Archyvas

Archive for the ‘Jack Reynor’ Category

1124> Midsommar / Saulės kultas (2019)


Pagaliau prisiruošiau pažiūrėti Midsommar. Norėjau seniai, bet filmo trukmė ir žanras vis paskatindavo atidėti geresniems laikams. Bet dabar, jau peržiūrėjusi, galiu teigti, kad pustrečios valandos visai neprailgo, siužeto kitoniškumas – neįprastas siužetas, keisti veikėjų pasirinkimai ir elementarus kai kurių situacijų pagrindimas tuo, kad tai – tik tradicija, neleidžia nuobodžiauti. Apie tai, kiek šis filmas gąsdinantis, nesamprotausiu, nes tikriausiai mane labiau išgąsdintų tie, kurie paremti “jump scare“ gąsdinimo būdu, bet siaubo filmus jungiuosi ne savo ištvermės tiems visiems numanomiems ar netikėtiems išlindimams į ekraną tikrinti, tad Midsommar man netgi labai tiko. Be abejo, siaubo filmas, kurio siužetas vyksta dienos šviesoje, irgi gan netikėtas ir malonus pasirinkimas, nes kiek galima erzintis ir mintyse kartoti, kad kokio velnio jūs dabar lendate į tamsų rūsį, jei numanote, kad ten kažkas yra.

Personažai, pagrindinės veikėjos istorija – tai, kas filmui irgi prideda pliusų bei lengviau leidžia suvokti pabaigą. Pats filmas – ne iš pačių maloniausių, žiūrint gali darytis ir nejauku, ir šlykštoka, ir šiaip “wtf“ momentų pasitaiko. Pati aplinka kai kada atrodo kaip surežisuota, t.y. žvelgiant, kaip ta visa bendruomenė šoka ar kažką daro, kyla klausimų, ar čia jie normalioje savo kasdienybėje būna (tada kažkas ne taip su pastatymu), ar tai, kaip jie elgiasi, yra tik didelis spektaklis, sukurtas svečiams, kad šie būtų užliūliuojami. Tiesa, kai kurių veikėjų reakcijos į vykstančias tradicijas buvo keistokos, maždaug – ei, čia jų tradicija tokia, tai čia viskas normalu, davai, dar pabūkime ir stebėkime, kas bus toliau, gal dar kokią nors galvą sutraiškys. Rimtai susirūpinčiau, ką tokio praleidau, kad draugai atsiskleidžia tokiomis įžvalgomis.

Beje, internete įdomu skaityti kai kurių įžvalgas ir siužeto aiškinimus. Toks išties atviras interpretacijoms siužetas.

imdb

7/10

896> A Royal Night Out / Naktis be karūnos (2015)

24 birželio, 2016 Komentarų: 1

royalRež.: Julian Jarrold
Vaidina: Sarah Gadon, Bel Powley, Emily Watson, Rupert Everett, Jack Reynor
2015 m., Didžioji Britanija, 97 min
Žanras: romantinė komedija, drama
imdb nuoroda čia.

Visai neplanuotas sutapimas, kad šią dieną, kai paskelbtas Didžiajai Britanijai svarbus įvykis, sumaniau pažiūrėti būtent šios šalies kurtą filmą, pasakojantį apie karališkosios šeimos dukras, panorusias įsimintiną naktį, kai buvo paskelbta II pasaulinio karo pabaiga, praleisti mieste – niekieno neatpažintos ir nesaugomos.

Šis filmas kurtas remiantis tikrais įvykiais, tačiau tai, kad nesuku galvos, kiek čia viskas tikra, kiek sukurta, tikriausiai ir leido kuo ramiausiai atsipalaiduoti ir pažiūrėti tiesiog smagų filmą apie dvi laisvės ištroškusias merginas. Viskas paprasta, lengvai nuspėjama, tačiau tai buvo matyt būtent tai, ko man šiandien ir norėjosi. Visą filmą nedingo šypsena, dažnai prajuokindavo, o einant filmui į pabaigą tai ir gaila buvo pasidarę ne tik dėl to, kad ėjo paskutinės šios istorijos minutės, bet ir dėl nuojautos, kaip pabaiga atrodys. Simpatiški personažai, juokingos situacijos, gebėjimas dėl savo naivumo, kitų žmonių pagalbos ar kitų priežasčių išsisukti iš keblios padėties, miela romantinė linija, kuri neužėmė tiek daug vietos, kiek galėjo, apsieita be melodramų, ašarų, o veikėjos tik gali pasakyti, kad tai buvo geriausia naktis, kokią teko išgyventi. Paliečamas ir karas, jo pasekmės, riba tarp kariaujančiųjų fronte ir tų, kurie ,,kariauja“ formaliai, t.y. saugiai būdami rūmuose, apsaugoti nuo bet kokio jų kraujo praliejimo.

Mielai pažiūrėčiau šį filmą darsyk. Iš tokių filmų, kuriuos žiūrint nereikia ieškoti užslėptų minčių, o siužetas – neorginalus, nuspėjamas, bet karts nuo karto vis vien norimas pamatyti, šis man atrodo vertas dėmesio. 8/10