1001> Breathe In / Įkvėpk (2013)

Šis tikriausiai kiek mažiau žinomas (nes I Origins siužeto net ir nekilo mintis rašyti, kadangi toks jausmas, kad visi jį jau matė), tad vertėtų pradėti nuo siužeto. Breathe In istorija prasideda, kai į šeimą atsikrausto mainuose dalyvaujanti užsienietė moksleivė Sofi. Iš pažiūros merginą priėmusi šeima atrodo idiliška, tačiau laikui bėgant atsiveria vis daugiau nesutarimų, ilgalaikių žaizdų, kurios neleidžia nariams ramiai gyventi, o šeimos vyras, kuris yra ir mokyklos, į kurią eina jo dukra bei naujoji namų gyventoja, vis daugiau ima leisti laiko su Sofi.

Iš pažiūros atrodo kaip eilinis romantinis filmas, visgi nelaikyčiau jo visiškai tokiu. Neblogai nagrinėjamos tokios temos kaip saviraiška, artimųjų supratimas, noras turėti bendraminčių, žmonių, kurie tikėtų tavimi, tavo idėjomis, vienatvė, priešinimasis tarp pareigos ir savo norų. Pastatymas paliko gerą įspūdį: lėtas, jaukus, aktorių komanda tinkanti (skaičiau, kad Felicity Jones tuo metu, kai vaidino filme paauglę, buvo 27-28 metai, bet ji iš tiesų viena tų žmonių, kurie ilgai atrodo jauni), vizualiai scenos gražios irgi. Bet vėlgi, kaip ir prieš tai aptartame filme, man trūko įtaigumo, gal dar kiek erzino ir suaugusio vyro tokie vaikiški sprendimai, kokių netrūko visos istorijos metu, norėjosi daugiau brandos.

Rašiau 5/10, gal dar kokiu balu ir kilstelti būtų įmanoma, kai pagalvoju, bet to naivumo, gyvenimo svajonėse buvo per daug.

954> A Monster Calls / Septynios minutės po vidurnakčio (2016)

Rež.: J.A. Bayona
Vaidina: Lewis MacDougall, Sigourney Weaver, Felicity Jones
2016 m., JAV, Didžioji Britanija, Ispanija, 108 min
Žanras: fantastinė drama
imdb nuoroda čia

Puiki knyga, kurią rekomenduoju perskaityti. Išgirdusi, kad bus ir filmas, apsidžiaugiau, bet kai jis pasirodė, noras pažiūrėti ir dingo. Įsijungiau netikėtai, kai reikėjo surasti kažką, ko ne tik aš, bet ir draugė nebūtų mačiusi. Rezultatas gavosi toks, kad draugė praverkė dalį filmo, o aš taip ir likau nė kiek nepaveikta. Bet čia vėlgi besitęsianti mano keista būsena matyt, kai filmai nebeišjudina nieko viduje.

Berniuko mama sunkiai serga, jis privalo apsigyventi pas močiutę. Ir štai jį ima lankyti monstras, kuris jam pasakoja istorijas. Tačiau iš tiesų į visą šią istoriją galima pažvelgti visai kitaip, t.y. susieti monstrą, jo veiksmus su berniuku, jo pasąmone ir kt. Viskas priklauso nuo to, kaip į viską pažiūrėsite.

Vietomis gal kiek baugokas, vietomis atrodo kaip pasaka, liūdnas filmas, bet gražiai pastatytas.

6/10

790> The Theory of Everything / Visko teorija (2014)

Rež.: James Marsh
Vaidina: Eddie Redmayne, Felicity Jones, Emily Watson,
2014 m., Didžioji Britanija, 124 min
Žanras: biografinė romantinė drama
imdb nuoroda čia.

Filmas nukelia į praėjusio amžiaus septintą dešimtmetį. Jaunas fizikas Stephen Hawking Kembridžo universitete susipažįsta su žavia ispanų ir prancūzų kalbas studijuojančia Džeine. Tačiau netrukus išaiškėja, kad S. Hawking serga amiotropine lateraline skleroze: po truputį jis nebepajėgs judinti viso kūno, pranyks gebėjimas kalbėti ir t.t. Jam buvo pranašaujama, kad per porą metų jis taps visišku invalidu. Tačiau Džeinė nuo jo nenusisuka, o pats fizikas nusprendžia ir toliau plėtoti savo kuriamas teorijas.

