519> Insomnia / Nemiga

Insomnia – tai vienintelis filmas, kurio dar nebuvau mačiusi iš tų, kuriuos iki šiol režisavo (taigi, Man of Steel, kuriam parašė siužetą, nesiskaito) garsusis ir daugelio visaip kaip liaupsinamas Christopher Nolan. Man pačiai jis kelia dvejopas mintis, nes yra tiek įsimintinų, tiek ne tokių (man) įdomių darbų. Priklausau tai mažumai, kuriai Inception padarė labai jau trumpalaikį įspūdį (kuris ir tai nebuvo pats didžiausias), The Prestige – nuobodus ir pernelyg ištęstas, tačiau nuoširdžiai giriu jo Memento, Betmen‘o trilogiją bei pirmąjį jo darbą Following. Tačiau visumoje tai yra tas režisierius, kurio naujų darbų lauksiu su nekantrumu.

Insomnia man pasirodė prasčiausias Ch. Nolano darbas ir neišpildė tikriausiai nė pusės lūkesčių. Tai 1997-ųjų to paties pavadinimo norvegų filmo perdirbinys su garsiais ir talentingais aktoriais, tokiais kaip Al Pacino, Robin Williams, Hilary Swank.

Kriminalinis mistinis trileris pasakoja apie du Los Andželo pareigūnus, kurie atvyksta į mažą Aliaskos miestelį tirti vietinės žmogžudystės. Gaudydamas įtariamąjį vienas iš pareigūnų – Vilas – netyčia nušauna savo partnerį, tačiau niekam apie tai neprasitaria, o visą kaltę suverčia pabėgusiam įtariamajam.

Specialiai atidėliojau peržiūrą, nes galvojau, kad reiks jį pažiūrėti tuomet, kai galėsiu visą dėmesį sutelkti tik į ekraną. Bet po valandos tokio žiūrėjimo (taigi, po pusės filmo) suvokiau, kad jei taip ir toliau, tai užmigsiu net nebaigusi filmo žiūrėti, jau nekalbant apie tai, kad mano dėmesys ir mintys klaidžiojo visai ne ten, kur reikėtų. Situacija nesikeitė ir antroje kino juostos pusėje. Na, tiesiog buvo nuobodu. Tema kaip ir žinoma ir jau matyta/skaityta/girdėta, nieko išties naujo taip ir nebuvo parodyta. Nesudomino n4 vienas siužeto vingis, norėjosi kažkokios ypatingesnės kulminacijos (ko šiaip jau iš Nolano tikrai būtų galima tikėtis). Al Pacino čia puikiai suvaidino nemigos kamuojamą žmogų, tačiau tai ir tebuvo kone vienintelis didesnis pliusas. Sulig kiekviena minute vis mažėjo viltis, kad pagaliau išvysiu ką nors įdomesnio ar labiau patraukiančio akį (ar ausį). Na, šį kartą galiu pasiguosti, kad radau nemažai ir vidutinių ar prastesnių komentarų, nors vis dėlto, lygiai tiek pat ir pagiriančių.

Tiems, kam patinka psichologiniai detektyvai, siūlau mestelti akį, nes ,,o gal patiks“!

5/10

Rež.: Christopher Nolan, vaidina: Al Pacino, Robin Williams, Hilary Swank, 2002 m., JAV, Kanada, 118 min

453> The black Dahlia / Juodoji Orchidėja

Juodasis jurginas (kodėl jurginas lietuviams pavirto į orchidėją neįsivaizduoju) – išties egzistavusi mergina Elizabet Šort, kuri buvo kraupiai nužudyta: jos kūnas padalintas dalimis, o veide peiliu nurėžta ,,šypsena“ nuo ausies iki ausies. Visą istoriją galite pasiskaityti čia, o nuotraukas išvysite google vaizduose įrašę tiesiog ,,black dahlia“. Tačiau filmas pasigriebė tik idėją, kaip Elizabet buvo nužudyta, o visa kita- rašytojo James Ellroy fantazija, pagal kurią ir buvo pastatytas filmas, kuris buvo pastebėtas ir kritikų bei nominuotas vienai Oskaro statulėlei. Režisuoti filmą ėmėsi Brian De Palma, kurio filmografijoje yra tokios kino juostos kaip Carrie (1976), The Untouchables (1987) ar Mission: Impossible (1996).

Siužetas sukasi apie du kadaise garsius boksininkus, o dabar- žmogžudysčių skyriaus policininkus Li ir Bakį. Jie ir Li mergina Kei sudaro nedalomą trijulę. Kai randamas Elizabet Šort lavonas, Li tampa tiesiog apsėstas šios bylos. Tuo tarpu Bakio paieškos nuveda pas galingo turtuolio dukrą Madeleinę, kuri labai panaši į mirusiąją. Bakis tarp visos korupcijos ir melų turės atrasti tiesą.

