Archyvas
1113> Now You See Me / Apgaulės meistrai (2013)
Atsimenu, pasirodžius šiam filmui viena kino mėgėjų facebook grupė mirgėjo nuo pagyrų šiam filmui, vadino geriausiu matytu, kiekviena proga sugebėdavo įterpti rekomendaciją ar prašyti kažko panašaus į šį. Kai kažkas taip smarkiai kišama, neretai nutinka priešingas efektas – noras žiūrėti dingo. Privalėjau išlaukti momento, kai jau niekas apie jį nebekalbės (ok, iš tikrųjų tai jau ganėtinai seniai iš tos grupės pasitraukiau, kai supratau, kad rekomendacijos kinta priklausomai nuo filmai.in naujienų pokyčių, tad viskas pernelyg nuspėjama), bet galop pamiršau aš jį… Ir va, sumaniusi užsiimti seniausiai pasižymėtų filmų naikinimu, priėjo ir Apgaulės meistrų eilė.
FTB agentas kartu su Prancūzijoje vykusį apiplėšimą tiriančia Interpolo agente bando išsiaiškinti, kaip keturi iliuzionistai savo pasirodymų metu sugeba apvogti bankus (o pinigus išdalina miniai žmonių). Aišku, dažnas žiūrovas žiūrėjo ir galvojo, wtf ir kiek tai apskritai būtų įmanoma (šitas video apibendrina viską). Pabaiga nenustebino, visgi gan dažnas variantas žiūrint panašaus tipažo filmus. Siužetas, kad ir painus, bet po kurio laiko sugebėjo atsibosti. Nors turėjo būti intriga, kuri išlaikytų dėmesį, bet kažkaip nepavyko su manim taip padaryti. Įdomu, bet ne wow. O kas yra wow? Žiūrint į pastaruosius žiūrėtus filmus, sunku pasakyti. Pramogai fainas, bet didelių emocijų žiūrint nebuvo.
7/10
994> Nocturnal Animals / Naktiniai gyvuliai (2016)
Dairiausi šiandien (taip, neskaitant keleto nepaminėtų serialų, pagaliau ir vėl rašau ne apie kažkada seniau žiūrėtus filmus, o visai šviežiai peržiūrėtą – taip, kaip man labiausiai ir patinka), ką čia pažiūrėjus. Kaip galima pastebėti, šiais metais didžioji dalis peržiūrėtų kino juostų priklauso kokiai nors ryškiai grupei (siaubo filmai, superherojai ar kt.). O to, kas mane ir įtraukė į filmų pasaulį – rimtųjų dramų – beveik ir nebuvo. Su šiokiomis tokiomis abejonėmis (dėl žanro) įsijungiau jau ilgokai turėtą Nocturnal Animals. Ir pakliuvau kaip tik ant labai neprasto kino.
Suzana – meno galerijos savininkė – rodos, turi pavydėtiną gyvenimą, tačiau jaučiasi vieniša ir kamuojama abejonių, ar iš tiesų jos pasirinkimai praeity buvo teisingi. Vieną dieną iš buvusio vyro gauna siuntinį, kuriame – jo knygos rankraštis. Suzana nepastebi, kaip įsitraukia į popieriuje pateiktą istoriją apie vyriškį, kuris su šeima pakliūva į nusikaltėlių nagus.
Tai gal ir pradėsiu nuo vaidybos. Surinkta puiki komanda: Amy Adams, Jake Gyllenhaal, Michael Shannon, Aaron Taylor-Johnson, Isla Fisher, Armie Hammer ir kt. Žinojau apie Amy ir Jake, bet dėl kitų buvau primiršusi (ir tik po to prisiminiau, kad Aaron žibėjo tarp nominantų tais metais), todėl pamačiusi vis naują pažįstamą veidą tik dar labiau nenustygdavau vietoje. Neabejotinai ryškiausias personažas priklausė Aaron Taylor-Johnson. Iki tol aš jį mėgau, bet po šito filmo simpatijos tik dar labiau įsitvirtino. Nenuspėjamas, visiškai atsipalaidavęs, beprotiškas veikėjas, kuris traukė dėmesį kaip magnetas. Visi kiti – irgi puikūs, bet daugelis jų – savo tipiškuose vaidmenyse (gal tik Isla Fisher man labiau pažįstama iš komedijos žanro, o čia jai teko mažas draminis vaidmuo).
