Archyvas

Archive for the ‘Hugh Dancy’ Category

Hannibal / Hanibalas (1 – 2 sezonai) (*papildyta 2 sezonu)

gegužės 26, 2014 Komentarų: 2

urlPirmasis sezonas.

Pamenu, kaip džiūgavau, kai išgirdau apie būsimą serialą apie Hanibalą Lekterį- vieną įdomiausių personažų literatūroje ir kine. Charakteriai paimti iš romano ,,Raudonasis drakonas”, todėl čia sutinkame specialųjį agentą Vilą Graham’ą bei kitus jame minėtus personažus, yra panaudoti ir keli dialogai bei įvykiai, tačiau pats pagrindinis- ,,Raudonojo drakono” tyrimas- nebus rodomas. Apskritai, kol kas serialo kūrėjo planuose- net šeši sezonai (pasak kūrėjo, pirmasis sezonas: Vilo ir Hanibalo draugystė, antrasis: draugystės pabaiga, trečiajame būtų trumpalaikės situacijos susijusios su tuo, kas buvo antrajame, ketvirtasis sezonas orientuotųsi į ,,Raudonojo drakono” įvykius, penktasis- į ,,Avinėlių tylėjimą”, na, ir galop šeštas- į ,,Hanibalą” (kas nežinote, Thomas Harris knygų serija apie Hanibalą Lekterį susideda iš jau minėtųjų trijų bei ,,Hanibalas. Pradžia” romanų). Kaip ten bus, pamatysime, bet dar nė neparodžius pusės sezono buvo išaiškėję, kad bent jau antrasis sezonas tikrai bus.

Taigi, šiame sezone pasakojama apie psichiatro Hanibalo Lekterio ir jauno FTB spec. agento Vilo Graham’o, kuris užsiima nusikaltėlių profilio sudarymu, draugystės pradžią. O viskas prasideda, kai Vilas kreipiasi į specialistą dėl savo keisto sugebėjimo susitapatinti su serijiniais žudikais, kuris jį varo iš proto.

Serialas gali pasigirti stipria ir jau pripažintų aktorių komanda. Didžiausias uždavinys skirtas pastaruoju metu tiesiog kasdien vis labiau populiarėjančiam skandinavų aktoriui Mads Mikkelsen, kuris gerai žinomas iš vaidmenų tokiose kino juostose kaip The Hunt (už vaidmenį jame jis laimėjo Auksinę palmės šakelę), Adam’s Apples, A Royal Affair (visus tris rekomenduoju!). Anthony Hopkins iki šių dienų ne vienam asocijavosi būtent kaip Hanibalas Lekteris, todėl reikėjo tokio pat gero aktoriaus ir kūrėjai rado puikų sprendimą. M. Mikkelsen sugebėjo įtaigiai pavaizduoti šį inteligentišką, puikias manieras ir išlavintą skonį bei uoslę turintį žudiką maniaką. Vilo Graham’ą įkūnija Hugh Dancy, kuris daugeliui labiau žinomas iš lengvesnio žanro filmų (Ella Enchanted, Adam, Confessions of a Shopaholic, Hysteria ir pan.), tad serialas jam pagaliau suteikė galimybę išbandyti kažką naujo, suvaidinti sudėtingą, abejonių krečiamą veikėją, kurio pagalba galbūt jo karjera kils aukštyn? Tiesa, pats personažas mane vietomis ganėtinai nervino.. Na, ir galop trečiasis svarbus veikėjas- FTB agentas Džekas Crawford’as-kurį vaidina Oskaro nominaciją turintis Laurence Fishburne. Iš tiesų, įdomu, kaip viskas jiems klosis tolimesniuose nuotykiuose.