Praeitą savaitę paskelbtuose ,,Auksinių gaublių“ nominacijose šis filmas figuruoja keturiose kategorijose ir visos jos – vienos svarbiausių. Apie tai, kad Eddie Redmayne vardas figuruos geriausio aktoriaus kategorijoje įvairiose svarbiose kino apdovanojimų šventėse, kalbama jau senokai. Ir žinot, pažiūrėjus filmą lengva suvokti, kodėl. Tikiu, kad šis jo pasirodymas bus tramplynas į tolesnę karjerą. Vaidmuo sudėtingas ir emociškai, ir fiziškai, taigi, ne kiekvienas galėtų su juo susidoroti. Bet E. Redmayne, manau, pavyko puikiai. Felicity Jones jam akompanavo ne ką blogiau. Noras persiplėšti, būti tiek su vyru, tiek kažkur kitur, kur nereiktų kiekvieną minutę skirti vyrui, jaudintis dėl jo ir matyti, kaip dienoms bėgant jo fizinė būklė vis prastėja. Noras turėti savo gyvenimą, nebūti pririštai, bet tuo pačiu ir buvimas atsidavusiai moteriai.

Tikrieji Stephen Hawking ir Jane Hawking bei juos vaidinę Eddie Redmayne ir Felicity Jones

Nuo pat pirmų minučių paliko įspūdį ir kinematografija. Gražūs, estetiški vaizdai, taip ir norėjosi išsisaugoti scenas vieną po kitos atminty, kad prisiminti galėčiau ir vėl jomis grožėtis. Muzikinis takelis itin derėjo prie bendro vaizdo. Pats laikmetis atkurtas gražiai, vėlgi, karaliauja estetika. Man šis filmas vizualiai atrodo atidirbtas iki kiekvienos smulkmenos.

O pats siužetas – gyvenimas. su nuopuoliais, susižavėjimais ir netektimis, vidinėmis dramomis, ašaromis ir šypsenomis. Gal vietomis nuobodokas, o dar ta fizika, kuri man niekuomet nebuvo įdomi (bet net ir tokiu atveju, jei ir jūsų ši tema nedomina, verta pažiūrėt, nes terminų ir pasakojimų apie tai ne per daug), bet juk ir gyvenimas nebūna vien tik įdomus? Tačiau užtat emociškai šis filmas paveikus: kažkur ir graudinausi, nes, kaip galima suprasti, tai nėra linksmas filmas, tačiau ir tuo pačiu kažkokios teigiamos energijos pasisėmiau, peržiūrėjusi kažkaip gera viduje pasidarė. Jauku, gražu, skaudu ir tas klausimas – kodėl? Kodėl žmogui duotas gyvenimas, tačiau jis jo negali nugyventi visavertiškai.

Aš tikiu, kad šį filmą regėsite visur kur ir rekomendacijų atsiras nemažai, tad siūlau žiūrėti tol, kol lūkesčiai neišaugo iki begalybės arba kol nepradėjo kino juosta lįsti per gerklę jos dar net nemačius.

Paprastas, žavus, elegantiškas filmas apie žmogų, turintį nepaprastą protą, bet silpną kūną.

8/10

180> Hysteria / Mano didysis O!

Galvojau įsijungti kokį rimtą istorinį filmą, bet galop pamąsčiau, kad ir taip paskutinėmis dienomis man jos ganėtinai per daug, taigi, įsijungiau ,,Hysteria“, kurį jau senokai norėjau pamatyti ir nekantriai laukiau pasirodant interneto platybėse.

Žaisminga romantinė komedija „Mano didysis O!“ pasakoja neįtikėtinai skambančią, bet tikrą istoriją, kaip prieš kiek daugiau nei 100 metų britų gydytojas Mortimeras Granville‘as, ieškodamas būdų gydyti moterų isteriją, atsitiktinai išrado pirmąjį elektromechaninį vibratorių.Taip netyčia gydytojas atrado raktą nuo moters malonumų skrynios.Visos Londono moterys akimirksniu išsirikiavo prie gydytojo kabineto durų.

Tuo laiku isterija buvo viena dažniausiai pasitaikančių ligų pas moteris. Ir gydymas ganėtinai įdomus, bet, kaip ir kiekvienas darbas, taip ir šis gydytojui tikrai yra sunkus ir turintis tam tikrų pasekmių. Taigi, Mortimerui reikėjo kažko, kas galėtų pakeisti jo ranką, kuri nuo daugybės darbo tapo kone neveiksni. Hugh Dancy labai tinka tokie ,,senoviniai“ vaidmenys, taigi, ir čia jis atrodė gerai, o jo vaidyba visuomet esu patenkinta. Man jis visada labai mielas atrodė.

