972> A Quiet Place / Tylos zona (2018)

Aptarimo laukia ne taip ir mažai filmų (bei vienas puikus serialas), tačiau pradėsiu nuo paskutinio matyto – A Quiet Place (imdb), nes galbūt dar suspėsiu sudominti ką nors apsilankyti kine ir dideliame ekrane pamatyti šį daugybę gerų atsiliepimų iš kritikų gavusį filmą.

Apie siužetą prieš einant geriausia nežinoti nieko arba minimaliai – kad yra įvykusi apokalipsė ir dabar išlikę žmonės priversti gyventi tyloje, nes vos didesnis garsas pritraukia pražūtį. Idėja – puiki, nes kas daugiausiai siaubo ir įtampos sukelia, jei ne įsivyravusi tyla? Nėra jokios muzikos, jokio įspėjimo apie artėjantį pavojų (kaip ir apgaudinėjimo, kai garsais sukeliama įtampa, o galop finalas – niekinis), o tyla gali būti kur kas įtaigesnė nei muzika. Be abejonės, scenos, kai pagrindinė veikėja, kurią vaidino puikioji Emily Blunt, suprato tuoj gimdysianti (gimdymas, kūdikis, tyla – kiek tai suderinama? Manau, supratote) ir visi tolesni su tuo susiję įvykiai privertė sėdėti užgniaužus kvapą. Tad tiek tų pliusų (lyg ir nedaug, bet tyla – juk viso filmo pagrindas, o minėtos scenos užima nemažai laiko. Ir be abejo, vaidybą galima pridėti).

Tačiau buvo ir kas ne taip žavėjo. Pirmiausia, daug klausimų kėlė patys sutvėrimai. Pirmąsyk pamačius, kaip tai atrodo, iškart nusivyliau. Tikėjausi gal kiek daugiau mistikos, netgi būčiau buvusi nieko prieš, jei fiziškai tos grėsmės taip ir nebūčiau pamačiusi (na, kaip kokiam Rec). Dar šeima – baisiai faina, ideali, atsidavusi vienas kitam, tik viena maištautoja, o to rezultatas – durni sprendimai, skatinantys veiksmo atsiradimą, daug pasiaukojimo, ašarų (rimtai, net ir pati žiūrėdama vienu momentu vos ne ašarojau. Siaubo filme? Pasirodo, būna ir taip). O labiausiai pabaiga nuvylė.

Rekomendacija ir tiems, kurie bijo siaubo filmų, bet norėtų kada nors išdrįsti tokį pažiūrėti. Nieko ne per daug, įtampos yra, šlykštumų – minimaliai, dvasios nesirodo, krūpčioti neturėtų tekti (bet aišku, gali pasitaikyti, pagal jautrumo ir įsijautimo lygį).

Tik nusprendusi eiti į filmą pamačiau, kad režisavo John Krasinski (nustebino), o tik prieš aprašydama savo įspūdžius sužinojau, kad kurčią paauglę vaidinusi aktorė išties yra nuo mažumos negirdinti.

Smagus, nors vietomis gal kiek prailgstantis ir nenutolstantis nuo klišinių sprendimų, tačiau gan kokybiškas ir vietomis puikią įtampą laikantis filmas. 7/10

955> The Girl on the Train / Mergina traukiny (2016)

Rež.: Tate Taylor
Vaidina: Emily Blunt, Haley Bennett, Rebecca Ferguson, Luke Evans
2016 m., JAV, 114 min
Žanras: kriminalinė drama, mistinis trileris
imdb nuoroda čia.

Jei ne imdb, apie kai kuriuos peržiūrėtus filmus užmirščiau labai greitai, ypač kai jau kurį laiką nesėdu jų nors keliais žodžiais apibūdinti čia kaip kadaise. Pagal greitai išgarsėjusį detektyvinį romaną pastatytas filmas su E. Blunt priešaky buvo mano planuose jau senokai, bet galiausiai vis atidėliodavau, kol vieną vakarą pamaniau – kodėl ne dabar?