Meluočiau sakydama, kad serialas mane įtraukė nuo pat pradžių. Kitu atveju, jį būčiau pažiūrėjusi labai greitai, o žiūrėjau pakankamai ilgai ir tik antrajai sezono pusei peržiūrėti prireikė kelių pastarųjų dienų. Ir visgi susumuodama visas serijas galiu teigti, kad tai be abejonės vertas dėmesio serialas. Galbūt jis nepatiks tiems, kurie nemėgsta matyti išlindusių žarnų, organų, o ir tai, kas karts nuo karto su jais daroma, sukels nepageidaujamų jausmų, tad įspėju iš anksto, kad žudikai kiekvienoje serijoje žavi sugebėjimu taip išmaningai žudyti. Fantazija beribė ir belieka tikėti, kad bent jau kai kurie žudymo variantai nebuvo tikrovėje išmėginti ir ateity nebus. Dar, kas domina bene labiausiai, tai, kad daug dėmesio skiriama psichologinei veikėjų būklei: ne vienas FTB agentas lankosi pas garsųjį psichiatrą Hanibalą Lekterį, o po kiek laiko pamatysime, kad ir pastarasis turi savąjį psichiatrą.

Ir kaip norisi daugelį iš jų papurtyti, kai psichiatrui atskleidžiamos visos svarbios nusikaltimų detalės, o ką jau kalbėti apie tai, kad būdamas ,,visų psichiatru” jis gali manipuliuoti kiekvieno jausmus ir įteigti tai, ko iš tiesų nėra, tačiau, be abejonės, taip, kad nė patys pacientai nesusivoktų, kad tai Hanibalas pakišo mintį, ką jau kalbėti apie tai, kad visi galvojo, kad kas jau kas, o Hanibalas- tai šventuolis, nė vienam ilgiausiai neatėjo mintis, kad jis galėtų ką nors slėpti, ir tik pačiame gale atsiras toks vienas, bet aplinkybės bus pernelyg nepalankios. Rodoma daug terapijos seansų, daug pokalbių, kuriuose išaiškėja ne tik veikėjo asmeninė būklė, bet ir požiūris į kolegas, o visu tuo mėgaujasi pats psichiatras, kuris įdomesnis ne mažiau nei kiti. Ir netgi daugiau. Subtilus, vietomis žiaurus, bet tokius vaizdus nustelbia išsamūs, nebanalūs dialogai, stipriai sukaltas serialas, su kiekviena serija sukeliantis vis daugiau prieštaringų jausmų, o galop viršų paima pyktis: taip sunku žiūrėti, kai mačiau, kas vyksta ir kur link viskas krypsta.

Antrasis sezonas

Antrasis sezonas pranoko visus turėtus lūkesčius. Ypač, kai prisimenu, kaip pradžioj ganėtinai sunkiai ,,draugavau” su šiuo serialu, tuo tarpu šio serialo kiekviena pasirodanti serija buvo pati didžiausia šventė ir nekantravimas pamatyti, kaip įvykiai toliau rutuliosis. Mads Mikkelsen ir Hugh Dancy (ypač pastarasis) pranoksta save, tad tikiuosi, vaidyba bus įvertinta ir kokiais nors apdovanojimais. Įtaigumas, beprotiškumas, intelektualumas, subtilumas – viso to netrūksta nei personažams, nei siužetui. Pastatymas apskritai estetiškumo viršūnė, tikriausiai iki šiol nebuvau mačiusi nė vienam tokio žanro filme nė didžiosios dalies tos estetikos ir grožio bjaurume, kiek viso to yra seriale. ,,Hanibalas” ir toliau veda klystkeliais ir kelia klausimus bei abejones ne tik apie Vilą, bet ir apie pačią baigtį: tai ar bus išsiaiškinti Hanibalo nusikaltimai, ar bus rasta pakankamai įrodymų, ar bus sučiuptas, na, ir apskritai, tai kokie gi tie Vilo ir Hanibalo santykiai? Nes jie keisis serialo metu ir tik akylai žiūrint įmanoma suvokti, kiek suktumo, gudrumo visame tame yra. Bet tuo pačiu reikia nepamiršti, kad Hanibalas dažniausiai esti gudriausias iš visų, tad lengva nebus. Šiame sezone atsiranda naujų veikėjų, kuriuos, kaip supratau, galbūt išvysime ir kitame sezone (tiesiog baisu buvo skaityti tai, kad ,,Hanibalui” grėsė nutraukimas, mat itin maži reitingai. Kaip galima nežiūrėti šio nuostabaus serialo?).  Taip pat, bus itin nepamirštamų kadrų ir situacijų, kurios susijusios su T. Harris knyga ,,Hanibalas”. Džiaugiuosi, kad tą siužetinę liniją kūrėjai panaudojo, nes ji išties verta dėmesio ir tikiu, kad ne vieną priblokš.

