1121>Cruella / Kruela (2021)

Tai filmas, skirtas Kruelai – blogiukei iš pasakojimų apie 101 ir 102 dalmantinus. Nesu tikra, kiek tuose filmuose buvo užsiminta apie jos praeitį (jei buvo, tai neatsimenu, nes žiūrėjau labai seniai), bet čia tikrai ne tas atvejis, kai filmas atrodo sukurtas be reikalo. Tiesa, jau yra paskelbta informacija, kad bus antroji dalis, o dėl jos reikalingumo jau taip tvirtai nepasisakyčiau.

Didžiausia blogybė, žiūrint tokį filmą, yra tai, kad žinai, kuo ji taps ir kad nebus taip, kad ji filmo gale taps pačia švelniausia ir mylinčia pasaulį būtybe. Tad žiūrint nesigauna susikurti kažkokių iliuzijų ar baigties variantų. Be to, jau prieš žiūrint 2h 14min man atrodė daugokai tokio žanro filmui, tad net ir nestebina, kad buvo vietų, kai nuobodžiavau dėl įsivyravusios monotonijos.

Bet šiaip jau filmas labai gražus. Kostiumai, aplinka – traukia akį, muzikinis takelis irgi parinktas tinkamai. Toks be galo stilingas filmas, jei kartais skaito kas nors, kam patinka mados, gražūs drabužiai ir pan., tai siūlau tikrai nepraleisti šio filmo. Na ir patys veikėjai – tokie gal kiek pakvaišę, bet tinkantys vienas kitam (nors pati Kruela ir labai stipriai erzino), todėl žiūrėti buvo įdomu ir visai smagu.

7/10

imdb

1081> Men in Black 3 / Vyrai juodais drabužiais (2012)

Atsitiktinai per TV pagavau, tai ir pažiūrėjau. Jau pažįstami veikėjai, kelionė laiku, humoras, ateiviai, lyg ir nieko įmantraus, bet visai smagus, išlaikantis ankstesnių dalių stilistiką. Ir neabejotinai patiko daug labiau už antrąją dalį. 7/10

imdb

1025> Last Christmas (2019)

Filmas apie Keitę, kuri neranda sau gyvenime vietos: dirba visus metus veikiančioje kalėdinių prekių parduotuvėje, užmezga trumpalaikius santykius su žmonėmis, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Bet vieną dieną ji sutinka Tomą ir jos gyvenimas pasikeičia.

Visur skelbiama, kad filmo scenarijus kurtas pagal Wham! garsiąją Last Christmas dainą, na, ir man atrodo, kad muzikinis takelis yra tai, dėl ko šį filmą džiaugiuosi pažiūrėjusi. Beje, kažkaip kitaip ir į, rodos, jau nuvalkiotą kalėdinę dainą pažiūrėjau (nors filme ji įgauna ir dar vieną prasmę), tai po to nesyk buvau įsijungusi ir paklausyti, nors šiaip man visiškai pakanka tiek kalėdinės muzikos, kiek jos išgirstu prekybcentriuose.

Kalbant apie filmą, tai nežinau, ką pasakyti. Gražiai pastatytas, toks visiškai kalėdiškas, daug gražių vietų, kuriose norėtųsi apsilankyti, keletas juokingesnių veikėjų, bet tik tiek… Emilia Clarke veikėja man vis atrodė panaši į tą, kurią vaidino Me Before You (tik emocinė būsena priešinga) savo apranga, judesiais, mimikomis. Tomas, kad ir stengėsi būti juokingas, bet man dažniau atrodydavo kažkaip kvailai. Siužetas – gal ne visai įprastas, ne tai, ko tikėjausi eidama į šį filmą, bet visgi kulminacija manęs neįtikino. Bet salėje buvo nemažai tokių, kuriuos, kaip matėsi, tikrai paveikė, tad gal ir jūs būsite tie laimingieji.

Faktas, kad netaps vienu tų filmų, kuriuos norėtųsi dar sykį įsijungti.