Pagrindinė veikėja – moteris, kenčianti dėl prarasto vyro, liūdinti dėl to, kad jis yra sukūręs gražią šeimą, o ji pati – visiškoje duobėje, o vienintelė kasdienė paguoda – alkoholis. Tačiau nutinka taip, kad nužudoma jos buvusio vyro vaiko auklė, o Reičel beveik neprisimena, kur buvo ir ką veikė tą vakarą. Moteris ryžtasi padėti nužudytosios mylimajam išsiaiškinti, kas atliko nusikaltimą, bet tuo pačiu ir kyla dvejonės, ar tik ji pati nebus įsipainiojusi į šį įvykį.

Net nežinau, ar siužetas durnas, ar pagrindinė veikėja, bet žiūrėjau ir nervinausi dėl visko, kas jame vyko. E. Blunt vaidyba gal ir nebloga, bet nelabai kur ir buvo reikštis, kai veikėjos priimami sprendimai nelogiški, beprasmiški, nepaliekantys jokios galimybės nors kiek simpatizuoti jai ar kam kitam. Kulminacija, kuri turėjo būti nustebinanti ir po kurios filmą būtų galima lyginti su Gone Girl, tik privertė vartyti akis, nieko daugiau. Neįdomu, nuobodu, nesuprantu, kaip jį apskritai baigiau. 3/10

800> Edge of Tomorrow / Ties riba į rytojų (2014)

Rež: Doug Liman
Vaidina: Tom Cruise, Emily Blunt, Bill Paxton, Brendan Gleeson
2014 m., JAV, Australija, 113 min
Žanras: veiksmo mokslinė fantastika.
imdb nuoroda čia.

Tai vienas geriausių sci-fi pastaruoju metu – tokį įspūdį susidariau iš atsiliepimų. Emily Blunt – viena mėgstamiausių mano aktorių, nors tikiu, kad ne vienas apie ją sužinojo tik po šios kino juostos. Taigi, priežasčių žiūrėti buvo.

Rodoma ateitis, kur ateiviai puola Žemę. Visai ne savo noru tarp savanorių pakliuvęs pagrindinis veikėjas išsiaiškina, kad jis perėmė galią grįžti į tą pačią dieną vis iš naujo, vos tik miršta. Tai gali pagelbėti pasiekti taip norimos pergalės.

Apie siužetą nieko nežinojau (išskyrus, kad bus kovos, tos keistos karių aprangos ir pan.), taigi, likau maloniai nustebinta, kad žiūrovas yra sudominamas ne tik specialiaisiais efektais, bet ir pakankamai geru siužetu, kuris kiek intriguoja, aišku, yra visai ir nuspėjamas. Patiko, kad su meilėm neužsižaista, veikėjai pernelyg nedūsauja, nors vienas kitas žvilgsnis pasitaikė. Dar patiko, kad centre – stiprios moters portretas. Juk taip esame pripratę matyti, koks vyras didvyris, o šalia jo tėra moteris, kuri labiau kaip papuošalas ar ta, kuri pasikviečia į savo glėbį po sunkių kovų, norint nuslėpti tapatybę ar pan. O čia Tom Cruise ir buvo ta ,,moterimi“ – mažiau išmanančiu, mažiau fiziškai stipriu ir mažiau drąsiu. Į pabaigą jų galios lyg ir išsilygina, tačiau didžiąją siužeto dalį viską valdo E. Blunt, su tuo ir sveikinu. Apskritai, jai reiktų daugiau pagrindinių vaidmenų.

Pats pastatymas – išties kokybiškas, pilnas įvairių specialiųjų efektų, įsivaizduoju, kad tai tikras rojus sci-fi gerbėjams. Aukštas lygis išlaikytas viso filmo metu. O bet tačiau. Kadangi kaip ir kitus, taip ir šį vertinu pagal tai, kiek man jis pasirodė įdomus, kiek emocijų suteikė ir pan., o ne pagal tai, kiek kokybiškai ir įspūdingai pastatytas, padariau išvadą, kad tai tiesiog ne mano skonio filmas. Pernelyg daug kovų, šaudymų, ateivių, kurie išbalansuodavo dėmesį, imdavau nuobodžiauti, po to vėl, ,,grįžus siužetui“ susidomėdavau, o į pabaigą visiškai praradau ryšį su filmu ir mąsčiau, kad galėtų jis ir baigtis.

