1140> Reality Bites (1994)

Antrasis, kuriuo nesusižavėjau – Reality Bites, kuriame, kaip ir Heathers, vaidina Winona Ryder. Pats siužetas fainas ir iš tų, kuriuos mėgstu – po mokslų laikotarpio jauni žmonės bando atrasti save, savo vietą pasaulyje. Viskas, aišku, ne taip paprasta kaip atrodė, ne visiems reikia talentų, kuriais veikėjai jaučiasi, ne visiems paprasta išsakyti tikruosius jausmus, atlaikyti kitų spaudimą ir t.t. Bet vėlgi, negalėjau ramiai žiūrėti, kai ėmiau pastebėti, ties kuo linksta veikėjų santykiai, kaip yra bendraujama. Ethan Hawke vaidinamas personažas, galvojau, mane pribaigs tiek, kad išjungsiu, taip ir nesulaukusi pabaigos. Viena yra negebėti išsakyti jausmų, bet visai kas kita – elgesys, kuris buvo itin nemalonus, na, toks toksiškų santykių variantas, kuris vaizduojamas kaip visiškai normalus ir pateisinamas, bet man kažkaip jau buvo viso to per daug, net nejauku žiūrėti. Beje, įdomu buvo pamatyti B. Stiller, kuris ir režisavo šį filmą, ir pats jame vaidino.

4/10

1014> Before Sunrise / Prieš saulėtekį (1995)

Antrąją dalį peržiūrėjau prieš kelerius metus, kai neapsižiūrėjau ir per klaidą įsijungiau tęsinį. Pirmąją dalį bandžiau žiūrėti prieš kurį laiką, bet taip ir nebaigiau, kad ir kaip mėgčiau tokio tipo filmus, šis visiškai nelipo. Visgi daviau antrą šansą jam ir visai džiaugiuosi tuo, kadangi šįsyk peržiūrėjau iki galo (tiesa, likus pusvalandžiui nulūžau ir todėl kitą dieną užbaigiau, bet čia suveikė nuovargis, o ne filmas).

Jei dar kas negirdėjote apie Before trilogiją, tai visa ko pradžia – Before Sunrise – pasakoja apie du jaunuolius, kurie keliaudami susipažįsta. Filmas dėliojasi iš pokalbių, kažkur pakibęs yra suvokimas, kad jie gyvena skirtingose šalyse, turi savų įsipareigojimų, tad kaip ir neturėtų gautis jiems iškart likti kartu (aišku, dabar kai žinome, kad yra tęsiniai, tai ir intrigos nėra), bet tuo jis ir žavus – pokalbiai, nedrąsus flirtas, tas susižavėjimas – itin natūralus ir ,,protingas“, t.y. paremtas ne vien ,,pamačiau ir įsimylėjau“, bet ir vienas kito pažinimu. Neperspaustas, natūrali (kone dokumentiką primenanti) vaidyba, lengvas, švelnus.. Patinka man tokie romantiniai – be pompastikos, du veikėjai ir besiskleidžiantis ryšys tarp jų.

7/10

698> The purge / Purgenas

Rež.: James DeMonaco
Vaidina: Ethan Hawke, Lena Headey
2013 m., JAV, Prancūzija, 85 min
Žanras: siaubo trileris, mokslinė fantastika
imdb nuoroda čia.

Svajojau keletą dienų apie siaubo filmą, tad šiandien pagaliau radusi laiko kam nors pažiūrėti, gan greitai iš kelių pirmų pasitaikiusių watchlist’e siaubo žanro filmų, išsirinkau ,,The Purge“. Tiesą sakant nesitikėjau iš jo labai daug, nes visi skaityti ir girdėti atsiliepimai – gan prasti, bet home invasion tematika man patinka, tad galvojau, kad o galgi man patiks, tuo labiau, kad ir idėja iš pažiūros skamba įdomiai.

Filmas nukelia mus į ateitį, kur Amerikoje vyrauja taika, klesti ekonomika, beveik nėra nedarbingumo (vos 1% nedirbančių)  – ir visa tai tik dėl to, kad per metus viena naktis (tiksliau – dvylika valandų) skirta nusikaltimams, kuriuos gali atlikti kas tik nori ir už tai nebus baudžiami. Taigi, viena iš tokių naktų ir yra rodoma.

Taigi, bet idėja viskas ir užsibaigia. Todėl nesusilaikiau neįdėjusi nuotraukos iš filmo su ironišku užrašu. Buvo blogai kone viskas.

Vertėtų pradėti nuo veikėjų. Tiesiog neįmanoma jų pamėgti. Rodoma turtuolių šeimynėlė, kuri pralobo būtent iš šios dienos, kadangi vyras pardavinėja namų apsaugos sistemas. Žmona – ne itin apibūdinama, ji tiesiog užjaučianti/jautri ir visokia kitokia mama, na, ir du vaikai: amžinai verkšlenanti dukra, kenčianti nuo paauglystės ir užmezgusi abejotinus santykius su vyresniu vaikinu, bei sūnus, kuris visoje šioje situacijoje yra kalčiausias.

Kalbant apie pačią idėją, tai kuo toliau, tuo labiau man ji nepatiko. Jei pradžioje dar taip atgrasiai neatrodė, tai einant į pabaigą suvokiau, kad visa ši idėja primena kažkokią keistą religiją. Ši naktis skirta tam, kad visą įniršį ir bjaurastį išsilietum ant kitų, o po to visus metus būtum ramus. Tačiau tam, kad žmonės nesijaustų padarę nusikaltimo ir negraužtų po to sąžinė, bandoma visiems įteigti, kad nužudytieji – tai aukos, pasiaukoję dėl tokios Amerikos, kokia ji yra šiandien. Tad turime visi būti jiems dėkingi už pasiaukojimą. Tik ar nužudytieji džiaugiasi save ,,paaukoję“?

