1118> Nomadland / Klajoklių žemė (2020)

Gal prieš metus skaičiau straipsnį, kuriame savo patirtimis dalijosi nameliuose ant ratų gyvenantys žmonės. Skaityti buvo įdomu. Tiesa, ten buvo rašoma apie žmones, kurie tiesiog nusprendė pakeisti gyvenimo būdą ar tokį gyvenimą propaguoja tiktai vieną sezoną (pavyzdžiui, vasarą) per metus, o kitais mėnesiais grįžta į savo patogų gyvenimą name/bute kitoje šalyje. Jiems nereikia ieškoti darbo ar gyventi vargingoje buityje, nes turi santaupų. Tuo tarpu Nomadland pasakoja kiek skaudesnę istorija – mažas miestelis, uždarius vienintelę tose apylinkėse pragyvenimui pinigų teikusią darbo vietą, žlunga ir visi gyventojai išsikrausto kitur. Pagrindinė veikėja Fren nenori kraustytis pas artimuosius, ji įsirengia savadarbį namelį savo automobilyje ir keliauja į vakarus, karts nuo karto apsistodama kur nors ilgėliau, jei tik pavyksta surasti darbą. Kelyje ji susitinka ir daugiau žmonių, dėl įvairiausių priežasčių pasirinkusių klajoklių gyvenimą.

Aprašydama Paterson minėjau, kad jau kurį laiką man patinka tokie lėti, lyg ir visai be veiksmo, persmelkti vienatve filmai. Tad Nomadland irgi pakliūtų prie tų patikusių. Ir nors tikėjausi panašaus siužeto, bet kažkuriuo metu sukirbėjo mintis, kad Tėvas, kitas pretendentas į Oskarus, man patiko kur kas labiau. Kita vertus, Nomadland ,,kvepia“ visiškai indie / nepriklausomu kinu savo nuotaika, pastatymu, tad gal visai ir pagirtina, kad apdovanojimuose žibėjo toks visai neholivudiniu siužetu filmas. Beje, labai patiko idėja veikėjams palikti aktorių vardus (ar vardų trumpinius), o po to perskaičiau, kad taip nutiko pagrinde dėl to, kad beveik visi vaidinę žmonės – tikri klajokliai, o ne profesionalūs aktoriai. Įdomu ir tai, kad panašios temos mane pastaruoju metu atakuoja iš visų pusių – apie gyvenimo prasmę, darbo kiekį gyvenime ir kaip gyvenimas praeina bedirbant ir besvajojant, kaip kada nors kas nors pasikeis.

Gražus, liūdnas ir tuo pačiu šviesus, bet antrąsyk vargu, ar žiūrėčiau. 7/10

imdb

707> Fargo / Fargo

Rež.: Joel Coen, Ethan Coen
Vaidina: William H. Macy, Frances McDormand, Steve Buscemi
1996 m., JAV, Didžioji Britanija, 98 min
Žanras: kriminalinė drama, trileris
imdb nuoroda čia.

Džeris turi finansinių problemų. Kadangi niekas iš jo pažįstamų nesutinka jam paskolinti reikiamos pinigų sumos, jis pasamdo du vyrukus, kad jie pagrobtų vyro žmoną, o po to pareikalautų išpirkos, kurią sumokėti sutiktų uošvis.

Visų pirma, tai kad ir kaip nemėgčiau sniego, filme jis atrodė užburiančiai, ypač, kai rodydavo didžiulį plotą neišmindyto sniego, per kurį taip ir norisi perbėgti… Arba ištepti krauju. O kraujo ant sniego bus. Ir taškysis jis visai ne bjauriai, o linksmai, nes apskritai, labai rimtai į šį filmą žiūrėti negalima. Juokingi personažai, juokingos situacijos ir jau minėtasis kraujas – rezultatas vertas dėmesio.