Taigi, ir tikriausiai pagyras galėčiau tęsti ir tęsti, bet galop pasakysiu tik tiek, kad antrojo sezono pabaiga palieka visą galybę klaustukų (po paskutinės serijos dešimt minučių sėdėjau dar ir negalėjau atsitokėti dėl to, kas ten nutiko). Nors įtampos netrūko vos ne kiekvienoje serijoje.

Galutinai įsimylėjau šį serialą. 10/10 

Rež.: Bryan Fuller, vaidina: Hugh Dancy, Mads Mikkelsen, Caroline Dhavernas, Laurence Fishburne, Gillian Anderson, Cynthia Nixon, Michael Pitt, 2013-… m., JAV, 43 min

699> King Arthur / Karalius Artūras


king-arthurRež.: Antoine Fuqua
Vaidina: Clive Owen, Stephen Dillane, Keira Knightley, Ioan Gruffudd, Mads Mikkelsen, Hugh Dancy, Stellan Skarsgård, Til Schweiger
2004 m., JAV, Didžioji Britanija, Airija, 126 min
Žanras: Veiksmo nuotykių istorinė karinė drama
imdb nuoroda čia

Filmas nukelia į laikus, kuriuose gyveno žymusis karalius Artūras. Čia jis su apvaliojo stalo riteriais kariauja prieš Romos priešus, tačiau galop kyla klausimas, ar tai būtent tokia Roma, už kurią Artūras kovoja?

Daugelis šį filmą peikia vien todėl, kad beveik nesiremta istoriniais įvykiais, tad iš viso to ,,istorinis” tiesiog išpūstas burbulas. Asmeniškai aš į tokius dalykus filme žiūriu atlaidžiai, ypač, kai pernelyg nesidomiu istorija ir tuo labiau pažiūrėjusi kurį nors istorinį filmą nepuolu visiems aiškinti, kaip dabar suprantu, kas vyko tam tikram laikotarpyje. Juk tai meninis filmas ir deja, bet nemažai daliai žiūrovų norisi ne istorinio tikslumo, o gražios istorijos ir įspūdingų kovų. O to čia netrūks.

Iš tikrųjų visiškai netyčia užtaikiau ant filmo, kuriame vaidina Hug Dancy ir Mads Mikkelsen – puikioji serialo ,,Hanibalas” porelė. Tiesa, jie atlieka antraeilius vaidmenis, bet ypač M. Mikkelsen tampa vienas įsimintiniausių personažų nepaisant to, kad ,,eterio” jam buvo mažai duota. Manau, čia jau pasireiškė tiesiog talentingumas net ir iš nieko šį tą išspausti. Be jų netrūksta ir kitų gerai žinomų veidų: Keiros Knightley (be kurios šis filmas būtų visiškai išsivertęs, taip ir nesuvokiu, kam ji reikalinga, kai net meilės linija ir ta kažkaip vangiai išvystyta), Clive Owen ir kiti.

Tiek aktorių vaidybai, tiek masinėms kovoms, kostiumams ir sukurtai atmosferai priekaištų neturiu. Siužetas ir tas – ne pats prasčiausias, vietomis ir sujaudinęs. Visgi, įtraukimo trūko, dažnai buvo nuobodu, nors, rodos, vos ne visi pagrindiniai veikėjai mieli, įdomūs ir saviti. Norėjosi, kad būtų labiau išplėtoti charakteriai, jų tarpusavio bendravimui skirta daugiau dėmesio. Nors aišku, kai koncentruojamasi į mūšių scenas, visos draugystės lieka antraeilės. Man kiek prailgo, nors sakyti, kad buvo visiškai neįdomu, negalėčiau.

