True Blood / Tikras kraujas (1-7 sezonai) – bendra viso serialo apžvalga

True Blood su žiūrovais atsisveikino pernai, tačiau paskutinį sezoną peržiūrėjau tik per porą pastarųjų dienų. Tai vienas paskutinių serialų, kuriuos pradėjau dar mokyklos laikais žiūrėti, taigi, jis išliks kaip to laikotarpio laisvalaikio dalis.

True Blood – serialas, pastatytas pagal itin populiarią Ch. Harris knygų apie Sukę Stekhaus seriją. Tuomet, kai pas mus, jei neklystu, vampyrų mada gal tik po truputį skynėsi kelią, pasaulis alpo dėl ,,Saulėlydžio“ veikėjų, Sukės ir Bilo meilės peripetijų. Tuomet ir pasirodė šis serialas, kurį rodė kanalas, pasižymintis serialų, kurie verti žiūrėjimo, gausa. Taip, tai HBO. Po metų pasirodęs ,,The Vampire Diaries“, kurį visiems laikams apleidau, kone padalijo žiūrovus į dvi dalis: vieni žiūrėjo True Blood, tuo tarpu kiti jį kritikavo ir negalėjo atsiplėšti nuo The Vampire Diaries.

Taip, True Blood turi specifinių bruožų, dėl kurių daug kas nusprendžia jau po keleto serijų jį apleisti. Jų kalba – buitiška, įdomus ir neįprastas akcentas, daug keiksmažodžių, kurie skamba itin natūraliai. Aktoriai – tikrai ne iš gražiausiųjų rinkimų paimti. Jei, pamenu, įsijungusi TVD galėjau pasakyti, kad tiesiog nėra nė vieno, kuris būtų nors truputį nesimpatiškas, šiame seriale simpatiškesnio veido turėjau ilgokai ieškoti. Tačiau taip kaip būna ir susipažįstant su žmonėmis, kai gerai jį pažįsti (o jei dar ir patinka jis), tai ir išvaizda tampa patraukli (ar atvirkščiai – jei nepatinka, tai ir simpatiškumas išnyksta). Dar, kas sutrikdo kai kuriuos žiūrovus (bet ne tuos, kurie yra matę ne vieną HBO serialą), yra sekso scenos. Bent jau pirmuosius tris sezonus, jų buvo išties daug, po to jų apmažėjo, padaugėjo kitokio veiksmo. Ir reta sekso scena – su degančiomis žvakėmis, meilinimaisiais, ilgais mirksėjimais ir pan. Greitai, atvirai, be jokių pagražinimų ar slėpimųsi po antklodėmis. Galbūt todėl True Blood paprastai pamėgsta, kiek teko pastebėti, kiek vyresnio amžiaus žmonės, o štai TVD išlieka paauglių favoritu. Galop, dar vienas patikęs bruožas, kuris išskiria šį serialą iš kitų romantinių vampyrinių dalykų (a.k.a. knygų, filmų), yra pakankamai šlykštus vampyrų nužudymas. Pirmus kartus tai, kuo tampa nužudyti vampyrai, kėlė nemalonius jausmus, tik kiek vėliau jau pripratau. Ir, o taip, čia visi žino, kad vampyrai egzistuoja. Iš karto lengviau gyventi ir mažiau malimosi dėl ,,sakyk-negaliu pasakyti“.

Kadangi užsiminiau apie knygas, reiktų paminėti tai, kad serialas siejasi daugiau mažiau su trimis ar keturiomis dalimis, vėliau serialas pradeda eiti savo vaga, o knygos – kita. Kiek tai gerai, nežinau. Dėl pabaigos gal ir neblogai, nes, kiek žinau, jos skiriasi (paskutinė knyga kol kas neskaityta liko). Dėl siužetinių linijų – kaip kada. Bet iš esmės serialas išlaikė dėmesį visus septynis sezonus, tad kibti visai nesinori dėl atitikimo su literatūra. Bet taip, tai ne Game of Thrones (kur, beje, irgi neatitikimų, nors ir smulkių, bet daugėja), todėl galite ir neskaityti knygų. Nors skaitymas dar niekam nepakenkė.