Apibendrinus, kaip minėjau, džiugu, kad yra kreipiamas dėmesys, jog būtų stipri tiek techninė pusė, tiek siužetas, tiek vaidyba. Tai, kad šis filmas pasirodė ne visai mano skonio, nereiškia, kad jis blogas. Ir išties, jei mėgstate sci-fi ir kažkokiu būdu šį praleidote, įsirašykite į planus.

6/10

720> Sunshine Cleaning

Rež.: Christine Jeffs
Vaidina: Amy Adams, Emily Blunt, Alan Arkin, Steve Zahn
2008 m., JAV, 92 min
Žanras: komedija, drama
imdb nuoroda čia.

Tam, kad uždirbtų pinigų privačiai mokyklai, vieniša mama Rouz sutinka su pasiūlyta idėja valyti patalpas, kuriose buvo įvykdyta žmogžudystė/savižudybė. Kartu dirbti pasikviečia savo nerandančią, ką nori veikti gyvenime, seserį Norą.

Prieš įsijungdama galvojau, kad bus čia kokia nors eilinė romantinė komedija, bet tos romantikos čia anei kiek nėra, o iki meilės kaip nors pritempti įmanoma, jei norisi. Tai daugiau apie santykius su seserimi, norą pakeisti savo gyvenimą.

Rouz mokykloje itin sekėsi: ji buvo palaikymo komandos šokėjų lyderė, draugavo su populiariausiu vaikinu. Tačiau dabar ji – vieniša mama, karts nuo karto vakarais susitinkanti su tuo pačiu vyruku, tik kad jis vedęs kitą, o dienomis – dirbanti valytoja.  Tuo tarpu Nora – nesugebanti rasti darbo (o tiksliau – jame išsilaikyti), drąsiai sakanti tai, ką galvoja ir nerūpestinga. Tačiau bendras darbas jas suartina, o tuo pačiu ir parodo jų skirtumus.

Didžiulį pliusą dedu jau vien už darbo idėją – tikrai ne kiekvienam kiltų mintis ,,įdarbinti“ personažus tokių vietų valytojomis. Tai pasirodė ir originali, ir smagi idėja. Stebėti buvo dar įdomiau, kaip gramdomos kraujais nutaškytos sienos ar grindys. Ir tuo pačiu buvo gražu stebėti seserų santykius. Emily Blunt ir Amy Adams (abi mano mėgstamos aktorės) sutikti kartu buvo verta, abi viena kitą papildė ir tiko savo vaidmenims.

Filmas žavi paprastumu, kuris mane dažnai patraukia. Jokios pompastiškos, nemažai nuoširdumo, net ir tai, jog pabaigoje nebuvo visiško ,,sutvarkymo“ (na, žinot, kai per kulminaciją susipykstama su visais, o galop per paskutines 10 min visi susitaiko), man atrodė kaip privalumas. Dialogai – neįmantrūs, bet šilti, o nuspėjamumas… Tebūnie. Šįkart jis netrukdė. Svarbu, kad atmosfera buvo tinkama.

7/10

 

524> Your Sister’s Sister

Kažkaip buvau iš anksto nusistačiusi, kad tai bus jaukus filmas, kurį labai tinka žiūrėti, kai nieko itin įmantraus nesinorės. Todėl, kai įsijungiau, nudžiugau, nes mano lūkesčiai buvo išpildyti.

Airisė pasiūlo savo geram draugui Džekui po jo brolio mirties kurį laiką pagyventi jos tėvų name, esančiame atokiai nuo kitų. Vos atvykęs Džekas pamato, kad name jau yra apsistojusi Airisės sesuo Hana, ,,besislepianti“ čia po neseniai nutrūkusios ilgametės draugystės su mylimąja. Nepaisant to, kad Hana – lesbietė, vakaro eigoje jie nusprendžia kartu praleisti naktį, o ryte į namą atvyksta ir pati Airisė…

Anotacija gal ir nelabai žavinčiai skamba, tačiau pamėginsiu pagirti filmą taip, kad suvoktumėte, kad/ar tikrai verta pamatyti šią kino juostą. Veiksmo čia labai mažai, veiksmo vietos – vos kelios, tačiau ir jose dažniausiai apsiribojama sėdėjimu/gulėjimu bei pokalbiais. Todėl didžiausia reikšmė skiriama būtent dialogams bei veikėjų emocijoms, veido mimikoms. Klausytis pokalbių buvo malonu: jie vietomis šmaikštūs, vietomis rimti, tačiau visumoje – šilti ir įdomūs, visiškai nenuobodūs. Atmosfera sukurta labai tinkamai. Rodos, nieko ten ypatingo, bet žiūrėti gera.

