821> The East / Rytai (2013)

Rež.: Zal Batmanglij
Vaidina: Brit Marling, Alexander Skarsgård, Ellen Page, Shiloh Fernandez, Patricia Clarkson
2013 m., JAV, Didžioji Britanija, 116 min
Žanras: drama, trileris
imdb nuoroda čia.

Sara – slaptos žvalgybos įmonės agentė, kuriai paskirta užduotis įsifiltruoti į anarchistų grupuotę ,,Rytai“ ir išsiaiškinti tiek jų tapatybes, tiek jų planus. Ši grupuotė yra įtariama keletu išpuolių prieš stambias kompanijas.

Bet Sarai kuo toliau, tuo sunkiau vykdyti nurodymus. Apsigyvenusi su anarchistų grupuotės nariais ir ėmusi paklusti jų taisyklėms moteris ima po truputį suvokti jų tikslus. Sarai atsiveria tamsioji gyvenimo pusė, kur žmonės priklauso nuo didžiųjų korporacijų, kurios darydamos gera (pvz.: sukurdamos naujus vaistus) visai neatsižvelgia į žalą (pvz.: vaistų šalutinį poveikį). Paliečiamas ir vartotojiškumas (pabaigoje esanti scena su obuoliu išties puiki), kuri ne ką mažiau opi problema – kai išmetam dar tai, ką galime vartoti, o vietoj jų perkame tuos pačius dalykus. Žiūrėjau ir galvojau: kokie baisumai ir neteisybė visame pasaulyje. Ir dėl ko gi? Dėl pinigų, žinoma. Nesakau, kad tai, ką filme kalbėjo, man naujienos. Tos tiesos slypi kažkur pasąmonėj ir tik karts nuo karto išlenda, taigi, kino juosta buvo proga daugiau apie tas tiesas pamąstyti.

Pati nesuprantu, kodėl atidėliojau šį filmą ilgokai, nes man patiko kone viskas. Įtemptas, įdomus, įtraukiantis, gal kiek nuspėjamas, bet vis vien vienas malonumas buvo žiūrėti. Aktorių komanda surinkta neprasta, taigi, vaidyba nusivilti neteko. Išlaikytas geras santykis tarp rimtų temų ir atsipalaidavimo momentų, kur ir patys aktoriai atrodydavo visiškai atsipalaidavę ir, rodos, jaučiantys malonumą dalyvauti vienoje ar kitoje pramogoje. Charakteriai vystomi ne per daug giliai, bet tiek, kiek reikia, kad žinotume, koks kieno požiūris į veiklą, kuria užsiima, ko galima iš jų tikėtis. Pabaigai, mano nuomone, buvo parinktas bene geriausias variantas.

Rekomenduoju. 8/10

764> X-Men: Days of Future Past / Iksmenai: Praėjusios ateities dienos (2014)

Rež.: Bryan Singer
Vaidina: Patrick Stewart, Ian McKellen, Hugh Jackman, Michael Fassbender, James McAvoy, Jennifer Lawrence, Halle Berry, Nicholas Hoult, Anna Paquin, Ellen Page, Peter Dinklage, Shawn Ashmore, Evan Peters, Lucas Till,
2014 m., JAV, Didžioji Britanija, 136 min
Žanras: nuotykių mokslinė fantastika, veiksmo trileris
imdb nuoroda čia.

Tai ganėtinai ,,šviežias“ filmas, septintasis filmas apie X-Men’us, taip pat, jis yra tiek trečiojo filmo ,,X-Men: The Last Stand“ , tiek ,,X-Men: First Class“ tęsinys. Todėl pravartu būti mačius tiek vieną, tiek kitą.

Kaip taip gali būti, kad jis yra abiejų filmų, kuriuos skiria ne vieneri metai, tęsinys? Ogi viskas labai paprasta: dabartyje likę keli mutantai kaunasi dėl iš išlikimo (apie tai buvo rodoma ,,The Last Stand“), tačiau vilties, kad jie laimės, beveik nėra. Todėl Volverinas išsiunčiamas į praeitį, kur sutiks jaunus Eriką ir Čarlzą bei turės juos suvienyti, kad būtų pakeista ateitis.