Norėjosi, kad būtų daugiau parodoma, kaip viskas atrodo gatvėse, kaip žudoma kitų namuose, tačiau tai buvo parodyta šiek tiek pradžioje, na, ir dar užsiminta pabaigoje. Kai yra vardijami tokie faktai kaip kad 200 žmonių žudynės aikštėje, nori nenori, susimąstai, kad žymiai įdomiau būtų buvę stebėti jas, o ne visiškai neišradingai pateiktą įsilaužimą į vos vienos šeimos namus. Todėl manau, kad kada nors duosiu šansą jau gan greitai pasirodysiančioje antroje dalyje The Purge: Anarchy, kur vyks būtent tai, ko ir norisi išgirdus šią idėją!

Visi žudikai atrodė absoliučiai netikroviškai, tarsi kokios lėlės. Jie – visiškai atsipūtę ir vaikštantys laisvai, nepaisant to, kad jų aukos yra pasiruošusios gintis. Pagrindinis veikėjas primena kurį nors iš Funny Games nuostabiųjų įsilaužėlių, tik tas panašumas toks akivaizdus, kad net atrodo perspaustas, o ir tokio žavesio kaip anie jis nesukelia, greičiau jau tik erzulį. Įsiveržimas į namus – ganėtinai greitas ir neįdomus. Iš aukų pusės šiek tiek pasirodo svaičiojimų apie žmoniškumą ir jo praradimą, bet turint omeny kaip greitai pasiduoda pirmoms mintims (arba mes, arba jis), kad jie atrodo labiau juokingi.

Vyksta keletas pasišaudymų, daug slėpimosi tamsoje ir apskritai ta tamsa išties nervino, nes argi būtina vieniems kitus medžioti tamsoje? Juk realiai nemato ir užpuolikai, tai kam apsisunkinti sau užduotį? Viskas pateikta kažkaip buitiškai, nykiai, neįdomiai, žudymai – kaip ir minėjau, neišradingi. Nors tie visiškai nenormaliai besielgiantys užpuolikai tai buvo tikriausiai lemiamas dalykas, dėl kurio požiūris į šį filmą gan greit nukrito ir vis labiau mažėjo. Daug geriau būtų žiūrėjęsi vietiniai marozėliai su beisbolo lazdomis nei šie pernelyg savimi pasitikintys dabitos su mečetėmis ir įvairiais šaunamaisiais ginklais.

3/10

 

110> New York, I Love You / Niujorke, myliu tave

Jau seniai ruošiausi pažiūrėti šį filmą. Jame vaizduojamos kelios istorijos, vykstančios viename mieste- Niujorke.

Iš tiesų, tai mielas filmas, kurį rekomenduoju pažiūrėti. Visos istorijos yra skirtingos savo siužetais, kai kurios linksmos, kai kurios liūdnos, todėl žiūrėti yra nenuobodu. Kalbant apie miestą, tai nepasakyčiau, kad mane šis filmas privertė įsimylėti Niujorką kaip kad priverčia dauguma filmų apie Paryžių (beje, noriu pamatyti ir Paris je t’aime (angl. Paris, I love you), kuris, tikiu, yra tikrai ne prastesnis už šį. Kuri iš šių istorijų labiausiai patiko?.. Hmm., net nežinau, nes visos jos savaip žavios, negalėčiau išskirti vienos..

tai daugiau ir nebeplepu ir rašau 8/10

Rež.: Fatih Akin, Yvan Attal, Randall Balsmeyer, Allen Hughes, Shunji Iwai, Wen Jiang, Shekhar Kapur, Joshua Marston, Mira Nair, Natalie Portman, Brett Ratner, vaidina: Bradley Cooper, Hayden Christensen, Rachel Bilson, Natalie Portman, Orlando Bloom, Christina Ricci, Ethan Hawke, Blake Lively, Olivia Thirlby, JAV, 2009 m., 103 min.

92> Before Sunset / Prieš saulėlydį

Visų pirma, tai aš kvailai susimoviau ir sumaišiau pirmosios ir antrosios dalies pavadinimus. Taigi, pažiūrėjau ne pirmąją (Before Sunrise), bet antrąją dalį. Na, nieko, kai turėsiu laiko, pažiūrėsiu ir minėtąjį filmą apie Džesio ir Selinos (Celine) pirmąjį susitikimą.

O šiame filme rodomas jų susitikimas praėjus devyneriems metams nuo pirmojo. Daug neblogų nuomonių girdėjau apie šiuos du filmus, nors maniau, kad tai- viso labo paprasčiausia gan banali meilės istorija. Tad buvau tiesiog sužavėta visos istorijos pateikimu: visas filmas- tai nenutrūkstantis dialogas tarp dviejų žmonių. Klausytis jų kalbų nė kiek nebuvo nuobodu, o tas jų ryšys ir po truputį vis aiškėjanti praeitis, per kurią jie nors kartą buvo pagalvoję apie vienas kitą, taip pat tai, kaip susiklostė jų gyvenimai, kaip jie pasikeitė… Na, tikrai labai gražus ir mielas filmas, kurį rekomenduoju. Išsiskiria iš visų stereotipinių panašios tematikos filmų.

Rašau 8/10

Filmas nominuotas Oskarui.

Rež.: Richard Linklater, vaidina: Ethan Hawke, Julie Delpy, 2004 m., JAV, anglų ir prancūzų k., 80 min