Pažiūrėjau, buvo verta, bet antrąsyk tikriausiai nebežiūrėčiau. 6/10

428> Ella Enchanted / Užburtoji Ela


ella-enchanted-still-3,,Don’t go breaking my heart…” vis dar skamba mano galvoje. Prisipažinsiu, vis bijojau aš žiūrėti šį filmą, kadangi maniau, kad bus pernelyg kvailas, bet kai kažkada pamačiau, jog jame vaidina Hugh Dancy (o juk ne paslaptis, kaip aš jį mėgstu), įsitraukiau į must-see sąrašą.

Tai pasakojimas apie Elą, kuri vos gimusi buvo užburta savo krikštamotės fėjos: Ela padaro viską, ko jos prašoma. Kai po mamos mirties į namus atsikrausto pikta pamotė su savo dukterimis, mergina nusprendžia susirasti krikštamotę, kad ši atsiimtų savo burtą.

Derėtų pabrėžti, kad tai- pasaka. Tikra pasaka neapsieina be būtinų elementų: smagios muzikos, fantastinių veikėjų, meilės istorijos, piktadarių ir, žinoma, laimingos pabaigos. Ir visa tai ši pasaka turi. Be viso to, filmas dar ir labai linksmas: nuoširdžiai juokiausi žiūrėdama kaip vaikas, visiškai įsijaučiau ir juokiausi net iš kvailų (taigi, buvau teisi manydama, kad tai nebus labai protingas filmas) scenų, kurios kitu metu sukeltų nebent akių vartymą. Abu pagrindiniai aktoriai paliko gerą įspūdį: nuomonė apie Anne Hathaway su kiekvienu filmu vis gerėja, na, o jau minėtasis H. Dancy  labai mielas visada man atrodo..

Pati idėja kaip ir nebuvo niekur iki tol matyta ir vietomis net pati susimąstydavau: kaip iš tiesų būtų sunku, jei reiktų daryti viską, ką liepia. Svarbiausia, kad pats suvoki,kad norėtum pasakyti ,,ne” ir to nedaryti, bet tiesiog negali. Man laikas prabėgo labai greitai, nuotaika pasidarė puiki, nes nuo veido visą laiką nedingo šypsena, tokių mielų, šiltų, kvailokų ir tuo pačiu smagių pasakų karts nuo karto tikrai reikia.

Beje, pačioje pabaigoje visi veikėjai atliko dainą ir šokį. Tai privertė prisiminti Mirror, Mirror , kur pabaigoje irgi buvo panašus pasirodymas. Tik pastarajame tas pasirodymas buvo absoliučiai ne į temą, o Ella Enchanted viskas ten įsiliejo į bendrą atmosferą, ką jau kalbėti apie tos dainos ir kitos, skambėjusios filmo eigoje, pasirinkimus- na, tikrai maloniai buvau nustebinta.

Ir, žiūriu, kad Mirror Mirror daviau net 7/10- dabar mąstau, kad kiek per daug.. Nes ką tik aprašytas filmas, kuris panašus savo žanru į minėtąjį, man patiko daug labiau. ..

Rašau stiprų 7/10

Rež.: Tommy O’Haver, vaidina: Anne Hathaway, Hugh Dancy, Lucy Punch, Parminder Nagra, JAV, Airija, Didžioji Britanija, 2004 m., 96 min

357> Martha Marcy May Marlene


034-M4_02627Debiutavusi vos 2011-aisiais jaunesnė dvynių Olsen sesutė Elizabeth, panašu, tuoj bus garsesnė (jei dar nėra) už savo seseris, ir bus garsi ne savo gyvenimo būdu, o veikla filmavimo aikštelėse. Ir, nors paskutiniu metu visi labiausiai diskutuoja apie Liberal Arts, nusprendžiau susipažinti su E. Olsen pažiūrėdama MMMM, tuo labiau, kad jau senokai norėjau jį pamatyti, o po kelių nuotaikingų serialų serijų kitokios nuotaikos filmas pasirodė pats tas.

Marta ištrūksta iš siaubingos sektos gniaužtų ir kamuojama siaubingų prisiminimų stengiasi po dvejų metų nesimatymo vėl suartėti su vyresne seserimi bei jos vyru ir gyventi toliau.