,,X-Men: First Class“ man paliko itin blankų įspūdį, tą 7-etą tuomet parašiau vien dėl krūvos puikių aktorių, nes šiaip jau būčiau vertinus prasčiau. Visgi, žiūrovų ir kritikų jis buvo gerai įvertintas, o kadangi gal net dar geriau įvertinta ši, naujausia dalis, buvo abejonių, kad gal vėl liksiu nesupratusi. Bet po peržiūros galiu pasakyti, kad tai neabejotinai geriausia X-Men’ų dalis, kurią su malonumu ir jauduliu pažiūrėčiau darsyk!

Siužetas įdomus, veiksmo buvo tiek, kiek reikėjo: nei daugiau, nei mažiau. Patiko personažų nepastovumas: (beveik) niekada nežinojai, ką kuris kada iškrės, tad žiūrėti buvo tik dar įdomiau. Nesu specialiųjų efektų mėgėja, dėl manęs jų gali būti minimaliai, o jų šioje kino juostoje buvo nemažai ir mano akimis tikrai kokybės ir įspūdingumo nestokojantys. Visgi, buvo labai gera, kad jie neužgožė siužeto, išsakomų minčių. T.y. man tai nepasirodė vienas tų filmų, į kuriuos einama vien tik gerų spec. efektų pažiūrėti. Nors, turiu pripažinti, jie užima svarbią vietą, nes kaipgi tokiame filme be jų. Pabaiga nuspėjama, tačiau dėl to žiūrėti yra ne ką mažiau įdomu. Tie besikeičiantys santykiai tarp Eriko ir Čarlzo, jų vidinės kovos su savimi, tai, kaip surišta praeitis su ateitimi vietomis kėlė tokį jaudulį, kad nusėdėti vienoje vietoje nepajėgiau, nes vis galvojau: kas toliau. Arba: ką tu čia dabar darai. Taip taip, įtraukė jis mane taip, kaip nė ir nemaniau.

Apie surinktą būrį aktorių rašyti tikriausiai būtų galima ilgai, tačiau antrąsyk nebevardinsiu visų (nes viršuj žymesnius surašiau). Tiesiog pasakysiu, kad be jų puikios vaidybos filmas nebūtų toks, koks yra. James McAvoy vis dar mane sugeba stebinti, tik kad retokai filmai su juo mane pasiekia, reiktų daugiau pasižiūrėti. Michael Fassbender užtenka jo turimos charizmos, nes rodos, jis galėtų visą filmą tiesiog stovėti ir nieko neveikti, o aš vis tiek surasčiau, ką parašyti apie tai, kaip jis man patiko. Na, bet aišku, charizma ir talentas kalbant apie jį yra kartu. Nedidelį vaidmenį atlikęs Peter Dinklage suspėja pasižymėti, jam tinka sakyti užburiančias kalbas, kuo jau buvo galima įsitikinti ir žiūrint Game of Thrones.

Kažkaip įžvelgiu vien pliusus šiame filme. O ir trukmė nei per ilga, nei per trumpa, taigi, neprailgsta.

Beje, prasidėjus pabaigos titrams tik neišjunkite. Po jų maždaug minutės scena bus rodoma, kuri atrodo efektingai ir tik dar labiau padidina norą laukti kitos dalies.

O man dar iki tol reiktų prisiruošti ,,Wolverine“ pažiūrėti.

8/10

756> An American Crime / Amerikietiškas nusikaltimas (2007)

Rež.: Tommy O’Haver
Vaidina: Ellen Page, Hayley McFarland, Catherine Keener, James Franco
2007 m., JAV, 98 min
Žanras: biografinė kriminalinė drama
imdb nuoroda čia.

Peržiūrėjusi The Girl Next Door užsinorėjau pažiūrėti šį filmą, kur, anot komentarų, ta pati istorija perteikiama realistiškiau, naudojama žymiai daugiau tikrų faktų. Tikrosios istorijos darsyk skaityti nebesinorėjo, tad nedėliojau pliusų prie to, kas tikra.