Siužetą trumpai papasakoti sunku. Ypač, kai tai septynerius metus ėjęs serialas. Tačiau trumpai tariant tai serialas apie Sukę Stekhaus, padavėją, dirbančią ,,Pas Merlotę“ bare Bon Tono miestelyje. Ji gyvena pasaulyje, kur vampyrai yra visuotinai pripažinti, jie geria sintetinį kraują ,,Tikras kraujas“, nors prie progos neatsisako ir žmonių. Viskas prasideda, kai vieną dieną į barą užsuka Bilas Komptonas – į miestelį neseniai atsikraustęs vampyras. Sukei jis patinka iš pirmo žvilgsnio, nes, kitaip nei žmonių, jo minčių ji negali girdėti. Netrukus Suke žavėtis ims ir Šrivporto šerifas vampyras Erikas. Laikui bėgant Suke žavėsis (o ir ji rodys dėmesį) dar ne vienas vyriškis. Tačiau romantika gal tik pradžioje užima daugiau dėmesio, kuo toliau, tuo mažiau rodoma meilės. Penktajame sezone apskritai vyrauja vampyriška politika, o šeštajame visas dėmesys – tikėjimui (taip, skamba keistai, o sezonas dar keistesnis). Apskritai, kalbant apie siužetą, man jis labai patiko dėl veiksmo: visuomet kas nors vyko, daug visokių paranormalių dalykų, kiekviename sezone – vis kas nors naujo. Taip pat, harmoningai suderintas veiksmas su humoru. Kiek teko skaityti internete, kai kurie žiūrovai ir parodijų nemažai pastebi, o aš tik galiu pritarti: kartais iš tiesų žiūrint toks jausmas, kad jie juokiasi iš savęs, tam tikrų stereotipų ar klišių, be kurių ir šis serialas neapsieina.

Serialas nėra ilgas. Penki sezonai turi po dvylika serijų, o likę dar du – po dešimt. Be to, šio serialo rodymo laikas buvo puikus – vasara. Tuomet, kai visi žiūrimi serialai ,,atostogauja“, į eterį ateina ,,True Blood“, kuris būdavo viena iš priežasčių, kodėl verta laukti vasaros.

Apie personažus kalbėti galima nemažai. Čia veikia ne tik jau minėtieji Sukė, Bilas, Erikas, bet ir nemažai miestelio gyventojų, taip pat, Eriko amžina palydovė Pem, keletas keliems epizodams ar sezonams pasirodžiusių personažų.

Kaip jau įprasta, centre – visų numylėtinė, kuriai bėda seka viena paskui kitą, o kiti bėga jos gelbėti ir taip rizikuoja savo kailiu. Sukė amžinai patenka į įvykių sūkurį, kurio pasekmė – įvairūs sumušimai, patekimas į ligoninę ar į situaciją, kai, rodos, kad niekas nebeišgelbės ir jai teks mirti. Paskui ją visuomet lekia amžinai ją įsimylėjęs gerasis vampyras rimtu veidu Bilas, žavingasis blogiukas Erikas – ir čia tik pradžioje. Esu tikriausiai jau minėjusi kur nors, kad Erikas – mano mylimiausias personažas dėl savo sarkazmo, ne visuomet teisingų ir gerų pasirinkimų bei didžiulio pasiaukojimo, kuris priverčia net savo išdidumą paminti. Apskritai, Erikas – tas Sukės vaikinas (ok, truputį spoilinu, bet gal ir taip aišku, kad anksčiau ar vėliau, jie nors trumpam bus kartu?), kuris iš visų jos turėtų man labiausiai patiko. Tuo tarpu Bilas man nepatiko ir džiaugiausi, kai vienu metu jo iš viso beveik nerodė – toks jis buvo nereikšmingas. Ir tik paskutiniame sezone pagaliau jis mane palaužė, buvo įdomu jį stebėti, jo prisiminimus, reakcijas, mintis. Nemažai eterio laiko užėmė ir Sukės brolis Džeisonas – mergišius, lakstantis paskui kiekvieną sezoną. Jo personažas, kitaip nei daugelis kitų, per šiuos septynis sezonus augo ir keitėsi, todėl, kaip dabar galvoju, tapo bene labiausiai išvystytu. Nes kiti daugiau mažiau stovėjo vietoje ar galiausiai buvo ,,pritempta“, kad štai, kaip pasikeitė jų mąstysena, nors jau kažkada pradžioje jie apie tai mąstė.

Kaip įprasta pastaruoju metu, turi būti nors vienas homoseksualas seriale – toks yra įmantrusis Lafajetas, vėliau išaiškės ir dar keleto netradicinė orientacija. Tara – geriausia Sukės draugė, kuri man žavesio niekad nekėlė, kažkaip tos geriausios draugės serialuose man niekad nelimpa. Vertėtų paminėti ir iš tokių ilgiau pasiliekančių, tačiau daug vėliau pasirodančių personažų, ir Alsidą (dar vienas antipatiškas personažas, kuris paskutiniame sezone vis vien sugebėjo išspausti emocijų iš manęs), ir Džesiką – bene simpatiškiausią merginą seriale, kuri lyg iš senų laikų nužengusi su savo blyškia oda ir ryžais plaukais. Ir taip, Semas Merlotė – nuolatinis veikėjas, buvęs tikriausiai nuobodumo viršūne.