4/10

851> Men, Women & Children (2014)

Rež.: Jason Reitman
Vaidina: Kaitlyn Dever, Rosemarie DeWitt, Ansel Elgort, Adam Sandler, Jennifer Garner, Judy Greer, Emma Thompson, J.K. Simmons
2014 m., JAV, 119 min
Žanras: komedija, drama
imdb nuoroda čia.

Filme persipina kelios istorijos, kurių centre – kompiuteriai, telefonai, internetas. O tuo pačiu – priklausomybė nuo žaidimų, pornografijos, anoreksija, paauglės noras išgarsėti į internetą dedant nuotraukas, kuriose ji pozuoja minimaliai apsirengusi, tam tikromis pozomis. Hmm. Kas ten dar – pagunda būti neištikimam sutuoktiniui, stengimasis apsaugoti dukrą nuo interneto pavojų sekant ir stebint visus jos turimus įrenginius. Taip, visko daug, todėl nenuostabu, kad viską sugaudyti kūrėjams tapo nelengvu iššūkiu. Filmas lyg ir neblogas ir jį užbaigus net ne iš karto pradeda lįsti minusai, kurie, kuo daugiau galvoji, tuo labiau nusveria vertinant bendrą filmo vaizdą.

Žinoma, kaip prevencinė priemonė šis filmas visai nieko, nors asmeniškai mane labiau įtikino ir sužavėjo kone analogiškas Disconnect. Atskleidžiamos nemalonios tiesos. Juk kiekvienas žmogus gali rasti internete jam prijaučiančiųjų grupę (kaip kad viena anoreksija serganti veikėja, kurią interneto ,,draugai“ skatina ir toliau laikytis dietos bei palaiko tais momentais, kai jai norisi maisto), surasti anonimiškų vienadienių pažinčių, sukurti tinklaraštį apie save ir taip suburti fanų būrį (argi nepanašu į mums gerai žinomas žvaigždes, kurios labiau garsėja savo nuotraukomis ir turimu sekėjų būriu, o ne atliktais darbais), pernelyg ilgai užsibūti kompiuterinių žaidimų pasaulyje, surasti kitą jam malonumą teikiančią veiklą. Net ir ta mamytė, pernelyg sekanti dukrą, pati to nejausdama praleidžia savo laiką būtent prie kompiuterio ir tampa kone apsėsta.

Siužete man pritrūko, kad būtų rodoma geroji interneto pusė. Juk visi žinome, kad internetas ar telefonas – tai ne tik blogybės. Patogus susisiekimas, greitas informacijos radimas ir dalijimasis ja – tai tik keli pliusai. Tuo tarpu filme nė užuomina neduota apie jokį pliusą. Todėl rezultate pagrindine mintimi tampa ,,atsisakykime kompiuterių, nes jie – blogis“. Kai tuo tarpu norėtųsi kažko panašaus į ,,saugokime asmeninę tapatybę internete, elkimės atsargiai, prisiimkime atsakomybę, daugiau bendraukime gyvai“ ar kažkas tokio. Tuomet daug įtikinamesnė mintis pavyktų. Pabaigoje man apskritai viskas susijungė ne į interneto pavojus, bet į vienišumą, kuris net nebūtinai susijęs su internetu (būtent šio filmo kontekste). Todėl iki galo taip ir neaišku, į ką koncentruotasi.

Veikėjai labai stereotipiški, toks jausmas, kad visus standartinių filmų veikėjus stengtasi sudėti į vieną filmą: populiarūs mokyklos vaikinai (sportininkai), populiarios mokyklos merginos (žinoma, ir mokyklos sportininkų palaikymo komandos narės), atstumtieji (metęs sportą netekęs ir draugų vaikinas bei su niekuo nebendraujanti mergina), išsiskyrimą kenčiantis tėvas, savo neišpildytus lūkesčius dedanti į dukrą motina, supermamytė, darnūs, tačiau aistros vienas kitam nebejaučiantys sutuoktiniai ir t.t. Nieko nenuspėjamo, įdomiau išvystytų charakterių taip pat neišvysite.