Kaip ir šioje nuotraukoje pagrindinė veikėja Silvija, kuri sako nesuprantanti, taip ir aš bei, norisi tikėti, visi kiti žmonės nesupranta, kaip galima iki tiek nueiti. Lygiagrečiai rodomas teismo posėdis, kuriame apklausiami visi labiau pasižymėję veikėjai, bei pasakojama istorija apie dvi paauglės, kurios kuriam laikui apsistoja namuose moters (Gertrūdos), turinčios šešis vaikus ir skaičiuojančios kiekvieną centą. Po truputį rutuliojama istorija, kuri išties verta to, kad ją ekranizuoja, apie ją kalbama ir rašoma.

Toji idėja su teismu – išties vykusi ir įdomi. Ypač nežinantiems, apie ką šis filmas, tai turėtų kelti šiokią tokią intrigą: tai kas gi vis dėlto nutiko? kaip užsibaigė? Be to, teismas leido žiūrovui išgirsti, ką apie visą įvykį jau po to šneka jame dalyvavę asmenys, kaip vertina, kokios mintys kyla žiūrint į tai, kas buvo, jau po visko.

Kita, didžiąją laiko dalį užimanti siužetinė linija po truputį pasakoja istoriją, kurią jau daugmaž žinojau. Buvo įdomu žiūrėti į skirtumus, bet tuo pačiu nejučia suvokiau, kad yra, kas patiko tiek vienam, tiek kitam filme, o tuo pačiu – ir kas nepatiko. Iš tikrųjų, galvoju, kad kaip nors apjungus abu filmus ir gautųsi puiki kino juosta. Gal esu įpratusi, kad žiaurumai rodomi atvirai ir ,,visa jėga“, todėl An American Crime šiuo atžvilgiu man atrodė per silpnas. Suprantu, kad tai ne tas žanras, kad reiktų suteikti žiūrovams šoką rodant visas baisybes, kurių The Girl Next Door netrūksta, bet kad jų reikėjo kiek daugiau – faktas. Tiesiog mane labiau paveikė ir paskatino gailėtis pagrindinių veikėjų siaubo filmas, o ne ši kriminalinė drama. Tiesa, dar viena ,,o jeigu“ mintis atėjo: gal visai kitaip reaguočiau, jei nebūčiau mačiusi to siaubo filmo, istorija dar būtų buvusi nauja, taigi, ir sukrėstų labiau nei kad dabar, kai jau turėjau pakankamai laiko susitaikyti su visu tuo, kas nutiko Silvijai. Filme visi įvykiai bėgo gan greitai, buvo sunku pajausti laiko tėkmę, didžioji dalis smurto likdavo neparodyta. Visgi pavyko ir šiam filmui vienu momentu mane sugraudinti, tik gaila, kad tuomet kai kas paaiškėjo ir pasidarė tik dar liūdniau.

Vaidyba. Catherine Keener, sukūrusi Gertrūdos vaidmenį, pasirodė išties verta dėmesio. Tiesa, iš pradžių kiek sutrikdė tai, kad šiame filme Gertrūda visai kitokia nei kad jau nesyk šiame atsiliepime minėtoje kino juostoje. Ellen Page, kurią jau senokai mačiau ekrane, šįsyk sukūrė kiek blankoką, mano nuomone, personažą. Norėjosi joje daugiau ,,spalvų“, daugiau atsivėrimo, nes dabar atrodė visiškai užsidariusi, visą skausmą, mintis palikusi kažkur giliai savyje, taip giliai, kad neretai jos buvimas ekrane nesukeldavo jokių emocijų. Iš mažesnių vaidmenų atlikėjų įsiminė vieną jauniausių Gertrūdos vaikų vaidinęs berniukas, kuris atrodė kaip kuo tikriausias psichopatas – į jį buvo bene baisiausia žiūrėti. Kiti – daugiau mažiau ne itin įsimintini ar pasižymėję.

7/10.

378> To Rome With Love / Į Romą su meile

Užmačiusi, kad jau yra galimybė pažiūrėti šį filmą, ilgai negaišau ir įsijungiau. Apie Woody Alleną kalbėjau jau ne kartą, ne kartą jį gyriau, bet taip pat esu ir šiek tiek peikusi. Gaila, bet šis filmas irgi atrodo tikrai ne vienas geresnių minėto režisieriaus darbų.