Tiesa, gal tik antroje filmo pusėje, kai išaiškėjo vienas faktas, man truputį pasirodė netikėta, kad viskas pasisuko būtent taip, ir tas netikėtumas nebuvo toks jau malonus. Tiesiog tas faktas man čia buvo visai nereikalingas, na, bet kad jau taip nutiko, tai ką jau čia bepadarysi.

Vertas žiūrėjimo. Skirtas žiūrėti tada, kai norisi jaukumo. 7/10

Rež.: Lynn Shelton, vaidina: Mark Duplass, Emily Blunt, Rosemarie DeWitt, 2011 m., JAV, 90 min

423> Wild Target / Karštas taikinys

Šiandien užsinorėjau pažiūrėti kokį lengvą, kvailą filmą, tam be abejo būtų tikusi kone bet kuri romantinė komedija, bet išsirinkti būna sunku net ir tokiais atvejais, kai tokių, rodos, kepte prikepta, o ir aš nekeliu jokių labai didelių reikalavimų (nebent ,,kvaila“- būtent toks reikalavimas ir yra..). Po ilgų ir nuobodžių paeiškų į akis krito Wild Target – ne visai romantinė komedija (tai sužinojau jau įsijungusi), tačiau su man patinkančia Emily Blunt, su kuria filmai paprastai būna įdomūs (su keliomis išimtimis).

,,Karštas taikinys“ – tai filmas apie samdomą žudiką Viktorą, kuriam paskirta nužudyti Rouz- moterį, vienam turtuoliui pakišusią vieno žymaus paveikslo kopiją.

Ir jūs jau galite nuspėti, kaip viskas pasisuks, kaip baigsis ir t.t. Ir iš tiesų, nieko labai naujo nepamatysite. Iš dalies, juk to ir norėjau, bet.. Visuomet yra toks kaip nustebinimo faktorius: galbūt nesitikėjau, bet tikrai būčiau nudžiugusi, jei kažkas naujo būtų čia. Bet jau taip viskas nuspėjama, o negana to- dar ir nepasakyčiau, kad nors kiek įtraukė, net ir šypseną sukėlė tik pačioje pabaigoje, kadangi iki tol, jei ir buvo bandoma juokauti, tai to nepastebėjau (ar tiesiog jų humoras man pasirodė nejuokingas). Aišku, galima pagirti, kad veikėjams lyg ir sukurti ganėtinai įdomūs charakteriai, nors nei susižavėjimo, nei kokių kitokių jausmų man nesukėlė, buvo paprasčiausiai nuobodu. Vien tik Viktoro mamytę galėčiau pagirti- smagi moteriškė. Ir, kaip minėjau, pabaiga buvo geriausia šio filmo dalis: ne, ne dėl to, kad pagaliau baigėsi, o dėl pačios idėjos. Ir būtent pabaiga mane prajuokino. Tik ar tos kelios sekundės vertos ~1h 30 min nuobodžios peržiūros? Ne. Tad kaip foną galit ir pažiūrėt, jei panašūs filmai patinka, bet visumoj gaišti laiko neverta.

Ir labai nustebino imdb balas, kuris kaip tokio žanro filmui, pripažinkim, gan nemažas. Tad gal tik aš čia kažko nepamačiau?

3/10

Rež.: Jonathan Lynn, vaidina: Bill Nighy, Emily Blunt, Rupert Grint, 2009 m., Prancūzija,  Didžioji Britanija, 98 min

337> Looper / Laiko kilpa

Pagaliau, pagaliau, pagaliau aš jį pažiūrėjau. O svajojau apie jį seniai, vos tik sužinojau, kad filmas yra kuriamas. Na, nuo to laiko praėjo ne tiek ir mažai laiko, bet džiaugiuosi, kad negaišau dar ilgiau ir prisiruošiau pažiūrėti.

Ateityje pasaulį užvaldžiusi verslo imperija rado būdą atsikratyti neparankių žmonių. Juos pasiunčia į praeitį. Dabartyje juos pasitinka specialiai paruošti žudikai, nužudantys auką ir atsikratantys kūno. Tačiau ką daryti, kai sulaukęs siuntinio iš ateities pamatai save?