Bet kaip yra sunku gyventi toliau, kai atrodo, kad tave visuomet stebi, persekioja, kad iš už kampo gali išlįsti kuris nors tai sektai priklausęs narys, kuris vėl ją sugrąžins atgal arba nužudys- ir kuri geresnė blogybė iš dviejų, pati Marta tikriausiai negalėtų pasakyti. O ką jau kalbėti apie persekiojančius prisiminimus, siaubingus košmarus. Ne ką lengviau ir Liusei su Tedu, kurie nori merginai padėti, tačiau nesuvokia kaip, kadangi Marta neprasitaria nė žodeliu apie tai, ką jai teko pamatyti ar išgyventi, tik keistas elgesys rodo, kad jai reikalinga pagalba. Jos sesuo Liusė irgi išgyvena vidinę dramą- su vyru jie stengiasi susilaukti vaiko, bet vis nesėkmingai. Abiejų seserų neišsikalbėjimas, tik vaikščiojimas ant pirštų galiukų apie griaužiančias problemas iš vidaus taip ir neleidžia joms suartėti, abi jos lieka svetimos viena kitai..

Psichologiškai sunkus, slogus, niūrus, tačiau ir nepaprastai įtraukiantis ir įtemptas filmas. Toji pagrindinės veikėjos paranoja perėjo ir pas mane, taip ir galvojau, kad štai, dabar tai tikrai jau kažkas pasirodys ir įvyks.. Patiko man ir sprendimas kaitalioti veiksmo laiką ir rodyti tai praeitį, tai dabartį, vietomis abu laikai susilieja ir dar ne nuo pat pirmos akimirkos suvoki, kad visa tai vyksta jau kitame laike. Tai filmas, kurį žiūrint nebežinai, ko tikėtis toliau, nes kartu ir bijai, kad viskas tiesiog ims ir galutinai sugrius, tačiau ir žinai, kad per minutę vyravusi nuotaika tikrai neapsivers aukštyn kojom ir neišvysiu Martos besijuokiančios, džiugiai bendraujančios su Liuse ir Tedu. Įtampa, kurią jau minėjau pradžioje pastraipos, taip ir išlieka viso filmo metu, iki pat paskutinės minutės.. Ir svarbiausia tai, kad kai pamačiau, kad tai jau pabaiga, nepatikėjau, ypač kai įrašas būtent tuomet, kai iš vaizdų pereinama į titrus kiek sutrūkčiojo. Pamaniau, kad čia blogas įrašas ir susiradau kitą, tačiau, pasirodo, viskas gerai, taip ir turėjo baigtis. O pabaiga dviprasmiška ir neišbaigta, paliekama žiūrovui spręsti, kaip viskas baigėsi.. Na, aš šį kartą noriu būti kiek įmanoma optimistiškesnė..

Puiki Elizabeth Olsen vaidyba tikrai nemažai prisidėjo prie šio filmo kokybės ir įtikinamumo. Dargi labai nustebusi buvau, kai pamačiau Sarah Paulson, vaidinančią Liusę. Juk tik vakar baigiau American Horror Story antrą sezoną, kur ji atlieka vieną pagrindinių vaidmenų.

Beje, savo kuriama nuotaika, psichologiškai sunkiu siužetu man šis filmas primena We Need To Talk About Kevin, nors tematika labai skiriasi.

Tikrai rekomenduoju. 9/10

Rež.: Sean Durkin, vaidina: Elizabeth Olsen, Sarah Paulson, John Hawkes, Brady Corbet, Hugh Dancy, JAV, 2011 m., 102 min

299> The Jane Austen Book Club / Džeinės Ostin knygų klubas

spalio 10, 2012 Komentarų: 2

Nepagalvokite, kad nieko nežiūriu. Taip, žiūrėjimo tempai lyginant su vasara ryškiai sumažėję, tačiau karts nuo karto vis ką nors pažiūriu, tik dažniausiai tai būna koks serialas (juk rugsėjį daugelio serialų naujų sezonų premjeros, o dargi ir naują pradėjau žiūrėti- Suburgatory), o juk juos aprašinėju tik pabaigus sezoną. Na, o dabar pradėsiu rašyti apie tai, dėl ko šis įrašas ir yra.