Ir iš tikrųjų, jei ne personažai, filmas prarastų didžiąją dalį žavesio. Nevykėlis pagrindinis veikėjas – net ir jis nublanksta palyginus su kitais. Didžiausios žvaigždės, be abejo, yra abu moters pagrobėjai: beprotiški, nenuspėjami, charizmatiški, kuriuos tik ir galėtų rodyti visos kino juostos metu. Nėščia policininkė, kurios kolega, su kuriuo ji važinėja, tik atlieka kavos puodelio laikymo funkciją, iš pažiūros viskam abejingas policininkės vyras – tai dar keli žymesni personažai, kurie įstringa į atmintį. Tad kiekvienas charakteris yra išplėtotas, savitai įdomus ir įsimintinas.

Ironijos, juodo humoro, netikėtų pasišaudymų netrūksta, o vizualinis vaizdas (tiksliau sniego) tiesiog pakeri. Smagu buvo ne tik žiūrėti, bet ir klausytis: nė nesvarbu, ką jie šneka, nes vien akcentas juokina. Na, ir muzikiniu takeliu dar kaip ir neteko nusivilti.

Vis dėlto, net ir būdamas vos 1,5h trukmės man jis spėjo prailgti, o ir, prisiminus kitus matytus brolių Coenų filmus, nepasirodė geresnis už anksčiau matytus. Taip, tai smagi pramoga su įsimintinais personažais, tačiau antrąsyk vargu ar bežiūrėčiau. 7/10

Tiesa, serialas laukia savo eilės, įdomu, kaip man jis patiks.

425> Burn After Reading / Perskaityk ir sudegink

Pradėsiu nuo to, kad penktadienį parašiau paskutinį egzaminą, taigi, pradedu tikrąjį filmų maratoną: nors nesiskundžiu peržiūrėtų filmų skaičiumi ir per mokslo metus, tačiau vasara- tas laikas, kai pažiūriu išties nemažai. Na, o filmą, kurį tik neseniai baigiau, jau norėjau ilgą laiką pažiūrėti ir tikrai ne veltui.

Osbornas Koksas išmetamas iš darbo centrinėje žvalgybos agentūroje, tad sumąsto rašyti memuarus. Tuo tarpu jo žmona nori skyrybų ir prašo savo meilužio, šeimos draugo Hario, taip pat išsiskirti su antrąja puse. Bet viskas kaip reikiant įsisiūbuoja, kai du nepasižymintys dideliu protu sporto klubo darbuotojai atranda diską su Osborno memuarais ir pagalvoję, kad tai svarbi informacija, sumano iš to užsidirbti…

Pradžioje kilo tokios mintys: kas čia per velnias dedasi? Įsivažiavo siužetas lėtai, net ir nepasakyčiau, kad labai greitai pajutau, kad ten apskritai juokaujama (užtat antroje filmo pusėje momentų, kai norėjosi balsu juoktis, buvo ne vienas), o ir įdomumas prasidėjo ne nuo pirmos minutės. Tačiau kažkuriuo momentu viskas apsivertė ir nuo to momento nebegalėjau atsitraukti. Ir kuo daugiau laiko nuo peržiūros praeina, tuo labiau jaučiu, kaip man jis patiko. Formulė, bent jau man, panaši į Seven Psychopaths : t.y. situacija atrodo absoliučiai absurdiška, bet apie tai susimąstai (jei apskritai tai darai) tik kai baigiasi filmas, nes tas absurdas toks įdomus, žavus ir juokingas. Be abejo, didžiausių plojimų verti broliai Coenai (iki šiol nieko iš jų kūrybos nebuvau mačiusi), kurie ir režisavo, ir scenarijų šiam filmui rašė. Dar, kas sužavi nuo pat pradžių, tai aktorių vaidyba. Bent jau man pasirodė, kad jų vaidyba- puiki. O jau Brad Pitt vaidinamas fifukas sporto klubo treneris iš viso nerealus. Saviti charakteriai, nenuspėjamas siužetas, persipynę veikėjų gyvenimai, išlaikantis dėmesį iki pat paskutinės sekundės, o ką jau kalbėti gerą humoro dozę. Tiesa, buvo detalių, kurios nelabai atrodė reikalingos, bet visumoje net ir jos čia puikiai įsipaišė, kadangi čia jau niekas negali nustebinti.