Šalia pagrindinio įvykio yra kita- Šarlotės gyvenimo linija. Ji- kitokia nei jos sesuo ir tėtis. Ji- pasišventusi vargšams, nepaisant nepasitenkinimo, kurį patiria minėtieji artimieji. Taip pat, Šarlotė yra stipri ir turinti savo nuomonę moteris, kuri tiki, kad greitai po jos mirties moterys tikrai gaus balsavimo teisę ir taps lygiavertės partnerės savo vyrams. Ji sakosi ieškosianti tik savęs verto vyro, o ne tokio, kuris iš jos tikėsis tik indų ir kojinių plovimo. Negana to, ji turi ir įdomią nuomonę apie isteriją- pagal ją, tai visai ne ta liga, kurią reikėtų gydyti. Šį personažą vaidina žavioji Jake Gyllenhaal sesutė Maggie. Tikrai gerai įsijautė į vaidmenį ir buvo tiesiog gera į ją žiūrėti.

Smagus ir nuotaikingas filmas. Jokių banalių juokelių, tik spalvingi personažai, jų charakteriai ir pati istorija labai smagi. Tikrai rekomenduoju norintiems smagios komedijos, kuri nebūtų prikišta visų tų amerikietiškų juokelių apie antrą galą. Nors iš pažiūros gali atrodyti, kad filmas ir yra būtent apie jį, tačiau tereikia atsižvelgti, kad čia pasakojama apie XIX a., taigi, apie viską kalbama gan subtiliai.

Taigi, pažiūrėkit, tikrai viena geresnių komedijų pastaruoju metu. Labai patiko.

Rašau 8/10

Rež.: Tanya Wexler, vaidina: Maggie Gyllenhaal, Hugh Dancy, Felicity Jones, 2011 m., Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija, Liuksemburgas, 100 min.

131> Like Crazy / Kaip pamišę

Užsinorėjau kokio nors paprasto filmo apie meilę, tad pamaniau, kad reikia pažiūrėti šį. Na, ir nenusivyliau, kadangi gavau būtent tai, ko norėjau.

Viskas prasideda, kai studentė britė Ana įsimyli amerikietį Džeikobą. Tačiau netrukus viza baigiasi, Ana turi palikti JAV..

Sakysite, kad banalu? Taip. Sakysite, kad liūdna? Taip. Sakysite, nuobodu? Ne, tik ne šiandien. Nėra ypatingo ir sudėtingo siužeto, ši problema kone viso filmo metu ir sprendžiama. Ir ne tik vizos gavimo, bet ir sugebėjimo gyventi atskirai ir neprarasti taip puoselėtų jausmų. Paprastutis, bet mielas filmas, kuris neprailgo. Gražūs pagrindiniai aktoriai (ypač vaikinukas 😀 ) , tačiau visgi numačiusi keletą pabaigų šiam scenarijui ir iš pradžių net nežinojau, kokios labiau norėčiau. Kodėl? Tiesiog pažiūrėkite ir patys pamatysite.

Šiame filme vaidina ir Jennifer Lawrence, kurią šiais metais pamatysime The Hunger Games. Dar nemačiusi nė vieno jos vaidmens nusprendžiau, kad ji netinka Ketnės vaidmeniui. Ir išvydusi ją šiame filme nuomonės nepakeičiau. Na, bet gal pamačiusi minėtą filmą nuomonė pasikeis.. O kalbant apie Like Crazy, tai nelabai turiu prie ko prisikabinti, apskritai, man jos personažo net gaila buvo pasidarę.

Filmą rekomenduoju pažiūrėti merginoms, vaikinams gal ir nepatiks.

O dabar paspoilinsiu apie pabaigą, tad, jei nenorite susigadinti malonumo, neskaitykit !

Taigi, pabaiga yra palikta žiūrovų valiai. Na, kaip jums fainiau, taip ir galvokite. Aš lieku prie nuomonės, kad jie visgi išsiskirs. Pabaigoje nebebuvo likę tos meilės, kuri juos vienijo pradžioje. Atrodo, lyg pasiekus tikslą nebėra reikalo stengtis dėl vienas kito. Jie pasidarė per daug skirtingi, kad liktų kartu. Štai tokia mano nuomonė.

Rašau 7/10

Rež.: Drake Doremus,vaidina: Felicity Jones, Anton Yelchin, Jennifer Lawrence, 2011 m., JAV, anglų k.,  90 min.