Knygą esu skaičiusi, bet jau seniai ir, tiesą pasakius, nelabai ką teprisiminiau išskyrus tai, kad centre- trijulė bei kad bus rašoma apie tą kraupią žmogžudystę. Todėl filmą žiūrėjau visiškai kaip naują ir negirdėtą istoriją, nes ir jaučiausi lyg tokią žiūrėčiau. Ar buvo įdomu? Ne visai.. Daugiausia įdirbio įdėta į atmosferos, atitinkamos aplinkos kūrimą: penktasis dešimtmetis, moterys prisiėmusios ,,fatališkųjų“ vaidmenį, Scarlett Johansson apskritai atrodė įkvėpta to laikmečio ikonos Marilyn Monroe, vyrukai taip pat atitinkamai apsirengę ir cigaretės bei jų dūmai- visur ir visada. Pats siužetas – painokas ir be abejo vertas ekranizacijos, tačiau sutikau aš jį be didelių emocijų ir net kai buvo išsiaiškinta byla (išsiaiškinti bežiūrint man pačiai, kas galėjo tai padaryti, nepavyko, bet galiu pašnibždėti, kad iki kulminacijos jį jau būsite matę), kažkaip nesureagavau. Buvo kažkas panašaus į : tai štai kaip.. Na, gerai. Nuobodokas ir kiek per daug ištęstas, nors įvairių posūkių ir netrūksta.

Manau, patiks detektyvų mėgėjams.

6/10

Rež.: Brian De Palma, vaidina: Josh Hartnett, Scarlett Johansson, Aaron Eckhart, Hilary Swank, 2006 m., Vokietija, JAV, Prancūzija, 121 min

317> Freedom Writers / Laisvės puslapiai

Visai neplanuotai pažiūrėjau filmą apie mokytoją, kuri ne tik pasibeldžia į mokinių širdis, bet ir įkvepia jiems vilties, kad po blogų dienų ateis gera..

Tai biografinė drama, taigi, tikrovės šiame filme nemažai. Mokykloje įsidarbina jauna ir niekad dar praktikos neturėjusi mokytoja Erina. Ji- kupina vilčių ir užsidegimo. Tačiau užtenka sulaukti pirmos pamokos, kad paaiškėtų, jog nebus taip lengva, kaip ji tikėjosi. Jos klasėje mokosi įvairių rasių atstovai, bendraujantys tik tarp savų ir ignoruojantys kitus, tačiau blogiausia, kad patys Erinos kolegos neigiamai atsiliepia apie tuos mokinius ir netgi atvirai diskriminuoja dėl jų rasės, socialinės padėties ar pan. Tačiau Erina nežada nuleisti rankų ir aukoja savo asmeninį gyvenimą mokiniams. O taip, ko jau ko, bet pasiaukojimo čia netrūksta, bet jis yra absoliučiai nuoširdus, nesavanaudiškas, todėl ir žavi. Patinka man tokie filmai apie mokytojų ir mokinių santykius, taigi, nedvejojau nė minutės, kad galėčiau nusivilti. Tai filmas apie žmones, kurie gyvena baimėje, kurie tyliai kenčia ir niekam nesiskundžia: o ir kam skųstis, jei aplinkui visi gyvena lygiai taip pat? Jiems atrodo, kad niekas jų nesupranta, bet, mokytojos dėka, jie sužino, kad, nepaisant savo išorinių skirtumų ir nusistovėjusių stereotipų, visi yra panašūs.. Gerietiškas ir visai neprailgstantis filmas, sukeliantis daug įvairiausių emocijų. Gyvenimas nėra lengvas, bet reikia kiekvienam nors valandėlės gerų emocijų, kad nors trumpam pasimirštų visos problemos.

7/10

Rež.: Richard LaGravenese, vaidina: Hilary Swank, Patrick Dempsey, 2007 m., Vokietija, JAV, 123 min

316> Boys Don’t Cry / Vaikinai neverkia

Planavau šį filmą pažiūrėti dar vakar vakare, bet galop nusprendžiau, kad užteks man naujausios Misfits serijos, o filmą galėsiu pažiūrėti ir šįryt. Nuomonė per naktį nepasikeitė ir pažiūrėjau šį ganėtinai nemažai teigiamų įvertinimų sulaukusį ir Hilary Swank Oskarą uždirbusį filmą.

Tina Brendon (Hilary Swank)

Tai filmas, paremtas tikra Tinos Brendon (1972-1993) istorija. Ji nuo pat mažumės kirposi ir rengėsi kaip vaikinas ir daugelis ją pažinojo kaip Brendoną. Ji vaikščiojo su vaikinais ir susitikinėjo su merginomis. Merginos Brendoną apibūdindavo kaip puikų, jautrų ir geriausią iš visų turėtų vaikiną, tačiau išaiškėjus paslapčiai Brendonas sulaukdavo priešiškos reakcijos. Filmo režisierė keletą metų domėjosi Brendon istorija, buvo susitikusi su jos buvusia mergina ir miestelio, kuriame Tina gyveno, gyventojais. Ir iš viso to sukūrė gerą filmą.

