902> The Girl Next Door / Mano kaimynė – pornožvaigždė (2004)

Rež.: Luke Greenfield
Vaidina: Emile Hirsch, Elisha Cuthbert, Paul Dano
2004 m., JAV, 108 min
Žanras: romantinė komedija, drama
imdb nuoroda čia.

Šitą greičiausiai daugelis jau esate matę. Aš taip ir neprisiminiau, kad būčiau jį žiūrėjusi, nors per tv jį rodė milijoną kartų. Taigi, Metju – abiturientas, visiškas moksliukas ir todėl be puikių mokymosi pasiekimų niekuo negali pasigirti. Kai, rodos, visi turi antrąsias puses, jau yra spjovę į mokslus, nes priėmimai į aukštąsias baigėsi, rezultatai nebėra svarbūs, jis su savo dviem panašiais draugais ir toliau tik pavyzdingai lanko pamokas ir tiek. Tačiau vieną dieną į kaimyninį namą įsikelia labai graži mergina. Metju netrukus susipažįsta su Daniele ir viskas klostosi taip, kaip jis tik galėjo svajoti. Tačiau idilė tęsiasi tik iki tol, kol jis sužino, kad Danielė yra pornografinių filmų aktorė.

Ir kodėl anksčiau aš jo nemačiau. Tikriausiai atbaidydavo lietuviškas pavadinimas, nors šįsyk jis – teisingas ir nepaimtas visiškai iš oro. Miela romantinė linija. Kad ir stereotipiški, bet vis vien juokingi moksliukai, jų samprotavimai, poelgiai ir situacijos, į kurias patenka. Graži vaikinų draugystė, kai vienas – už visus ir visi – už vieną. Įdomi siužetinė linija, susijusi su pornografijos verslu – tai tikrai paįvairino filmą ir tokiu būdu eilinę romantinę komediją pavertė kiek spalvingesne, neapsistojančia tik ties meilės linija. Su finaline dalimi irgi pasistengta. Man tai nedingo šypsena iki pat pabaigos, nors buvo ir tokių nemalonių scenų, kai dėl veikėjų kvailų poelgių net ir pati jausdavau gėdą.

6/10

850> Venuto al mondo / Twice Born / Gimę mylėti (2012)

Rež.: Sergio Castellitto
Vaidina: Penélope Cruz, Emile Hirsch, Adnan Haskovic,
2012 m., Ispanija, Italija, 127 min
Žanras: romantinė karinė drama
imdb nuoroda čia.

Tai filmas, pasakojantis meilės istoriją karo fone. Skamba gražiai ir įdomiai. Gyrė aplinkui visi, kurie tik netingėjo. Tad nejučia ir pati įsijungiau, tikėdamasi, kad gal pagaliau galėsiu parašyti geresnį balą nei paskutiniu metu įpratau rašyti. Kurgi ne.

Stiprioji šio filmo pusė – pagrindinė aktorė. Fantastiška Penelope Cruz puikiai perteikė pradžioje – įsimylėjusios, vėliau – kenčiančios moters įspūdį. Iš tikrųjų, siužetinė linija, susijusi su jos begaliniu noru pastoti, buvo vienintelė, kuri graudino. Ir graudino būtent P. Cruz rodomos emocijos. Kiti aktoriai nusileido jai nemažai, gal kiek ryškesnis Adnan Haskovic. Bet ryškumo iš pagr. vyrišką vaidmenį atlikusio Emile Hirsch norėjosi daugiau – man jo vaidinamas personažas buvo absoliučiai neperprantamas, trūko aiškesnio jo jausmų rodymo. Neretai jo vaidyba mane erzino, nemačiau tarp jo ir P. Cruz vaidinamų personažų abipusės stiprios meilės, kurią lyg ir stengėsi parodyti.

Kulminacinė dalis, pabaiga – išties neblogai, taip rimtai, kiek netikėtai, tačiau nepersūdant užbaigta ir išaiškinta. Tačiau filmo metu vietomis buvo nebeaišku, į ką autorius koncentruojasi. Pradžia – lyg ir romantinis filmas, viskas puiku, gal kiek per greita, pirmoji jų naktis apskritai kiek sutrikdė – tas jo įsiveržimas, jos priešinimasis (?), galiausiai – ,,dabar tu jau tikrai mano“ (netiksli citata) – per daug pasirodė savinimosi, grubumo. Vėliau daug dėmesio skiriama pagr. veikėjos negalėjimui susilaukti vaikų. Kaip minėjau, ši tema buvo graudi, įtikinančiai pateikta, gan neprastai išplėtota: skausmas, poros santykiai, lūkesčiai ir jų neišsipildymas. Galiausiai, rodos, buvo prisimintas karas – iki tol tai tebuvo kuo tikriausias fonas – nereikalingas ir nereikšmingas pagrindinei siužetinei linijai. Tik vienas kitas dialogas, susijęs su tuo buvo. O einant pabaigos link buvo tarsi prisiminta, kad o, čia juk karas, reikia ir jį parodyti. Čia nutrūksta ir meilės istorija, tampa nebeaišku, kokie pagr. poros tarpusavio santykiai apskritai, kiek jie abipusiai, o kiek – vienpusiai, net nebesiimama jų nagrinėti, parodyti, koks santykis tarp jų buvo prieš išsiskiriant. Jie abu tarsi pasimeta kituose įvykiuose, kurie rodomi greitai, nesigilinant – vienas, du ir štai, jie jau skirtingose šalyse (kad jie nebe kartu, aišku nuo pat pradžių, todėl negalvokite, kad atskleidžiau tą, ko nederėtų žinoti pradedant žiūrėti). Ką jau kalbėti apie naują vyrą, kuris atsiranda Džemos gyvenime, sakyčiau, net per greitai, ypač, jei jos meilė Diegui buvo tokia jau stipri, kaip filme rodoma. Jei pradžioje intriga buvo keliama po truputį einant praeities prisiminimais tam, kad išaiškėtų žiūrovams, kas nutiko Diegui (ir kaip skurdžiai galiausiai tai pateikta), galiausiai pasirodo, kad toji intriga – tokia bereikšmė (taip atrodo dėl sprendimo atsakymui į šį klausimą, kuris kyla tikrai ne vienam žiūrinčiajam, skirti tiek mažai dėmesio, o ir, kaip minėjau, pateikimas skurdokas), nes atskleidžiama kur kas didesnė paslaptis, kuri, tiesa, kiek nuspėjama, kiek nelabai.

