scenų, nespėjęs nė trupučio pabosti ir galbūt kažkas net ir kokią ,,gilią mintį“ pasigaus (ypač, kai jos aiškiai išsakomos). Galvoju, kad lūkesčius išpildė. 7/10

70> The Exorcist / Egzorcistas

Tai- siaubo filmas, virtęs jau klasika, pastatytas pagal W. P. Blatty romaną ,,Egzorcistas“. Buvo įdomu pažiūrėti ir palyginti ekranizaciją su knyga.

Pasakojama apie garsios aktorės dukterį Reganą, kurią apsėdo demonas. Mama nebežinodama ko griebtis, sumano surengti dukrai egzorcizmą.

Kadangi filmas pastatytas prieš kelis dešimtmečius, tai nieko baisaus nesitikėjau- ir iš tikrųjų. Filmas per daug ramus ir lėtai besivystantis, kad įvyktų kas nors staigaus ir bauginančio. Besisukanti galva 360 laipsnių kampu, vėmalai ir pan. nedarė jokio įspūdžio- greičiau jau kėlė juoką. Knygoje viskas pateikiama daug įtaigiau ir, be abejo, smulkiau. Nors visgi galiu pasakyti, kad kaip ekranizacija, filmas tikrai geras- nepastebėjau, kad būtų buvę buvę kažkokių esminių skirtumų, net dialogai skambėjo tokie patys kaip knygoje.

Filmų mėgėjai turi pamatyti šį filmą, nes, kaip ir minėjau, tai- klasika.

Filmas užima 204 vietą imdb Top 250.

Pati rašau 7/10 (vien dėl to, kad filmas- puikus kaip knygos ekranizacija)

Rež.: William Friedkin, vaidina: Ellen Burstyn, Max von Sydow, Jason Miller, Linda Blair, 1973 m., JAV, anglų, lotynų, graikų, prancūzų, vokiečių, arabų k., 122 min.