Archyvas

Archive for the ‘Eric Bana’ Category

863> Mary and Max / Merė ir Maksas (2009)

4 rugsėjo, 2015 Komentarų: 5

mary and maxRež.: Adam Elliot
Įgarsina: Toni Collette, Philip Seymour Hoffman, Eric Bana
2009 m., Australija, 92 min
Žanras: animacinė komedija, drama
imdb nuoroda čia.

Filmas pasakoja apie Australijoje gyvenančią mergaitę Merę, kuri sugalvoja parašyti atsitiktinai adresų knygoje rastam amerikiečiui Maksui. Nors Maksui daugiau kaip 40 metų, jų draugystė užsimezga.

Kiekvienam žmogui reikia draugo. Jis gali būti vienas, bet geras. Toks, kuriam gali išsipasakoti viską, ką nori, paklausti bet ko ir to visai nesigėdyti. Nei Merė, nei Maksas tokio draugo neturi. Merė gyvena su išgeriančia mama, Maksas – vienas. Tiesa, Maksas turi Aspergerio sindromą, dėl šito jam nelengva užmegzti santykius, suvokti tikslius aplinkinių jausmus, ne visada ir su savimi sekasi tvarkytis taip, kaip norėtųsi. Taigi, užtenka vienintelio laiško iš mergytės, gyvenančios visai kitame žemyne, rodos, ką jie galėtų turėti bendro. Ir visgi jų draugystė rutuliojasi gan greitai. Filmas apima gan nemažą laikotarpį, taigi Merė auga, susiduria su vis rimtesniais gyvenimo iššūkiais, tuo tarpu Maksas auga į plotį, toliau mėgaujasi dešrainiais su šokoladu (tiksliau – vietoj dešrelės įdėta šokolado eilutė / plytelė) ir kažkuriuo metu netgi jau gali pasakyti, kodėl jam sakoma, kad jis kitoks – t.y. atrandamas ligos apibrėžimas.

Ir tai yra liūdnas filmas. Suprantu, kad prie to prisidėjo ir šiaip liūdna nuotaika, bet ašaros byrėjo didžiąją filmo dalį. Nėra taip, kad filme – tik liūdesys. Ne, iš tiesų scenarijus puikiai laviruoja tarp šviesių akimirkų ir tų liūdnųjų. Neprastas humoras, priverčiantis juoktis ašaroms dar nenudžiuvus, gal momentais buvo tokių primityvokų pasirinkimų, bet bendro įspūdžio negadino. Kalbant apie liūdnus dalykus šiame filme, tai paliečiama išties nemažai: šalti tarpusavio santykiai, vienišumo jausmas, depresija ir iš to išplaukiantys dalykai (kaip noras žudytis), nepasitikėjimas savimi, noras pritapti. Nemanau, kad vaikams šį filmą verta žiūrėti, nes atrodo, kad gali būti nesuprasta viskas, kas norėta pasakyti (o pasakoma tikrai nemažai visko), tuo tarpu paaugliams šį filmą rekomenduoju, lygiai taip pat – ir vyresniems. Galbūt kažkas pasijaus nesantis vienas su savo vidine būsena, užklupusiais jausmais, o kažkas atkreips dėmesį į šalia esančius, galbūt kokia viena kita mintis iš filmo į galvą įsirėš ir nors kelioms dienoms paliks visokių svarstymų ir galvojimų, o galbūt tiesiog prasmingą filmą pažiūrėsite vietoj kokio visiškai banalaus.

Man braižas kiek priminė T. Burtoną, bet kita vertus, T. Burtono animacija turi tam tikro niūrumo, tamsos, o čia tas niūrumas – visai kitoks. Prie piešinukų pradžioje reikėjo priprasti, bet kuo toliau, tuo labiau grožėjausi aplinka, detalėmis, veikėjų charakterių parodymu pasitelkiant išvaizdą ir kasdienine jų veikla.