O kaip gi Sukė? Ji nuo pat pradžių parodo, kad seriale neužteks vien tik vampyrų. Juk ji – ta, kuri skaito žmonių mintis. Ir vėliau paaiškės, kad bus ir vilkolakių, ir pavidalo keitėjų, ir ko dar tik nori. Grįžtant prie pagrindinės veikėjos, tai ji, kas irgi nestebinti turėtų, visada pasimetusi tarp vyrų. Šeštame sezone tai jau pradėjo labai erzinti (per dešimt serijų pakeisti trys vyrai!), septintame irgi erzino, kad ji visus taip myli, ir ją visi vyrai taip myli, ji dėl kiekvieno verkia, dėl kiekvieno bėga, rizikuoja savimi ar kitais. Tačiau ši veikėja visgi turėjo kažkokį cinkelį, dėl kurio vis tiek buvo man įdomu ją stebėti ir noro, kad galop ją pribaigtų kas nors, nebuvo.

Vertinant sezonus, galiu pasakyti, kad mažiausiai sužavėta likau antruoju. Penktajame istorija atrodė kiek nusiritusi, todėl šeštasis sezonas man tapo didžiausia staigmena – jis man labai patiko, kad ir ne nuo pirmos serijos užkabino. Nors kaip tik šeštasis sezonas daug kam pasirodė visiškai nesąmoningas ir nelogiškas. Na, o paskutinis – septintasis – man buvo ilgas, liūdnas atsisveikinimas su personažais, su šiuo serialu. Daug netekčių, susitaikymų, apgalvojimų ir galiausiai – pati pabaiga, kuri tokia žavinga pasirodė. Ne visi iki galo liks, tačiau tie, kurių nebebus, išeis prasmingai (išskyrus vieną, išeinantį sezono pradžioje).

Ir vis dėlto, tai yra stiprus serialas. Jis išlaikė savo formatą, iki pat paskutinės scenos išliko ištikimas kurtų personažų charakteriams ir nesukūrė nelogiškų baigčių (vien ko su Eriku susijusi pabaiga verta!). Jis išlaikydavo dėmesį kiekvieno sezono metu. Ir nors jau užpernai buvo aišku, kad atėjo metas atsisveikinti šiam serialui bei užleisti vietą naujam, galiausiai jis išėjo iškelta galva.

Tai serialas, žymintis mano susidomėjimo serialais pradžią. Jis, kartu su Glee ir TVD įvedė mane į serialų pasaulį. Ir už tai turiu būti jam dėkinga.

O dabar, kai norėsiu prisiminti True Blood, matyt, įsijungsiu kokį nors filmą, kuriame vaidina šio serialo aktoriai. Ne visi jie daug kur vaidina, o dauguma – pagrinde antrarūšiuose ar trečiarūšiuose, tačiau bent jau Alexander Skarsgård turi išties puikių, kuo jau ne kartą įsitikinau.

Taigi, padėtas dar vienas taškas.

 8/10

Kūr.: Alan Ball, vaidina: Anna Paquin, Stephen Moyer, Sam Trammell, Ryan Kwanten, Alexander Skarsgård, Denis O’Hare, Anna Camp, Evan Rachel Wood, Christopher Meloni, Lynn Collins, Alfre Woodard, Alexandra Breckenridge, Ed Quinn, Grey Damon, Kevin McHale, Randy Wayne, Deborah Ann Woll, 2008-2014 m., JAV

The Secret Circle / Slaptasis ratas (1 sezonas)

Pagaliau pabaigiau žiūrėti šį serialą, kuris ir užsibaigia pirmuoju sezonu. Jis sukurtas remiantis L. J. Smith knygomis (tos pačios autorės, kuri parašė The Vampire Diaries) ir, spėju, buvo manyta, kad taps populiarus. Bent jau Lietuvoje, spėju iš paliekamų komentarų, jis toks ir tapo, bet visame pasaulyje, matyt, pritrūko žiūrovų.. Kad ir kaip ten būtų, bet, tiesą pasakius, džiaugiausi išgirdusi, kad jo neberodys..

Viskas prasideda, kai 16-ametė Cassie atvyksta iš Kalifornijos gyventi pas senelę. Čia ji susipažįsta su žaviu vaikinu Adamu bei jo draugais… Netrukus išaiškėja, kad jie visi- raganos ir raganiai. O Kesė- trūkstama jų magiškojo rato dalis, turinti ne ką mažiau galių nei kiti, apie kurias nė nenutuokė.

Iš pažiūros TSC (taip trumpiau vadinsiu serialą) atrodo panašus į jau minėtąjį The Vampire Diaries. Iš tikrųjų yra tų panašumų: mergina atvyksta į naują vietą po to, kai žūva jos mama (TVD- abu tėvai), meilė, fantastika, mokykla, joje ruošiami šokiai pačiomis įvairiausiomis progomis, taip pat, ir miestelio šventės, meilės trikampiai ir t.t. Tačiau įsigilinus labiau, galima išvysti, kad TSC tėra nepavykęs TVD mėgdžiojimas.