Filmas jungia keleto Italijos sostinės lankytojų ir gyventojų meilės istorijas, tarpusavio santykius ir keistas ar net beprotiškas situacijas, į kurias jiems tenka pakliūti.

Šis filmas puikus kaip turistų traukėjas, tikiu, kad ne vienas po šio filmo įsinorės nuvykti į Romą ar tiesiog įsimylės šį miestą kaip kadaise galėjo įsimylėti Paryžių žiūrėdami Midnight in Paris. Viso filmo metu rodomi nuostabūs Romos vaizdai, įspūdinga architektūra, dialoguose kalbama apie miesto ilgaamžiškumą ir dar visaip kaip kitaip giriamas šis miestas. Kadangi pati apie tai, kad vieną dieną galbūt nukeliausiu į Italiją, svajoju jau senokai, tai tikrai buvo įdomu žiūrėti į filmo foną.

Tačiau turinys man pasirodė pernelyg menkas. Pritrūko žaismingų sąmojų, įdomesnių siužeto vingių, per daug susikoncentruota į pačios šalies vaizdų rodymą, o galėjo daugiau tobulinti scenarijų. Keistų žmonių ir nutikimų tikrai netrūko, tai man patiko, bet vėlgi, kai kurios poros man pasirodė ne itin atskleistos, jau geriau tuomet būtų apsiribojęs mažesniu skaičiumi siužetinių linijų, tuomet gal viskas kiek geriau būtų atrodę.. Nes dabar, kai parodo vieną, po to kitą, tada trečią ir t.t., kažkas taip ir lieka už borto su neatskleistais charakteriais, taip ir nepažinti. Pririnkta tikrai nemažai gerų ir gerai žinomų aktorių, tad vaidybine prasme suvaidinta tikrai neblogai. Pasitaikė ir viena kita linksma vieta, bet.. Tikėjausi daugiau. W. Alleno filmai man buvo tie, kurių dialogus galėčiau žymėtis ištisai viso filmo metu, kiek daug pastebėjimų, o šį kartą tiesiog žiūrėjau kaip eilinį nuobodų ir nieko neypatingą filmą, kurį praskaidrindavo tik Penelope Cruz su savo raudona suknele, nes visa kita- blanku.. Va, gal tik muzikinį takelį norėčiau pagirti, kuris tikrai neblogas.

6/10

Rež.: Woody Allen, vaidina: Woody Allen, Roberto Benigni, Alison Pill, Alec Baldwin, Riccardo Scamarcio, Jesse Eisenberg, Penélope Cruz, Ellen Page, 2012 m., JAV, Italija, Ispanija, anglų ir italų k., 112 min

198> X-Men: The Last Stand / Iksmenai. Žūtbūtinis mūšis

Tai trečioji ,,Iksmenų“ dalis, kurioje ir toliau mums jau gerai žinomi mutantai kovoja su Magnetu ir jo kariauna. Šioje dalyje atgyja žuvusi Džinė. Negana to, išrandami vaistai, kurie sustabdo genetines mutacijas, taigi, tenka kovoti ne tik su ilgalaikiu priešu, bet ir Vyriausybės pajėgomis.

Pavadinimas sako tiesą: tai žūtbūtinė ir galutinė kova. Baigus žiūrėti nekils jokių klausimų, kodėl vėlesnėse dalyse imamasi kitų temų (štai ketvirtojoje bus skiriamas dėmesys Volverinui, o penktojoje- grįžtama į praeitį). Atsiranda naujų, įdomių galių turinčių mutantų, bet netrūksta ir tokių, kurie savo galias ketina panaudoti prieš Magneto priešininkus. Todėl kovų tikrai netrūks, kai kurie vaizdai primins kone apokaliptinius filmus, manau, kad žiūrint kino teatre kai kurios vietos turėjo atrodyti pakankamai įspūdingai. Tačiau be atradimų netrūksta ir praradimų, o svarbiausia, kad ne visi jie buvo trokštami ir reikalingi. Praradimai- tai ne tik mirtys, bet mutantai nusprendę (ar buvę priversti) prarasti savo galias.