Jaunas vyras ir penkios moterys vienam sezonui suburia į knygų klubą, norėdami aptarti šešis žinomos rašytojos Jane Austen klasikinius romanus. Tuose aptarimuose iš tikrųjų visi kalba apie save, tyčia panaudodami Austen romanų ir savo herojų gyvenimo paraleles…

Jau labai seniai norėjau pamatyti šį filmą, tad pagaliau toji diena atėjo. Ką galėčiau pasakyti? Tikrai nenusivyliau. Filmas gyvenimiškas, šiltas ir laabai mielas. Nemažai smagių momentų, nors, kaip ir realiame gyvenime, būna, kad juos užgožia liūdni. Gražus muzikinis takelis, kuriuo reikės pasidomėti daugiau.

Na, ir man labai patinka klubo idėja. Manau, kad ir realybėje tokie klubai galėtų būti tokie patys (,,tokie” emocijų, nuotaikos, bendravimo prasme) kaip ir filme. Tikrai būtų įdomu pačiai sudalyvauti tokiame klube, tik vėlgi, kas ten žino, kaip pavyktų susibendrauti, juk šis šešetukas ganėtinai greitai tapo šeima, o kaip būtų iš tikrųjų? Na, bet pabandę nesužinosime. Aišku, idealiausia, jei tas klubas susidėtų iš jau esamų draugų, bet mano atveju, tiek skaitančių žmonių rasti būtų sudėtinga. Na, bet čia vat tokie pamąstymai, kad idėja tikrai faina. Filme labai gerai perteikta atmosfera, nemažai pokalbių, diskusijų, kuriose pinasi ne tik Jane Austen knygų siužetai, bet ir tikrasis veikėjų gyvenimas. Įdomūs personažai, kiekvienas savitas ir išsiskiriantis iš kitų. Labai patiko Hugh Dancy, jis man tikriausiai niekada neatrodytų antipatiškas. Jau net pamačiusi jį ekrane (nežinojau, kad jis čia vaidina) pagalvojau, kaip pasiilgau jo, kažkaip apleidau filmus su juo… Jo personažas šiame filme linksmas ir be galo mielas. Iš man žinomų aktorių dar čia matomas Kevin Zegers, atliekantis, ,,gražuoliuko mergišiaus” vaidmenį, kuris jam, tikriausiai niekas nepaneigs, visada tinka. Na, ir Emily Blunt, kurios personažas keistai įdomus, be to, esu nepratusi jos matyti su tokia šukuosena, tai iš pradžių buvo keistoka.

Kaip ir minėjau, gražus, šiltas ir kupinas šiltų emocijų filmas.. Rekomenduoju. O aš užsinorėjau paskaityti ką nors iš Jane Austen (esu skaičiusi tik ,,Puikybė ir prietarai”).

7/10

Rež.: Robin Swicord, vaidina: Kathy Baker, Hugh Dancy, Amy Brenneman, Maria Bello, Emily Blunt, Maggie Grace, Kevin Zegers, 2007 m., JAV, 106 min

180> Hysteria / Mano didysis O!


Galvojau įsijungti kokį rimtą istorinį filmą, bet galop pamąsčiau, kad ir taip paskutinėmis dienomis man jos ganėtinai per daug, taigi, įsijungiau ,,Hysteria”, kurį jau senokai norėjau pamatyti ir nekantriai laukiau pasirodant interneto platybėse.

Žaisminga romantinė komedija „Mano didysis O!“ pasakoja neįtikėtinai skambančią, bet tikrą istoriją, kaip prieš kiek daugiau nei 100 metų britų gydytojas Mortimeras Granville‘as, ieškodamas būdų gydyti moterų isteriją, atsitiktinai išrado pirmąjį elektromechaninį vibratorių.Taip netyčia gydytojas atrado raktą nuo moters malonumų skrynios.Visos Londono moterys akimirksniu išsirikiavo prie gydytojo kabineto durų.