8/10 . Pažiūrėkit, kai norėsis lengvo, smagaus, tačiau nebanalaus ir kokybiško kino.

Rež.: Joel Coen, Ethan Coen, vaidina: George Clooney, Frances McDormand, Brad Pitt, John Malkovich, Tilda Swinton, 2008 m., JAV, Prancūzija, Didžioji Britanija, 96 min

332> Laurel Canyon

Semas ir Aleks – sužadėtiniai, atsikraustę laikinai gyventi pas Semo mamą. Tačiau mama nėra tokia kaip daugelis tokio amžiaus moterų: ji dirba įrašų studijoje, kur dainas įrašinėja jos naujajam vaikinui, o laiką namie leidžia rūkydama ir vartodama alkoholį. Tai yra visiškai nepriimtina jaunuoliams, tačiau, kitaip nei Semas, Aleks pamažu susidomi jai nebūdingu gyvenimo būdu.

Kiek yra romantinių filmų su Christian Bale? Tie, kurie domisi šiuo aktoriumi, pasakys, kad tokių filmų apskritai nėra jo filmografijoje. Na, taip, užuominų į jausmus galima atrasti ne viename filme, tačiau, kad jo pagrindas būtų meilė- ne. Tačiau uždavusiems tokį klausimą dažniausiai yra pasiūlomas šis filmas, nors visgi, tai labiau drama nei romantinis.. Tik tiek, kad viskas sukasi apie jausmus, poros tarpusavio santykius ir pan.

Filmas nėra nė trupučio linksmas, nors kai kurie veikėjai linksminasi kone viso filmo metu. Greičiau tai primena jei ne degradaciją, tai norą užsimiršti ir pabėgti nuo realaus pasaulio. Aleks nepastebimai įsisuka į verpetą: juk viskas jos neišbandyta, nepatirta, taigi, kad ir nedrąsiai, bet žengia žingsnius to nematyto ir neišgyvento gyvenimo link. Tačiau Kate Beckinsale šiame filme buvo visiškai bejausmė, nežinau, gal ji taip norėjo pavaizduoti, kaip atsiriboja nuo visko? Bet kad ir tie momentai prie baseino ar galop viena iš paskutinių scenų (kulminacinė) viešbučio kambary- jos mimika visiškai nieko nesakė apie tai, kaip ji jaučiasi, ką ji išgyvena.. Užtat Frances McDormand, vaidinusi Semo motiną, atliko vaidmenį tikrai įtaigiai. Iš jos veido buvo matyti visos emocijos, kurias ji išgyveno, kurias ji norėjo perduoti žiūrovui, galop- kitiems veikėjams. Jos charakteris išsiskyrė iš kitų, kurie buvo ganėtinai nykūs, o net jei ir nepasakydavo ko nors, kaip ir minėjau, viską buvo galima pajusti iš jos žvilgsnio, mimikos.

Filmas man visai patiko, nebuvo nuobodu, kėlė daug visokių jausmų: nuo teigiamų iki neigiamų, vietomis norėjosi šypsotis, vietomis- pykti.

Nuotaika filme vis niūrėjo ir tiesiog laukiau, kol galop visas tas burbulas sprogs. Taip, jis sprogo, ir tai buvo labai gerai, kadangi pagaliau sužadėtiniai pasišnekėjo ir išsakė savo jausmus. Bet visgi, pabaiga yra pernelyg neaiški, matyt buvo norėta, kad žiūrovas pats susikurtų tokią pabaigą, kuri jam priimtinesnė.

Filmas patiks tikrai ne visiems. 7/10

Rež.: Lisa Cholodenko, vaidina: Frances McDormand, Alessandro Nivola, Christian Bale, Kate Beckinsale, Natascha McElhone, 2002 m., JAV, 103 min