Filmas tikrai nenuobodus, nors manau, gal būtų kitokia nuomonė, jei visas dalis būčiau žiūrėjusi be didesnių pertraukų. Tuomet tikrai pabostų tos nuolatinės kovos. O kadangi darau nemažas pertraukas, spėju pasiilgti veikėjų, o ypač Volverino, kuris kartais pažeria tikrų perliukų. Nors šioje dalyje jis buvo ganėtinai pasidavęs savo jausmams. O ir nebuvo kada normaliai apsižodžiuoti su Ciklopu, o tai man tikrai patikdavo.

Rekomenduoju? Taip, jei matėte pirmąją ir antrąją dalį.

6/10

Rež.; Brett Ratner,vaidina: Patrick Stewart, Hugh Jackman, Halle Berry, Ian McKellen, Famke Janssen, Anna Paquin, James Marsden, Shawn Ashmore, Ellen Page, Ben Foster, Aaron Stanford, 2006 m., JAV, Didžioji Britanija, Kanada, 104 min

67> Inception / Pradžia

Pagaliau prisiruošiau pažiūrėti dar vieną filmą, kuris kone visų giriamas. Tai puikiai parodo ir imdb balas 8,9.

L.DiCaprio vaidinamas herojus valdo kontorą, kurios darbuotojai sugeba pasinerti į žmonių sapnus bei implantuoti naują informaciją ar panaikinti seną. Naujas užsakymas – už viliojantį atlyginimą reikia įsiskverbti į sėkmingo verslininko smegenis bei įrašyti informaciją, kuri leistų jo konkurentams pakoreguoti verslininko mąstyseną.

Domas Cobb – talentingas vagis. Jis geriausias savo srities specialistas, kai kalbama apie ko nors išgavimą ar ko vertingo nukniaukimą, kol žmogus miega, o jo sąmonė tuo metu – pati pažeidžiamiausia.

Šiaip jau šiek tiek šis filmas man priminė neseniai matytą Shutter Island. Net ir pagr. veikėjai bei jų situacijos šiek tiek panašios. Nors visgi man pastarasis labiau patiko. Šiame per daug šaudymų buvo, tai truputį atsibodo tai stebėti, mat nesu to mėgėja. 🙂 Ypač pabaigoje daug veiksmo, kai reikėjo susigaudyti, kas vyksta. Jei tik trumpam nusisukdavau-žiūriu, jau ir nepamačiau kažko svarbaus. Taigi, kam patinka įtempti veiksmo filmai, tai šis be abejonės patiks.

Pati tematika- gebėjimas per sapnus valdyti žmones- tai įdomi ir, bent jau man, niekur dar nematyta. Surinkta tikrai gera aktorių komanda: Leonardo DiCaprio, pastaruoju metu panaikinęs savo kaip romantinių komedijų aktoriaus etiketę, Joseph Gordon- Levitt, kuris man be galo patinka, Ellen Page– jaunutė, tačiau su labai didelėmis ateities perspektyvomis aktorė, na, ir žavioji Marion Cotillard.

O šiaip tai sapnų pasaulis pasirodė įdomus, siužetas įtemptas, o pabaiga- iš tų, apie kurias dar kurį laiką galvoji 🙂 Apskritai, tai visai patiko.

Rekomenduoju ir rašau 8/10

Filmas laimėjęs keturis Oskarus ir begalę kitų apdovanojimų. imdb Top 250 užima 12-ąją vietą.

Rež.: Christopher Nolan, vaidina: Leonardo DiCaprio, Joseph Gordon- Levitt, Ellen Page, Marion Cotillard, Tom Hardy, Cillian Murphy, 2010 m., JAV, Didžioji Britanija, anglų, prancūzų, japonų k., 148 min.

51> Hard Candy / Ledinukas

Šį kartą- tai visai kitoks filmas nei kad paskutiniu metu įpratau žiūrėti. Viso filmo metu vyksta tik dialogas tarp dviejų žmonių (tiesa, veiksmo irgi yra). Šviesus, linksmas, žaismingas pavadinimas slepia psichologinį filmą, kurio didelėj draugų kompanijoje, manau, tikrai nepažiūrėsite.