Lana (Chloë Sevigny)

Filmas sukėlė dviprasmiškų minčių. Iš vienos pusės, gaila, kad yra tokių žmonių, kurie neapkenčia tų, kurie kažkuo išsiskiria iš kitų: išvaizda, pažiūromis ar pan. Nė vieno iš jų nepateisinu ir apskritai man šlykštu, kad gyvename tarp tokių. Bet, kita vertus, Tina darė klaidą: ji melavo. Ir melavo gerokai per daug. Tačiau bet kokiu atveju ji visiškai nenusipelnė to, kas buvo padaryta. Tai yra tiesiog nežmogiška.

Filmas nėra linksmas, nes jame- amžina kova tarp to, kas esi ir to, kuo nori būti. Tai amžina baimė, kad draugai, mylimas žmogus bus prarasti, kai tik į viešumą iškils tiesa. Ir kuo toliau, niūri nuotaika vis didėja, įtampa auga, o pasipilusios visų neteisingų veiksmų pasekmės yra nebeatitaisomos.. Galbūt čia jautrumas, o gal paprasčiausias įtaigumas, kad tąja liūdna nuotaika apsikrėčiau ir aš.. H. Swank pasidarbavo ties šiuo vaidmeniu tikrai gerai. Žavėjausi ja ir Million Dollar Baby, kur ji atliko taip pat didžiulį darbą, o

Tina ir Lana realiame gyvenime

Pabaigoje buvo trumpai pasakyti kai kurių veikėjų likimai. Iš tikrųjų, buvo įdomu sužinoti, kaip viskas baigėsi, tad dar ir papildomai internete paieškojau, nes informacijos tikrai pakankamai galima rasti.

8/10

Rež.: Kimberly Peirce, vaidina: Hilary Swank, Chloë Sevigny, Peter Sarsgaard, 1999 m., JAV, 118 min

232> P.S. I Love You / P.S. Myliu tave

Kai Džeris miršta nuo vėžio, Holi užsidaro namuose ir negali susitaikyti su mylimo vyro netektimi. Tačiau per 30-ąjį gimtadienį ji gauna dovanų tortą ir specialų audio sveikinimą, kuriame skamba Džerio balsas. Prieš mirtį jis paliko 10 laiškų su naudingais patarimais, kurie turėtų padėti Holi susitaikyti su jo mirtimi…

Šiandien žiūrinėjau tokį seniai sudarytą sąrašiuką, kuriame buvau pradėjusi rašyti norimus peržiūrėti filmus. To jau senokai nebedarau, kadangi naudoju imdb (na, dar filmai.in žymiuosi) ir tų filmų yra tiek daug, kad tiesiog sunku būtų kaskart tą sąrašą skaityti. Na, ir už akių užkliuvo šis filmas. Ne kiekviena meilės istorija mane įtikina, taigi, būna taip, kad tiesiog žiūriu ir galvoju: kada gi ši nesąmonė baigsis. Tačiau šis filmas man pasirodė labai gražus. Galbūt tiesiog tinkama nuotaika buvo jam? Nes siužetas labai banalus. Bet nenuobodžiavau nė minutės, tam reikšmės turi ir tai, kad buvo labai įvairių situacijų: nuo liūdnų iki linksmų. Ne, ašaros tikrai neprivertė išlieti šis filmas. Tačiau nuoširdžią šypseną- ne kartą.

Kai pirmąsyk šiame filme pamačiau G. Butler (iki šiol jo nebuvau mačiusi jokiame filme), pagalvojau: koks gražus! Viena draugė anksčiau buvo minėjusi, kad jis- jos vyro idealas, tai buvo įdomu pamatyti jį kokiame nors filme ir įsitikinti, ar tikrai jau jis toks ypatingas, kaip ji sakė. Hilary Swank daug kam užkliūva dėl savo išvaizdos, nors man ji yra ganėtinai graži. Žavėjausi ja filme Million Dollar Baby (puikus filmas, nemačiusiems rekomenduoju), jos vaidyba, įdedamos pastangos į vaidmenis- tikrai nemažos. Patinka man ji ir tai, kaip sugeba įsijausti į skirtingus vaidmenis. Šiam filmui ji tikrai tiko. Kalbant apie kitus aktorius, o tiksliau- personažus, tai norėčiau pasakyti, kad man patiko charakterių įvairovė. Būna, kai žiūri ir nematai skirtumų tarp vieno ir kito personažo, o šiame kone iš karto galima pastebėti, kokie visi skirtingi ir ką savito turi.

Mielas filmas, be abejo, patiks labiau moteriškai auditorijai.. Tiesiog filmas pasvajojimui, pamąstymui, kad reikia džiaugtis, kol turi, kad netektų vėliau gailėtis ir galvoti, ką blogai darei.

Ir jau kokia linksma pabaiga!

7/10

Rež.: Richard LaGravenese, vaidina: Hilary Swank, Gerard Butler, Harry Connick Jr., Lisa Kudrow, Kathy Bates, Jeffrey Dean Morgan, 2007 m., JAV, 126 min