778> Smashed / Apgirtę (2012)

Rež.: James Ponsoldt
Vaidina: Mary Elizabeth Winstead, Aaron Paul,
2012 m., JAV, 81 min
Žanras: komedija, drama
imdb nuoroda čia.

James Ponsoldt The Spectacular Now, pamenu, visai neblogą įspūdį paliko (nors vėliau visgi kiek apmažėjo jis, pasimatė minusų). Smashed  – filmas, kuriame alkoholio tematika paliečiama kur kas stipriau nei prieš tai paminėtoje kino juostoje. Tiesą pasakius, alkoholizmas ir yra pagrindinė tema.

Keitė – jauna moteris, dirbanti mokykloje mokytoja, o laisvu laiku su vyru leidžianti laiką baruose ar namuose, pilname alkoholio. Tačiau po to, kai ji apsivemia pamokos metu ir pameluoja to priežastį ne tik vaikams, bet ir mokyklos vadovei, ji ima susimąstyti, kad gal reiktų pradėti kitokį gyvenimą.

Taigi, ji pradeda lankyti anoniminių alkoholikų susirinkimus, tačiau grįžusi namo ji tebemato, kaip jos vyras ir toliau skandina save alkoholyje. Negana to, ji vis vien tempiasi su savimi problemas, iškilusias dėl jos girtavimų, nes metus gerti jos niekur nedingo. Susirinkimai jai padeda geriau pažinti tai, ko ji nori iš gyvenimo, kaip nori gyventi. Filmo metu laikas eina pakankamai greitai, jame padeda susigaudyti dialoguose minimos laiko nuorodos.

Patiko man šis filmas. Net nežinau kodėl, bet norisi apibūdinant filmą pavartoti žodį švelnus. Rodos, tokia skaudi tema, bet pasakojama šiek tiek su humoru, šiek tiek su ašarom – juk ir pats gyvenimas tragikomiškas, tad nėra čia reikalo perspausti į vieną ar kitą pusę. Nerodoma, kaip sunku veikėjai buvo atsisakyti alkoholio, kokius ji skausmus ir dvejones kentė, iš skausmo perkreipto veido aktorei nereikėjo rodyti. Tačiau tai netrukdė tam, kad būtų pasiųsta toji paprasta žinutė: viską darome tik dėl savęs, kiekvienas nusprendžiame, kaip norime elgtis toliau, o jau tada ir sprendžiame, ar ieškotis pašalinių pagalbos, ar bandyti pačiam kapstytis, ar likti toje pačioje duobėje. Šen bei ten pamaišoma gražių poros bendravimo / užsiėmimo bendra veikla vaizdų, kai tiesiog idealiai viskas atrodo, kai džiaugiamasi vienu kitu ir to alkoholio nė nereikia. Bet tuomet vėl ateina toji pati realybė: pustuščiai buteliai ant stalo ir spintelėse, paslėpta automobilyje gertuvė su viskiu, rytai neaiškiose vietose, visiškas atsiribojimas nuo problemų, kurios prasiblaivius vėl ateina į galvą, tad ratas apsisuka ir tam, kad jos užsimirštų, vėl imamasi to, kas jas ir sukėlė.

Su kuo kalbėjau, tiems labai gražiai pagrindinė pora atrodė. Breaking Bad žvaigždutė Aaron Paul bei ne viename filme matyta Mary Elizabeth Winstead sudarė puikų duetą: neerzinantį, skatinantį ,,sirgti“ už juos, kad tik viskas išsispręstų. Nors pabaiga tai neaiški ir laisva interpretacijoms. Bet gal ir gerai. Nes jei būtų tas visiškas happy end’as, būtų kažkaip pagadinęs įspūdį, jei visiškai nenusisektų jiems abiems – vėlgi kažkokie neigiami jausmai, liūdna pasidarytų. O dabar – kaip norim, taip ir kurkim savo ateitį. Nes tik patys už ją esame atsakingi.

Humoras dažnai ne toks, koks man patiktų, bet iš kitos pusės, jo buvo ne tiek daug, kad užknistų.

Aš už tai, kad pažiūrėtumėte. Nors gal visgi labiau moteriškai auditorijai jis, bet kas žino, gal patiks ir vyrams. Nes pati neužmėtyčiau akmenimis to, kuris priverstų jį pažiūrėti darsyk.

7/10

628> The Spectacular Now

Užtikusi, kad prie The Spectacular Now scenarijaus rankas prikišę tie patys vyrukai, kurie scenarijų kūrė ir 500 days of Summer, su nekantrumu laukiau pasirodysiančio šio filmo, nes nuspėjau, kad pažiūrėti bus į ką. Tiesa, daug kam gali nepatikti tai, kad pasakojama apie paauglių meilę: populiarus mokyklos vaikinas Suteris, neseniai paliktas savo gražuolės merginos, susipažįsta su Eime, kuri mokosi toje pačioje mokykloje, bet, be abejo, jis jos net nepamena, nes ji yra ne iš tokių, su kuriomis jis bendrauja. Sakysit, ar gali būt kas nors stereotipiškiau?..

Nuo pat pradžių į akis krenta aktoriai – ypač paaugliškuose romantiniuose filmuose esame pripratę prie gražuoliukų (net jei kalbam apie ,,pilkas peles“), tuo tarpu čia gauname tai, dėl ko kažkas galbūt ir nusivils. Bet juk realybėje nėra vien tik nusaldinti veikėjai, todėl net ir vietomis lyg ištinęs atrodantis S. Woodley veidas kelia teigiamas emocijas – nes šie personažai tikri, tokie, kokius sutinki gal net kasdien.

Istorija iš pažiūros paprasta, tačiau tuo pačiu ir nuoširdi. Parodoma, kad posakis ,,gyventi šia diena“ – ne toks ir vykęs, nes nori nenori turi galvoti ir apie ateitį, nes tai susiję ne tik su tavim pačiu, bet ir kitais artimais žmonėmis. Dėmesys skiriamas ne tik populiarumui – nepopuliarumui (nors išvengta nemažai su tuo susijusių stereotipiškų ir kone kiekviename šio žanro filme esančių situacijų), draugystėms, bet ir santykiams su tėvais, iliuzija, kurios gali labai lengvai sudužti, apie buvimą savimi, supratimą ,,kas aš“ ir ,,ko noriu iš gyvenimo“. Visa tai pateikiama lengva ir visiems suprantama forma, tačiau nenusaldinant ir nesulėkštinant visko, kiek tik įmanoma. Jei juoksitės – tai dėl to, kad rodoma miela scena, nes šio filmo idėja: žavesys paprastume. Nėra jokių bajerių apie antrą galą, jokių kvailų kuriozinių situacijų. Tik du paaugliai ir jų gyvenimai. Labai patiko ir pabaiga: ,,nukirsta“ taip laiku ir vietoje, kad geriau tikriausiai ir nebūtų buvę įmanoma. Labai panašu į Last Night pabaigą, kur neišbaigtumas tiko tiesiog idealiai.

Gražu, paprasta, kažką net ir privers susimąstyti.

7/10

Rež.: James Ponsoldt, vaidina: Miles Teller, Shailene Woodley, Kyle Chandler, Brie Larson, 2013 m., JAV, 95 min