Pamenu, kai pažiūrėjau anonsą, pagalvojau: wtf? Kas nutiko Joseph Gordon- Levitt, kad jis taip atrodo? Jo išvaizda filme manęs nė kiek nežavėjo, sunku buvo žiūrėti į jį, kuris visai nepanašus į save. Taip, po anonso pasiskaičiau kame esmė (grimo tikslas- padaryti panašesnį į B. Willis), todėl šiandien, žiūrint filmą, tokių klausimų nebekilo, bet vis tiek.. Kažkaip sudėtinga man jį tokį matyti. Tačiau tai, kad Levitt’as atrodo šiame filme tikrai panašus į Willis’ą yra ne tik grimo, bet ir vaidybos dėka. Aktorius puikiai įvaldė mimikas ir žvilgsnį, kurie būdingi vyresniajam jo kolegai, vaidinančiam ateities Džo. O ir patinka, kad Levitt’as renkasi nevienodus vaidmenis, nes kol kas tokiame amplua jo lyg ir neteko matyti.

Tęsiant kalbą apie aktorius, tai niekada nebuvau B. Willis gerbėja ir po šio filmo tokia tikrai netapau. Aktorius vaidino vaidmenį, kuris yra gan tipiškas, jis buvo ,,savam stiliuj“, tik tiek, kad pats filmo siužetas kiek kitoks nei kad įprasta matyti. Labai man patiko Emily Blunt, jos vaidmuo ir vaidyba paliko tikrai nemenką įspūdį. Šis vaidmuo padėjo jai dar labiau atsiskleisti kaip aktorei.

O dabar apie siužetą. Kelionės laiku tikrai dar nėra nuvalkiota tema, o ypač, kai ji pateikiama būtent taip kaip šiame filme. Įtraukia filmas nuo pat pradžių ir galiu tvirtai pasakyti, kad net minutei atsitraukti nuo jo buvo labai sunku. Tiesa, pradžioje gal kiek neaišku dar buvo, kas ten ir kaip, bet netrukus visa informacija susidėlioja galvoje ir klaustukų nebelieka. Filmas vietomis visai linksmas, o liūdnų vietų yra ne tiek ir daug, na, tik į pabaigą einant jų padaugėja. Veiksmo yra pakankamai, nors džiaugiausi, kad visgi šaudo-gaudo scenų ne tiek ir daug. Vien tai, kad yra keliaujama laiku nurodo, kad fantastikos šiame filme yra. Ir tai pasireiškia ne tik keliavimu, bet ir kitkuo, todėl, jei nemėgstate fantastikos, nežiūrėkite, tuo labiau, kad tikrai gali prireikti kiek pasukti galvą. Beje, fantastika tikrai nekrenta labai į akis iki… Pabaigos. Mat antroje filmo pusėje persimetama ant vieno žmogaus paieškos ir kuo toliau, tuo labiau, bent man taip pasirodė, tos fantastikos daugėjo ir netgi buvo.. Per daug. Tiesiog pernelyg nukrypo siužetas į lankas.

Pabaigą numanyti sunku vien dėl tokio žanro, kadangi neaišku, nei kaip ten viskas vyks toliau, nei kaip pasisuks. Visgi galvoje retkarčiais sukirbėdavo, kad nutiks būtent taip, kaip nutiko…

Laikas žiūrint šį filmą tikrai ne veltui buvo praleistas, taigi, rekomenduoju ir jums. Na, nėra jis labai ,,super“, bet palieka tikrai nemenką įspūdį.

9/10

Rež.: Rian Johnson, vaidina: Joseph Gordon-Levitt, Bruce Willis, Emily Blunt, Piper Perabo, 2012 m., JAV, Kinija, 119 min

299> The Jane Austen Book Club / Džeinės Ostin knygų klubas

Nepagalvokite, kad nieko nežiūriu. Taip, žiūrėjimo tempai lyginant su vasara ryškiai sumažėję, tačiau karts nuo karto vis ką nors pažiūriu, tik dažniausiai tai būna koks serialas (juk rugsėjį daugelio serialų naujų sezonų premjeros, o dargi ir naują pradėjau žiūrėti- Suburgatory), o juk juos aprašinėju tik pabaigus sezoną. Na, o dabar pradėsiu rašyti apie tai, dėl ko šis įrašas ir yra.