Susumuojant, filmo kinematografija yra neprasta, puiki P. Cruz vaidyba bei įtaigiai išplėtota negalėjimo susilaukti vaikų tema yra tai, dėl ko šį filmą žiūrėti verta ir kodėl visiškai nesinori jo ,,nurašyti“. Visgi ši Diego ir Džemos istorija manęs iki galo neįtikino, nejaučiau chemijos tarp jų, be to, atrodė, kad kūrėjai blaškėsi nežinodami, ką nori parodyti

7/10

719> Into the Wild / Atgal į gamtą

Rež.: Sean Penn
Vaidina: Emile Hirsch, Vince Vaughn, Jena Malone, Zach Galifianakis, Kristen Stewart
2008 m., JAV, 148 min
Žanras: nuotykių biografinė drama
imdb nuoroda čia.

Kristoferis po universiteto baigimo nusprendžia santaupas paaukoti labdarai, o pats tik su kuprine leistis į kelionę, kurios tikslas – Aliaska.

Jis turėjo viską: tėvus, kurie jam negailėjo pinigų, šviesią ateitį. Tačiau Kristoferiui visas materialus vartotojiškas pasaulis atrodė dirbtinas ir nė kiek neviliojo. Taigi, jis iškeliavo į gamtą – ten, kur viskas tikra ir natūralu. Per daugiau nei pora valandų galime stebėti kartu su personažu nuostabią gamtą, nepaliestą žmogaus. Tas grožis tiesiog stulbina ir neleidžia atitraukti akių, įsivaizduoju, kaip būtų buvę puiku visą tai stebėti kino teatre didžiuliame ekrane. Gražu žiūrėti ne tik į gamtą, bet ir į pakeliui sutinkamus žmones ir santykius, kurie kuriami tarp jų ir Kristoferio. Vieni – vaikino bendraminčiai, patys gyvenantys kelyje, kiti – nelabai suprantantys viso to tikslo. Bet dauguma jų – geri, palaikantys, padedantys. Man, kaip truputį pesimistei (nors vadinu save realiste), gal kiek per daug geri visi pasirodė (jei neklystu ,gal tik 1 sykį susitikimas su žmogumi buvo nemalonus), bet iš kitos pusės, kažkaip ties tuo nesinori kabinėtis. Tebūnie taip, kaip rodė.

Be gamtos vaizdų ir rodomų nuoširdžių santykių, dar žavi pati idėja. Pažiūrėjusi pagalvojau, kiek žmonių, kurie šį filmą iki dabar vadina vienu iš geriausių matytų, ko nors pasimokė, ar ką nors jis paskatino pažvelgti į gyvenimą kiek kitaip? Bet ne laikinai (t.y. kad pagalvoja: ,,ir man taip reiktų daryti“, o po kelių dienų jau užmiršta ir kuria nereikšmingus pasiteisinimus, kodėl taip nedaro). Nekalbu apie tai, kad visiems dabar reikia eiti į gamtą, ne. Juk ir be to buvo išsakyta puikių minčių ir pastebėjimų, kuriuos galima bandyti įgyvendinti kasdieniame gyvenime. Nors į gamtą išlėkti taip pat rekomenduotina bent trumpam laikui.

Tai, kad šį filmą režisavo Sean Penn, pamačiau tik po filmo nuėjusi į imdb, ir nustebau, nes kažkaip nebuvau užfiksavusi, kad jis ir režisierius, ne tik aktorius. Kalbant apie aktorių komandą, norėtųsi išskirti net ne pagrindinį aktorių (Emile Hirsch vaidyba man patiko), o antraeilį – Vince Vaughn – kurio stengiuosi privengti, nes jis man siejasi su nejuokingomis komedijomis, bet čia jis žiūrėjosi gerai. Na, ir siūlau neišsigąsti aktorių sąraše esančios Kristen Stewart. Ją išsižiojusią pamatyti galima ir šiame filme, bet jos vaidmuo pernelyg trumpas, kad sugadintų įspūdį. Ir jai ,,šešiolikines“ vis dar tinka vaidinti.

Kino juostos pabaiga patiko (šiaip jau kitokios norėjau, bet ką padarysi) ir būčiau nemenkai supykusi, jei paskutinę minutę koks nors pasikeitimas ,,iš oro“ būtų įvykęs.

Iš to, kas nepatiko, buvo vos keletas aspektų. Pirmiausia, buvo matyt pernelyg dideli lūkesčiai, nes nepaveikė manęs šis filmas tiek emocionaliai, kiek norėjosi (o man, kaip visiškai mėgėjai, emocijų sužadinimas filmo metu ir jam pasibaigus yra gan svarbus). Antra, visgi tos 2,5h man prailgo, kad ir kaip viskas ekrane gražiai beatrodytų ir beskambėtų. 7/10