Labai patiko. 9/10

499> Hanna / Hana

24 rugpjūčio, 2013 Parašykite komentarą

hanna_movie_2011_saorise_ronan_eric_bana_cate_blanchett_movie_pics_stills_images_film_joe_wright1Joe Wright – mano mylimiausio filmo Atonement bei tokių kostiuminių dramų kaip Anna Karenina (2012) ir Pride & Prejudice (2005) režisierius. Todėl Hanna – kiek netipiškas jo darbas ir nepasakyčiau, kad labai vykęs.

Hana – 16-metė paauglė. Ji sumani ir atsidavusi dukra. Tačiau be šių savybių Hana turi ir šį tą ypatingo: ji stipri, ištverminga ir išradinga kaip karys. To ją išmokė našlys tėvas Erikas, buvęs CŽV agentas. Mergaitė augo miškuose, grūdinama nesibaigiančių treniruočių ir užduočių, kurios buvo skirtos vieninteliam tikslui – paversti ją tobula žudike. Tėvas išsiunčia Haną į žygį. Ji slapčiomis keliauja per Europą, vieną po kito šalindama agentus, kuriuos jos sučiupti pasiuntė CŽV agentė Marisa. Pagauti 16-metę žudikę Marisai yra asmeninės svarbos reikalas, tad niekuo nepasitikėdama taip, kaip pačia savimi, ji pati leidžiasi gaudyti Hanos. Kas laukia paauglės, kuri buvo ugdoma tapti tobula žudike ir pažinojo vienintelį žmogų – tėvą, pasaulyje, valdomame visai kitokių taisyklių ir pilname įvairiausių žmonių?

Retai dedu copy-paste anotacijas, tačiau šį sykį būčiau sunkiai sugalvojusi, kaip čia trumpai parašyti esmę. Mat pusę valandos nuo pradžios galvojau wtf? Filmas- nuolatinis bėgimas ir slapstymasis, keletas juokingai atrodančių kovos scenų bei krūva aktorių mediniais veidais. Tiesa, S. Ronan pasirodė sakyčiau kiek geriau nei kiti aktoriai, kurie nemenkai žinomi kino pasaulyje.

Peržiūra varginanti ir nesukėlusi jokių teigiamų jausmų, tik norą, kad filmas kuo greičiau baigtųsi. Tikiu, kad jau rytoj menkai ką beprisiminsiu..

Nerekomenduoju. 4/10 . Tiesa, muzikinis takelis visai patiko.

Rež.: Joe Wright, vaidina: Saoirse Ronan, Cate Blanchett, Eric Bana, Olivia Williams, 2011 m., JAV, Didžioji Britanija, Vokietija, 111 min

75> The Other Boleyn Girl / Karalienės sesuo

25 gruodžio, 2011 Komentarų: 1

Ilgai rinkausi filmą, kol galop apsistojau ties šiuo. Tai- kostiuminė drama apie dvi Boleinų merginas, patekusias į Anglijos karaliaus Henrio VIII dvarą.

Net nemaniau, kad šitaip patiks. Iš tikrųjų, jautrus ir įdomus filmas apie to laikmečio dvaro gyvenimą, apie kovą dėl kilmingo vyro dėmesio, dėl pirmenybės tapti sosto paveldėtojo motina. Visa tai kainuoja pernelyg daug, bet, kol nepamatomos pasekmės, leidžiama viskam tekėti pasroviui. Daroma klaida po klaidos, bet vis manoma, kad pavyks viską pakeisti, ištaisyti.

Nors kostiumai man ir nelabai patiko, bet pati atmosfera gerai sukurta, daug gerų aktorių, kurie tikrai dar labiau pagerina filmo kokybę.

Rekomenduoju. Ir rašau 8/10

Rež.: Justin Chadwick, vaidina: Natalie Portman, Scarlett Johansson, Eric Bana, Jim Sturgess, Juno Temple, 2008 m., JAV, Didžioji Britanija, anglų k., 115 min.