Dialogai sausi, neretai – tušti. Nebent čia irgi vienas iš norėtų parodyti interneto pavojų, kuris pasireiškia nebemokėjimu kurti ilgesnių, įdomesnių sakinių? Įdomesnis (nors ir nieko naujo) sprendimas rodyti žinučių turinį ekrane (pvz. šone veikėjo ar virš jo galvos).

Girdėtų pavardžių aktorių sąraše – ne viena. Prisipažinsiu, pamačiusi jame A. Sandler net pagalvojau, kad gal nenoriu šio filmo žiūrėti. Bet pasirodo, jis gali būti ir neprastas aktorius – tik prašau, tegu jis vaidina dramose (prie šio filmo rašomą komedijos žanrą galite išbraukti, nieko juokingo ten nemačiau), o ne komedijose. Gaila, kad J. K. Simmons buvo tiek mažai ir atsiskleisti jam tiesiog nebuvo kada per tą laiką, kurį turėjo. Jennifer Garner pasirodymas neprastas, įtikinamai pateiktas, o personažas – vis labiau nervinęs, tačiau kitokių jausmų kelti ir nelabai galėjo. Ansel Elgort, pasirodantis maždaug kas trečiame (perdedu, bet nesvarbu) naujesniame filme, nieko nesiskiria nuo kitų matytų vaidmenų. Reik tikėtis, kad mielo berniuko frazė praeis, nes neįdomu jau darosi žiūrėt į jį, kai nieko neįsitiki.

Iki ,,geras“ trūksta, bet kartą pažiūrėti galima.

6/10

629> Sense and Sensibility / Protas ir jausmai

Tai garsiosios Jane Austen vieno iš romanų – Protas ir jausmai – ekranizacija, kurį režisavo pats Ang Lee. Filmas laimėjo Oskarą už geriausią scenarijų ir dar buvo šešiems nominuotas (tarp jų – geriausias metų filmo, geriausio pagrindinio vaidmens ir geriausio antraplanio vaidmens aktorės  (Kate Winslet ir Emma Thompson) kategorijos).

Turtingasis misteris Dašvudas miršta ir dėl tam tikrų nustatytų taisyklių viską atiduoda savo sūnui, o savo antrąją žmoną bei tris dukteris palieka tik su šiokia tokia renta. Moterys nepasiduoda ir padedamos gerų žmonių po truputį gyvena naujomis sąlygomis, tačiau neturtas vyresnėlėms trukdo surasti vyrus, kuriems jų nepriteklius būtų ne kliūtis vesti..

Gal kiek per daug ištęstas (keista pradėti nuo minuso), bet visumoje – labai mielas filmas. Net nebekalbu apie kostiumus ar gamtą, kurie atsiskleidžia visu gražumu. Įdomūs, linksmi, vietomis net sarkastiški dialogai neleidžia nė trupučio nuobodžiauti, personažai – įtaigūs ir spalvingi, įdomiausia, kai labiausiai patinka net ne kuris iš pagrindinių aktorių, o kone trečiaeilis personažas, kuris, kad ir būdamas trumpai, atnešė tiek džiaugsmo, kiek tikriausiai nė vienas kitas. Kai viskas yra įrišta į tų laikų manieras, etiketą ir papročius, viską stebėti tampa tik dar juokingiau. Siužetas – ganėtinai standartiškas ir nuo beveik nuo pradžių galima pasakyti, kokia bus pabaiga, bet iš Jane Austen kaip ir nereikėtų laukti netikėtumų. Nes čia svarbiausia dialogai, o jie, tikiu, šioje ekranizacijoje perteikti iš romano neprastai. Reiks būtinai knygą perskaityti!

Kostiuminių filmų mėgėjams rekomenduoju, jei dar nematėt

7/10

Rež.: Ang Lee, vaidina: Emma Thompson, Kate Winslet, Hugh Grant, Alan Rickman, 1995 m., JAV, Didžioji Britanija, 136 min