Keturiolikmetė “Lolita“ internete susipažįsta su 32 metų klestinčiu fotografu Džefu Kouleriu. Jis pasikviečia ją į savo namus. Įtardama, kad Džefas – pedofilas ir norėdama jį demaskuoti, ji priima jo pasiūlymą…

Iš pradžių buvo gan sunku įsivažiuoti. Bet kuo toliau, tuo labiau mane prikaustė, paskutinėmis minutėmis apskritai buvau labai įsitraukusi į šį filmą. Nuomonė, kuri pradžioje buvo vidutinė, vertėsi aukštyn kojom. Psichologiškai tai tikrai stiprus ir įtaigus filmas. Patikėkit, tikrai nenorėtumėte būti to vyriškio vietoje. Trūksta žodžių apsakyti tai įtampai, kurią jaučiau filmui artėjant į pabaigą. Nenorėjau, kad šitaip baigtųsi. Bet kita vertus, tai buvo tiesiog neišvengiama.

Paauglė (beje, ją vaidina Ellen Page,kurią esu mačiusi ir filme Juno, kur ji atliko pagr. vaidmenį) man kėlė tikrai ne pačius geriausius jausmus. Aš tiesiog nesuvokiau jos veiksmų… Taip, jai tikrai pasimaišęs protas. Kaip ji pati sakė jam: keturi iš penkių gydytojų sakė, kad ji- beprotė. O tuomet Džefas manė, kad ji tik juokauja…

Geras, stiprus filmas. Rašau 8/10

Rež.: David Slade, vaidina: Patric Wilson, Ellen Page, 2005 m., JAV, anglų k., 104 min.

27> Juno / Džuno

Daug kur mačiau filmų rekomendacijų, tarp kurių dažnai pasitaikydavo šis filmas. Šiandien kaip tik norėjau kažką panašaus pamatyti, tad jį ir pasirinkau.

Džuno tik šešiolika ir vieną dieną ji supranta esanti nėsčia. Apgalvojus galimus sprendimų būdus, ji nusprendžia išnešioti kūdikį ir jį atiduoti kokiai vaikelio trokštančiai porai.

Gerai, kad, prieš žiūrėdama šį filmą, neperžiūrėjau aktorių sąrašo, nes tuomet tikrai būčiau šio filmo peržiūrą atidėjus neribotam laikui. To priežastis- Michael Cera, vaidinantis Džuno vaiko tėtį. Aktorių žinau iš filmo ,,Nick and Norah’s Infinite Playlist (šį filmą esu aptarusi šiame tinklaraštyje). Jis man nepatinka, nes, bent jau mano nuomone, vaidinti nelabai moka. Ir tikrai, tiek aname, tiek šiame filmuose jis visiškai vienodas. Neturi visiškai jokios charizmos, nieko, kas galėtų papirkti žiūrovą (o gal tik aš keliu per didelius reikalavimus?). Tuo tarpu pagrindinį vaidmenį atliekanti Ellen Page man patiko ir neturėjau prie ko prisikabinti. Personažai gan spalvingi ir įdomūs.Siužetas- gal ne pernelyg stebuklingas, bet viskas suvaidinta, parodyta, atskleista gan gerai. Ir aš nuo pat pradžių galvojau, kad Džuno vaikutį galiausiai pasiliks… (ar taip nutiko? Pažiūrėkit ir pamatysit). Filmas neprailgo- mielas, gan įdomus ir verčiantis susimąstyti apie tai, ką daryčiau, jei būčiau Džuno vietoje.

Pasirodo, filmas apdovanotas įvairiais apdovanojimais (net Oskaru) ir dar begalei nominuotas (tarp jų- trims Oskarams). Visus apdovanojimus galite rasti čia.

Vertinu 7/10.

Rež.: Jaon Reitman, vaidina: Ellen Page, Michael Cera, Jenifer Garner, Jason Batement, Allison Janney, J. K. Simmons, Olivia Thirlby, 2007 m., JAV, anglų k., 96 min.