Apie tai, kaip gražiai pastatytas, kalbėti tikriausiai nė nereikia, nes pasirodžius filmui apie tai kalbėjo visi. Vizualiai išpildytas be priekaištų: aplinka, kostiumai, scenų pateikimas – didžiausias malonumas stebėti viską.
Tiesa, visgi siužetas ne iki galo įtikino (gal labiau tiktų – nesužavėjo). Kas man pasirodė be priekaištų – tai romano siužetas. Pradžioje net galvojau, kad štai, netyčia ant siaubo filmo pataikiau – įtemptų scenų apstu. Tuo tarpu realistinė dalis – vietomis dirbtinoka. Taip, Amy Adams vaidinto personažo vienišumas, nepasitenkinimas savo gyvenimu ir bandymas save įtikinti, kad juk viskas čia tvarkoje, buvo pastebėtas, bet vis tiek man trūko kažko visame tame, kad būtų sukelta emocija (ko netrūko išgalvotoje siužetinėje linijoje). Bet vis vien laikas beprotiškai pralėkė, dviejų valandų net nepajaučiau.
Tad kiek drebančia ranka 7/10 rašau, nors 8 kurią kitą dieną gal net išraityčiau.
647> The great Gatsby / Didysis Getsbis
Didysis Getsbis – tai garsaus romano ekranizacija, nominuota dviems Oskarams ir pasakojanti apie tai, kaip karo veteranas prisimena praeitį ir kaimynystėje gyvenusį milijonierių Getsbį, apie kurį sklandė įvairiausios kalbos.
Būsiu prie tų, kuriems šis filmas pasirodė įdomus savo pastatymu, bet tik tiek. Gražios dekoracijos, kostiumai apskritai fantastiški (šioje kategorijoje noriu The Great Gatsby matyti kaip laimėtoją Oskaruose), vietomis gal pompastikos kiek per daug – bet visumoje, įspūdingai parodytas turtingųjų gyvenimas, pilnas spalvų, blizgučių, linksmybių (kas už viso to slepiasi – jau kitas klausimas). Daugelis giria muzikinį takelį, bet man jis kėlė dvejopus jausmus. Kai kurie kūriniai išties neblogai derėjo prie atmosferos, tačiau buvo kūrinių, kurie skambėjo pernelyg šiuolaikiškai ir atrodė iškritę iš konteksto.
Tačiau siužeto prasme nieko kabinančio nebuvo. Knygą perskaityti vis dar noriu ateity, noro tikrai nenumušė, bet tikėjausi kažko ypatingesnio, o dabar buvo tik vienintelė vieta, kur išties nustebino ir nesitikėjau – kulminacinė dalis. Visa kita – nuobodoka, be jokios intrigos (nors tarsi norėta ją sukelti), net nepasakyčiau, kad personažai labai išvystyti. Nepavyko pamėgti nė vieno veikėjo, viskas tarsi plaukė pro šalį, jokio įtraukimo nejaučiau, emocijų irgi nesukėlė išskyrus per minėtąją filmo vietą.
Vien grožio neužtenka, tuo jau ne kartą įsitikinau. Čia buvo lygiai taip pat: akims – rojus, bet viduje nieko nepalieka.
6/10
Rež.: Baz Luhrmann, vaidina: Leonardo DiCaprio, Carey Mulligan, Isla Fisher, Tobey Maguire, Gemma Ward, 2013 m., Australija, JAV, 143 min
494> Wedding Crashers / Slėpkit pamerges
Užvakar vakare žiūrėjau ,,Bridesmaids“ (kurį lietuviai išvertė kaip ,,Prinokusios pamergės“ (????)), o vakar vakare – ,,Wedding Crashers“, kurį lietuviai pavadino dar įmantriau- ,,Slėpkit pamerges“. Aišku, būna kur kas liūdnesnių variantų ir ne per seniausiai viena ausimi girdėjau, kad buvo į atitinkamą instituciją kreiptasi dėl lietuvių pomėgio filmų pavadinimus išversti ypač įmantriai, o paskutiniu metu tai jau pasiekė viršūnę (Movie 43 – Kietašikniai, This is the End – Dabar jau tikrai šikna, The to Do List- Sekso abėcėlė ir pan.).
Tai filmas apie du viengungius, kurie mėgsta laisvalaikiu lankytis vestuvėse apsimesdami gimine ir praleisti naktį su kokia nors jose dalyvavusia mergina. Tačiau vienose vestuvėse jie nusižengia savo susikurtomis taisyklėmis, kai Džonas įsižiūri vieną pamergę, o Džeremis susipažįsta su jos pakvaišusia seserimi.