Jaunas vyras ir penkios moterys vienam sezonui suburia į knygų klubą, norėdami aptarti šešis žinomos rašytojos Jane Austen klasikinius romanus. Tuose aptarimuose iš tikrųjų visi kalba apie save, tyčia panaudodami Austen romanų ir savo herojų gyvenimo paraleles…

Jau labai seniai norėjau pamatyti šį filmą, tad pagaliau toji diena atėjo. Ką galėčiau pasakyti? Tikrai nenusivyliau. Filmas gyvenimiškas, šiltas ir laabai mielas. Nemažai smagių momentų, nors, kaip ir realiame gyvenime, būna, kad juos užgožia liūdni. Gražus muzikinis takelis, kuriuo reikės pasidomėti daugiau.

Na, ir man labai patinka klubo idėja. Manau, kad ir realybėje tokie klubai galėtų būti tokie patys (,,tokie“ emocijų, nuotaikos, bendravimo prasme) kaip ir filme. Tikrai būtų įdomu pačiai sudalyvauti tokiame klube, tik vėlgi, kas ten žino, kaip pavyktų susibendrauti, juk šis šešetukas ganėtinai greitai tapo šeima, o kaip būtų iš tikrųjų? Na, bet pabandę nesužinosime. Aišku, idealiausia, jei tas klubas susidėtų iš jau esamų draugų, bet mano atveju, tiek skaitančių žmonių rasti būtų sudėtinga. Na, bet čia vat tokie pamąstymai, kad idėja tikrai faina. Filme labai gerai perteikta atmosfera, nemažai pokalbių, diskusijų, kuriose pinasi ne tik Jane Austen knygų siužetai, bet ir tikrasis veikėjų gyvenimas. Įdomūs personažai, kiekvienas savitas ir išsiskiriantis iš kitų. Labai patiko Hugh Dancy, jis man tikriausiai niekada neatrodytų antipatiškas. Jau net pamačiusi jį ekrane (nežinojau, kad jis čia vaidina) pagalvojau, kaip pasiilgau jo, kažkaip apleidau filmus su juo… Jo personažas šiame filme linksmas ir be galo mielas. Iš man žinomų aktorių dar čia matomas Kevin Zegers, atliekantis, ,,gražuoliuko mergišiaus“ vaidmenį, kuris jam, tikriausiai niekas nepaneigs, visada tinka. Na, ir Emily Blunt, kurios personažas keistai įdomus, be to, esu nepratusi jos matyti su tokia šukuosena, tai iš pradžių buvo keistoka.

Kaip ir minėjau, gražus, šiltas ir kupinas šiltų emocijų filmas.. Rekomenduoju. O aš užsinorėjau paskaityti ką nors iš Jane Austen (esu skaičiusi tik ,,Puikybė ir prietarai“).

7/10

Rež.: Robin Swicord, vaidina: Kathy Baker, Hugh Dancy, Amy Brenneman, Maria Bello, Emily Blunt, Maggie Grace, Kevin Zegers, 2007 m., JAV, 106 min

289> The Five-Year Engagement / Susižadėję penkerius metus

Na ką, baigėsi laikas, kai kasdien patalpindavau po keletą atsiliepimų per dieną. Net ir šį filmą žiūrėjau bene 5 dienas, kol galop pabaigiau. Pamenu, pirmą dieną pažiūrėjau valandą ir nuėjau miegoti, tada porą dienų manęs nė namie nebuvo, po to kažkurią dieną pažiūrėjau dvidešimt minučių (vėlgi miegas padarė savo), o šiandien užbaigiau, kas liko.

Vienų Naujųjų metų išvakarėse Tomas pasiperša savo gyvenimo draugei Violetai ir pora nusprendžia susituokti. Žinoma, skubėti nebūtina, bet mintys ir kalbos apie būsimas vestuves veja viena kitą. Deja, Violetai laimėjus stipendiją į išsvajotąjį universitetą kitoje valstijoje, įsimylėjėliai yra priversti atidėti vestuves. Tačiau netrukus atsiranda ir kitų priežasčių, kurios vis nutolina vestuvių datą..