Cassie ir Adam

Visų pirma, man nuo pat pradžių nepatiko abu pagr. veikėjai (juos matote viršuje). Na, Cassie iš bėdos dar nebloga, tokia eilinė viską į savo rankas visuomet perimanti mergiotė- o tokia ir turi būti pagr. veikėja. Tačiau Adamas, iš pradžių nustebinęs savo blakstienomis (ne aš viena į jas atkreipiau dėmesį 😀 ), vėliau ėmė erzinti savo charakteriu. Jau toooks šventuolis, tik bėgioja kaip šunelis tai apie Dianą, tai apie Cassie .. Niekada neužmiršiu, kai jis išsiskyręs su viena iš jų (nesakysiu su kuria) savo noru, vėliau su didele kančia žiūrėjo, kaip ji šoka su kitu.. Ir šiaip, per daug saldutis jis.. Taip jau yra, kad serialuose dažnai mane labiau traukia blogesni vaikinukai. Jų charakteriai margesni ir įvairiapusiškesni nei tų gerųjų.

Jake ir Faye

Būtent dėl to, kad blogiukai įneša šarmo, nuo pat pradžių pamėgau Fei, kuri yra tikra savanaudė. Visos intrigos ir nešvarūs žaidimėliai sukasi būtent apie ją, ji nori visko sau ir mažiausiai rūpinasi kitais. Aišku, nėra ji visuomet tokia bloga, kaip ir visiems, pasitaiko gerumo valandėlių.

Džeikas pasirodo ne pirmoje serijoje, galiu atskleisti, kad jis kaip ir pakeis kitą veikėją. Kaip ir Fei, jis yra tikrai ne gerutis, turi blogą praeitį, negana to, nebijo pasakyti šiurkštesnio žodžio. Jis nevaidina, elgiasi taip, kaip jam patinka.  Iš vaikinų (o jų pasirinkimas tikrai skurdus šiame seriale) man jis labiausiai patiko.

Melisa, Fei, Kesė ir Diana

Dar, turiu prisipažinti, raganos mane ne taip žavi kaip pvz. vampyrai. Nors seniau žiūrėdavau ,,San Francisko raganas“ (kaip tik kažkada pamąsčiau, kad reiktų pažiūrėti jį nuo pradžių iki galo) ir man patiko, bet šiaip raganos.. Nežinau, bet nesu jų mėgėja. Taigi, tai irgi matyt prisidėjo prie to, kad nebuvo šis serialas tas, kurio kiekvieną savaitę laukdavau (todėl taip ir užsitęsė jo žiūrėjimas, nors pradėjau kartu su visais)

Kalbant apie siužetą, tai buvo taip: pradžia įdomi (juk viskas nauja, norisi viską suprasti ir atskirti kas čia ir kaip), tuomet prasideda nuobodžiosios serijos ir likus maždaug 7 serijoms vėl prasideda įdomumas, kuris nesibaigia iki pat paskutinės minutės. Pabaiga tokia, kad tiesiog norisi antrojo sezono, kadangi paliekama pernelyg daug klaustukų dėl būsimų įvykių. Tiesiog negalėjau atsitokėti, nes negalvojau, kad viskas liks taip neaišku. Nors kai kurie veikėjai, rodos, kiek apsitvarkė savo gyvenimą ir kėlė šypsnį. Tik paskutinės kelios minutės paėmė ir sugadino visą idilę. Negražu taip palikti!

Bet, kaip ir minėjau pradžioje, džiaugiuosi, kad pasibaigė. Nepasakyčiau, kad tai buvo tas serialas, nuo kurio sunkiai galėjau atsitraukti, tiesiog nesinorėjo jo mesti nepabaigus, o kas žino, gal ir toliau būčiau žiūrėjusi antrąjį sezoną, nes taip jau būna, kai prisiriši prie ko nors ir, rodos, ne tiek įdomu, bet nežiūrėti irgi nesinori. O pabaigti buvo verta, nes, kaip ir sakiau, pabaiga tikrai gera. Na, ir tiko man jis, kai norėjosi tiesiog prastumti laiką ar apie nieką negalvoti.

Dėl rekomendacijų.. Rekomenduoju, jei patinka serialai su paranormalių galių turinčiais veikėjais. Nors negarantuoju, kad patiks.

Rašau 6/10

Vaidina: Britt Robertson, Thomas Dekker, Phoebe Tonkin, Shelley Hennig, Jessica Parker Kennedy, Chris Zylka, Adam Harrington, Grey Damon, 2011 m., JAV, Kanada, 45 min. , 22 epizodai