Grįžtant prie filmo, tai tikėjausi jei ne geresnės tai bent jau panašaus lygio į Bridesmaids komedijos, tačiau gavau nei šį, nei tą. Taip, ji daugelio neblogai vertinama, bet kaip neretai būna, ,,daugelis“- tai ne aš. Visų pirma, Owen Wilson ir Vince Vaughn vaidinami personažai visai neverti dėmesio, net nežinau, kuris nervino labiau. Aišku, O. Wilson nelabai ten ką išdarinėjo, bet labiau nervino jo pasikeitimas: iš mergišiaus staiga jis tapo visiškas ištižėlis, kuris sielvartą malšina visaip, kaip tik įmanoma. Tuo tarpu V. Vaughn personažas nesikeitė, tačiau mane jis erzino kaip žmogus. Isla Fisher, kurią visai mėgstu, čia vaidino visišką durnelę ir net visai nejuokingą, B. Cooper atliko pernelyg pasitikinčio savimi asmens vaidmenį, kvailų personažų netrūko ir daugiau. Visoje šioje juostoje tik į du galėjau ramiai žiūrėti- Christopher Walken ir Rachel McAdams, kurie buvo savo vietose ir nė kiek nesižemino aplinkui vykstančiam farsui.
Nemažai juokelių apie antrą galą, tad išties juokingų momentų, kurie priversdavo bent jau šyptelti, buvo vos keletas. Glumino dviejų valandų trukmė, kurios čia absoliučiai nereikėjo, ištemptas filmas iki begalybės, kad net nusibodo sėdėti, bet ką jau bedarysi, ištvėriau valandą, ištversiu ir dvi.
5/10
Rež.: David Dobkin, vaidina: Owen Wilson, Vince Vaughn, Rachel McAdams, Christopher Walken, Isla Fisher, Bradley Cooper, 2005 m., JAV, 120 min
442> The Lookout / Saugokis
Scott Frank debiutas- The Lookout – pagirtinas, kadangi sukūręs įdomų ir neeilinį pagrindinio veikėjo paveikslą visą istoriją surutuliojo taip, kad nuo ekrano tiesiog neįmanoma atsitraukti, o filmui nelemta likti tik vienu iš daugelio tipiškų trilerių.
Krisas buvo populiarus vidurinės mokyklos sportininkas, jam prieš akis buvo sėkminga ir daug žadanti ateitis, tačiau vienintelė avarija jo gyvenimą pakeitė negrįžtamai. Dabar jis dirba banke valytoju ir dalijasi butą su neregiu, kuris bene vienintelis jo draugas. Tačiau vieną dieną bare jį užkalbina vyrukas ir netrukus Krisui vėl atrodo, kad jis ima gyventi visavertį gyvenimą. Bet netrukus jis sužino tikrąją susidraugavimo priežastį.
O būtent ir buvau susidariusi klaidingą nuomonę, kad tai tebus vienas iš šaudo-gaudo trilerių, kažkodėl tokį įvaizdį sukūrė filmo plakatas.. Tai galvojau, bent jau į Joseph Gordon-Levitt paganysiu akis, jei siužetas bus nieko vertas. Todėl vos po kelių akimirkų nuo įsijungimo buvau maloniai nustebinta. Krisas- įdomus veikėjas, apie kurį per tas pusantros valandos galima susidaryti aiškią nuomonę, kadangi jo charakteris išplėtotas puikiai, o minėtasis aktorius savo vaidmeniui dar ir kaip tiko. Krisas po avarijos nemažai laiko praleido komoje, o pabudęs ėmė gyventi gyvenimą, kuriame užrašų knygutė tampa viena iš svarbiausių priemonių nepamesti galvos, kadangi jis dažnai viską pamiršta, negana to, jis sunkiai bendrauja ir turi dar visokių kitokių sutrikimų, dėl kurių į jį daug kas žiūri atlaidžiai, o yra ir tokių, kurie mėgina gauti naudos. Tokie keistuoliai visuomet man daro įspūdį filmuose. Taigi, o kadangi žinojau, kad veiksmas turi pasisukti į konkrečią pusę, laukiau nesulaukiau, kaip viskas bus. Isla Fisher, kuri, galvojau, bus ganėtinai ryški veikėja, pasirodo, deja, kaip nelabai reikšmingas personažas, nors kalbant apie visus, tai kiekvienas kuo nors išsiskyrė, kad ir tas policininkas, kiekvieną naktį atvežantis Krisui spurgų- labai smagus.