Tuo laiku isterija buvo viena dažniausiai pasitaikančių ligų pas moteris. Ir gydymas ganėtinai įdomus, bet, kaip ir kiekvienas darbas, taip ir šis gydytojui tikrai yra sunkus ir turintis tam tikrų pasekmių. Taigi, Mortimerui reikėjo kažko, kas galėtų pakeisti jo ranką, kuri nuo daugybės darbo tapo kone neveiksni. Hugh Dancy labai tinka tokie ,,senoviniai” vaidmenys, taigi, ir čia jis atrodė gerai, o jo vaidyba visuomet esu patenkinta. Man jis visada labai mielas atrodė.

Šalia pagrindinio įvykio yra kita- Šarlotės gyvenimo linija. Ji- kitokia nei jos sesuo ir tėtis. Ji- pasišventusi vargšams, nepaisant nepasitenkinimo, kurį patiria minėtieji artimieji. Taip pat, Šarlotė yra stipri ir turinti savo nuomonę moteris, kuri tiki, kad greitai po jos mirties moterys tikrai gaus balsavimo teisę ir taps lygiavertės partnerės savo vyrams. Ji sakosi ieškosianti tik savęs verto vyro, o ne tokio, kuris iš jos tikėsis tik indų ir kojinių plovimo. Negana to, ji turi ir įdomią nuomonę apie isteriją- pagal ją, tai visai ne ta liga, kurią reikėtų gydyti. Šį personažą vaidina žavioji Jake Gyllenhaal sesutė Maggie. Tikrai gerai įsijautė į vaidmenį ir buvo tiesiog gera į ją žiūrėti.

Smagus ir nuotaikingas filmas. Jokių banalių juokelių, tik spalvingi personažai, jų charakteriai ir pati istorija labai smagi. Tikrai rekomenduoju norintiems smagios komedijos, kuri nebūtų prikišta visų tų amerikietiškų juokelių apie antrą galą. Nors iš pažiūros gali atrodyti, kad filmas ir yra būtent apie jį, tačiau tereikia atsižvelgti, kad čia pasakojama apie XIX a., taigi, apie viską kalbama gan subtiliai.

Taigi, pažiūrėkit, tikrai viena geresnių komedijų pastaruoju metu. Labai patiko.

Rašau 8/10

Rež.: Tanya Wexler, vaidina: Maggie Gyllenhaal, Hugh Dancy, Felicity Jones, 2011 m., Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija, Liuksemburgas, 100 min.

87> Adam / Adamas

sausio 1, 2012 Komentarų: 1

Jau seniai mąsčiau pažiūrėti kokį nors filmą apie žmogų, turintį Aspergerio sindromą. Šiandien išsirinkau Adam.

Taigi, filmas ir yra apie Adamą- vyrą, turintį minėtą sindromą. Apie jo gyvenimą, pakilimus ir nuopuolius. Ir susipažinimą su kaimyne Bete.

Sunku, kartais net nežinai, ar juoktis, ar verkti- gal greičiau tai juokas pro ašaras. Bet dažnai jutau ir norą nuoširdžiai nusišypsoti, kai jam kas nors pasisekdavo ir taip gaila būdavo, kai jis padarydavo kažką ne itin malonaus. Juk Adamas yra kitoks, nors tą kitoniškumą pamatysi tik užkalbinęs jį. Iš pažiūros jis išvaizdus, rimtas vyriškis, bet greitai išryškėja skirtumas: lakstančios akys, kurios niekad nepažvelgs tiesiai kitam į akis, pokalbiuose nėra jokių tuščių frazių, pokalbių apie orą, jis nesugeba nuspėti, kaip jaučiasi kitas žmogus,  viską supranta pažodžiui ir gyvena pagal savo taisykles, nemėgsta jokių pasikeitimų. Jis pernelyg nuoširdus- toks, kad, jei nežinotum, kodėl taip yra, keltų juoką. Bet tuo pačiu jis traukia. Būtent tokie žodžiai atėjo galvon po filmo: liūdnas, bet mielas, turintis kažką, kas nepalieka abejingo. Ir net nesvarbu, kiek tikroviškai viskas buvo pavaizduota (lig šiol tik vieną knygą esu skaičiusi šia tema, o ir ta- grožinės literatūros).

Rašau 9/10

Rež.: Max Mayer, vaidina: Hugh Dancy, Rose Byrne, Peter Gallagher, Amy Irving, 2009 m., JAV, anglų k., 99 min.