892> Lars and the Real Girl / Larsas ir reali mergina (2007)

Rež.: Craig Gillespie
Vaidina: Ryan Gosling, Emily Mortimer, Paul Schneider, Patricia Clarkson
2007 m., JAV, Kanada, 106 min
Žanras: komedija, drama
imdb nuoroda čia.

Introvertas ir iš pažiūros visiškai vengiantis kontakto su kitais žmonėmis 27-erių vyras vieną dieną pristato savo broliui merginą – internetu atsisiųstą lėlę.

Labai keistas filmas. Toks keistas, kad didžiąją dalį filmo jaučiau nepatogumo jausmą, vėlgi, kaip ir vakar, teko stabdyti filmą nesyk. Tiesa, dėl kitos priežasties – šįkart dėl to nepatogumo, kuris vietom atrodė pernelyg didelis, niekaip negalėjau nuvyti šalin to keisto jausmo. Tik kažkuriuo metu, kai jau ir ekrane visi tarsi susigyveno su šia mergina, ir aš pajėgiau pradėti žiūrėti filmą be minėto jausmo.

Ryan Gosling vaidmuo gan sudėtingas, o ir kiek emocijų jame buvo. Man patinka aktoriai, gebantys vaidinti ,,akimis“ – būtent tokia šiame filme buvo ir R. Goslingo vaidyba: akys sakydavo daugiau nei jo ištarti žodžiai.

Apie vienišumą, kitų žmonių spaudimą (na, tai ar turi merginą? Ar matei naują bendradarbę? Patinka tau ji? Ar ji ne gražuolė? Visi vienišiai tikrai supras, ką reiškia girdėti tokius klausimus), charakterių skirtumus (kad ir tas nemėgimas, kai kiti glaustosi, apkabinėja, čiupinėja, liečiasi be menkiausios priežasties), na, ir Larso sutrikimą, jo tikėjimą, kad lėlė, yra tikra. Jo ir lėlės santykiai perteikti išties neblogai, rodos, visos draugystės stadijos pereinamos.

Fantastiškumo suteikia kitų prisidėjimas prie viso šito reikalo, kai visi linksi galvomis, rūpinasi Bianka (lėle), kai viskas, ką Larsas gauna, tik kreivus žvilgsnius, bet jokių ten šaipymųsi ar kitokių dalykų, kurių realybėj neišvengtume. Apskritai, per daug instancijų ir žmonių man pasirodė prijungta prie viso šito dalyko, kad žiūrėdama antrąją filmo pusę vis dar būtų išlaikoma rimtis (filmas ir komedijai priskiriamas, bet man labiau tai rimta drama, juokingas yra nebent kitų santykis su lėle, parodymas, kaip visi vis labiau susigyvena su jos egzistavimu) ir nekiltų juokas ar netikrumo jausmas.

Bet šiaip jau gražiai pastatytas, tikrai jokio vulgarumo ar ko kito, ko galima tikėtis, kai viena iš pagrindinių veikėjų – vadinamoji sex doll. Liūdnokas, tragikomiškas, ne visai įtikinamas dėl aplinkinių įsitraukimo, bet vis vien gražus, gal kiek ir su vienybe, rūpinimusi, meile kitam susijęs.

7/10

170> Match Point / Lemiamas taškas

Tai trečiasis Woody Allen filmas ir tikrai nesuklysiu pasakydama, kad labai besiskiriantis nuo kitų dviejų, matytų anksčiau. Jokio humoro (nebent aš jo nepastebėjau), jokios gražios meilės…

Krisas Viltonas- paprastas vaikinas iš Airijos, nepasisekus profesionalaus tenisininko karjerai, ėmė uždirbti pinigus treniruodamas turtuolius. Čia jis susipažįsta su turtingos ir kilmingos Hiujtų šeimos atžala – Tomu Hiujitu, jo sužadėtine Nola ir Tomo seserimi Kloje, kuri greitai tampa neabejinga Krisui. Taigi, jam pradeda sektis, kadangi merginos tėvai pasiryžę padaryti viską, kad tik Krisas iš vargšo taptų pakankamai tinkamas žentas. O tuo tarpu Krisą beatodairiškai traukia Nola…

Taigi, truputį kitokio filmo tikėjausi, todėl jau norėjau atidėti jį kitiems laikams, kai norėsis rimtesnio, bet žinau, kaip man sunku būna įsijungti filmą, kurį jau kažkada buvau pradėjusi žiūrėti. O ir nuobodi pradžia gan greitai baigėsi ir prasidėjo visokie įdomumai. Nors kita vertus filmas visiems nepatiks, ypač tiems, kuriems patinka veiksmas. Nes daugmaž viskas sukasi apie tą patį, tik į pabaigą įvykių padaugėja.

Siužetas paprastas tik iš pradžių, vėliau viskas sunkėja (psichologiškai). Pati situacija dažnai rodoma filmuose, tad gali pasirodyti kiek nuvalkiota, bet sprendimo būdas- nebūtinai toks, kokio galima tikėtis. Bet pastebėjau, kad W. Allen mėgsta daryti tokias pabaigas, kurių neatspėsi nuo pat pradžių. Ir toji pabaiga nepatiks daugeliui. Ne dėl to, kad ji banali, bet tiesiog todėl, kad neteisinga. Bet galbūt tai parodo, koks neteisingas yra gyvenimas?

Pagrindinius vaidmenis atlieka Scarlett Johansson ir Jonathan Rhys Meyers. Na, ir dar Emily Mortimer, kurią tarsi esu mačiusi Kuždesių saloje, bet to fakto nežinojau, kol nepažiūrėjau į jos puslapį imdb. Scarlett personažas – žavi vilioklė, pati prisipažįstanti filme, kad yra seksuali ir traukia visus vyrus. Nola- panaši į Krisą, kadangi jos mąstymas yra artimas jam: Nola mano, kad jos sužadėtinis- pakankamai neblogas, kad galėtų sau ramiai susikurti šeimą ir nugyventi visą likusį gyvenimą pasiturinčiai. Dar ji- nesėkminga aktorė, kuriai visiškai nesiseka atrankose. Tuo tarpu Krisas- tik sėkmę pagavęs vyras ir nebenorintis jos paleisti. Na, o Emily personažas- gan nyki asmenybė, turtinga, tėvo išlaikoma moteris, kuri tenori šeimyninio gyvenimo.

Manau, po kelerių metų į šį filmą pažiūrėčiau visai kitomis akimis. Bet visgi ir dabar puikiai atskiriu, kas čia netinkamai elgėsi, kas sugadino ne vieno žmogaus gyvenimą. Ir kas kaltas? Ar tas žmogus, ar pinigai, dėl kurių tiek klaustukų galvoje jam atsirado? Žinoma, kad abu. Jei neturėsi potraukio prie pinigų, tai jie tavęs ir nevaldys. Ir ką galima paaukoti, kad užsitikrintum laimingą gyvenimą? Ir apskritai, kas yra toji laimė? Taip, Krisui pasisekė. Bet ar jis tapo laimingu? Nemanau.

Ir žinot, pabaigoje likau tokia pat sumišusi kaip ir žiūrėdama kitą filmą, kuris, nepaisant absoliučiai skirtingų siužetų, baigėsi lygiai taip pat. Taip negalima.

Rašau 7/10

Filmas nominuotas Oskarui.

Rež.: Woody Allen, vaidina: Scarlett Johansson, Jonathan Rhys Meyers, Emily Mortimer, Matthew Goode, 2005 m., Didžioji Britanija, Liuksemburgas, anglų k., 124 min.