Tad maždaug du trečdalius filmo ir stebime dramą, Kriso bandymą irtis tolyn, stengtis nepasiduoti, kad ir koks nuobodus ir nuspėjamas tas jo gyvenimas bebūtų. Tik likusį pusvalandį galėčiau pavadinti trileriu, kurio pabaiga kad ir nuspėjama, bet vis tiek buvo įdomu pamatyti, kaip viskas bus užbaigta. Ir likau patenkinta.
8/10
Rež.: Scott Frank, vaidina: Joseph Gordon-Levitt, Matthew Goode, Isla Fisher, Carla Gugino, Laura Vandervoort, 2007 m., JAV, 99 min
256> Wedding Daze / Vedybų karštligė
Užsinorėjau fainos, lengvos komedijos, tad nedvejodama įsijungiau šį filmą. Isla Fisher manęs niekuomet nenuvilia.
Andersonas- vaikinas, vis dar negalintis pamiršti mirusios mylimosios. Vieną dieną jo draugas pasiūlo apsidairyti ir pamatyti, kad mirusi mergina nebuvo vienintelė ideali moteris šiame pasaulyje, bei pasistengti gyventi iš naujo. Taigi, nieko nelaukdamas vyrukas pasiūlo ką tik priėjusiai padavėjai ne kokį nors pasimatymą, o.. Tekėti už jo.
Kaip ir minėjau, Isla Fisher niekuomet manęs nenuvilia. Nenuvylė ir šį kartą. Komedijos su ja (kitaip nei su jos vyru) būna smagios ir nenuobodžios. Be abejo, banalumo išvengti tokio žanro filmams tikriausiai neįmanoma, bet man tikrai tai netrukdė. Daug juokingų (ar šiaip mielų) situacijų, daug įdomių veikėjų, kurie yra tikrai ne tie, kuriuos vieną kartą sutikęs iš karto pamirštum.
Pati pirma scena (pasipiršimas)- tikra tragikomedija. Ir netgi nelabai skoninga. Tačiau netrukus viskas pasisuko taip, kaip ir turi būti: tapo smagia romantine komedija. Tiesa, kad viskas nueis iki to, iki ko nuėjo, tikrai nebūčiau pagalvojusi. Netgi šiek tiek perlenkė lazdą į pabaigą, manyčiau, bet galop, kai prieš titrus apie kiekvieno likimą papasakojo, pasidarė labai gera. Šis filmas suteikė pakankamai gerų emocijų.
Vos nepamiršau. Šis filmas dar gali būti pavadintas The Pleasure of Your Company.
7/10
Rež.: Michael Ian Black, vaidina: Jason Biggs, Isla Fisher, 2006 m., JAV, 90 min
76> Definitely, Maybe / Be abejo, turbūt
Užsinorėjau ko nors mielo, tad įsijungiau šį filmą. Ir smagu, kad nuojauta manęs neapgavo- ko norėjau, tą gavau.
Vilo santuoka griūva, jau nutarta dėl skyrybų. Vieną vakarą, po to, kai jo dukra Maja mokykloje išgirdo paskaitą apie lytinį švietimą, mergaitei kilo daug klausimų, susijusių su tėčio praeitimi, su tuo, kaip susipažino mama su tėčiu. Vilas sutinka papasakoti istoriją, tačiau pati mergaitė turės nuspręsti, kuri iš moterų, kurios bus minimos, yra būtent jos mama. O istorija tikrai paini…
Surinkti žavūs, mieli aktoriai, kurie labai tiko šiam filmui. O ir pats siužetas, nors ir paprastutis, bet turintis kažką tokio, kas neleidžia šypsenai dingti nuo veido viso filmo metu. Iš tiesų, laikas prabėgo greitai, nė kiek nebūčiau supykusi, jei jis būtų tęsęsis kiek ilgiau- į laikrodį tikriausiai nė karto ir nepažiūrėjau- o tai juk labai geras ženklas. Be abejo, būtų įmanoma prisikabinti prie įv. dalykų (na, kad ir tai, kad pagr. veikėjas gan greit įsimylėdavo 😀 ), bet šiaip tikrai puikiai tinkantis mielam laiko praleidimui.
Rekomenduoju ir rašau 8/10
Rež.: Adam Brooks, vaidina: Ryan Reynolds, Rachel Weisz, Abigail Breslin, Elizabeth Banks, Isla Fisher, 2008 m., JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija, anglų k., 112 min.
Naujausi komentarai