Filmas nuobodus. Sudomino mane tai, kad jame vaidina Emily Blunt, bet visgi, manau, jai labiau tinka dramos, o ne romantinių komedijų žanras. Nors koją kišo čia ne jos vaidyba, o pats siužetas ir jo įgyvendinimas. J. Segel man nepatiko, manau, kiek geriau viskas būtų buvę,  jei aktorių būtų pakeitę.. Na, bet, kaip sakiau, filmas nuobodus ir pernelyg ištęstas. Netgi gaila man tokio žanro filmui skirti dvi valandas, o ką jau kalbėti, kai jis nesugeba sudominti. Tiksliau, pradžia buvo ganėtinai įdomi, maniau, kad tikrai praleisiu gerai laiką, bet kuo toliau, tuo viskas prastėjo ir neįdomėjo.. Nors idėja ir nebloga..

Nebent neturėtumėt ką žiūrėti, kitu atveju rekomenduoti net ir nenorėčiau.. 5/10

Rež.: Nicholas Stoller, vaidina: Jason Segel, Emily Blunt, Alison Brie, Adam Campbell, 2012 m., JAV, 130 min

243> Salmon Fishing in the Yemen / Tai nutiko Jemene

Pamenu, kai pirmą kartą pamačiau, kad bus toks filmas (nepamenu kaip, gal žiūrėdama kažkurio ,,profilį“ imdb puslapyje, o gal tam pačiam puslapyje reklamuojamą filmo trailer’į), supratau, kad tikrai žiūrėsiu jį. Apie žvejybą ničnieko nenusimanau, bet labai mėgstu pagr. aktorius Emily Blunt ir Ewan McGregor. Tai ir paskatino pažiūrėti. Na, ir online saituose jis pasirodė vos prieš keletą dienų, tai nieko nelaukusi aš jį ir pažiūrėjau.

Žaisminga ir romantiška britų humoro komedija apie vienišą žvejybos ekspertą, kuris gauna netikėtą pasiūlymą kardinaliai pakeisti nelaimingą gyvenimą, jeigu sugebės įvykdyti neįmanomą misiją ir užveisti lašišas kaitrioje Jemeno dykumoje…

Beje, šio filmo režisierius yra Lasse Hallström. Esu mačiusi ne vieną jo filmą, nors tie visi kartai buvo atsitiktiniai, tikrai nežiūrėjau dėl to, kad tai jo filmas. Be šio esu mačiusi keturis jo filmus ir tik vienas man nepatiko- Dear John, o kiti buvo tikrai įdomūs. Dabar galvoju, ar pastebėjau kokį išsiskiriantį jo bruožą filmuose. Bent jau kelis žiūrėdama jaučiau jaukumo jausmą, tiesiog atrodo, kad viskas gan paprasta ir siužetai lyg ir neypatingi, bet sugeba prasiskverbti ir šypsotis/liūdėti kartu su personažais.

Toks pat ir šis filmas. Rodos, viskas paprasta: visas tas lašišų užveisimo reikalas ir lyg ir beužsimezganti meilės linija. Bet personažai, jų charakteriai ir pašnekesiai- visa tai pagerina bendrą vaizdą. Patiko Ewan McGregor personažas. Toks.. Net nemoku apsakyti. Labai labai mielas ir fainas. Šeichas nustebino, nesitikėjau, kad jis bus toks šiltas ir malonus žmogus. Harieta irgi savų išskirtinumų turintis žmogus. Ką jau kalbėti apie Patriciją, kuri man labai priminė Sue iš serialo Glee. Tip top savo charakteriais. Tai ką čia ir be kalbėti- visi personažai man patiko.

Daug gamtos, dykumos vaizdų. Bent jau man dykuma asocijuojasi su lėtumu, o toks ir pats filmas. Viskas vyksta pakankamai lėtai, net ir Harietos bei daktaro Alfredo draugystė vystėsi palengva. Bet visa tai tiko šiam filmui..

Tiesa, tik nereikia tikėtis kažkokio šedevro, nes po to galite ir nusivilti. Bet kai norėsis ko nors lengvo, su subtiliu britišku humoru, tikrai patariu pabandyti pažiūrėti.

7/10

Rež.: Lasse Hallström, vaidina: Ewan McGregor, Emily Blunt, Amr Waked, 2011 m., Didžioji Britanija, 107 min