1040> No Country for Old Men / Šioje šalyje nėra vietos senukams (2007)

tai va, žiūriu ne tik romantinius. Plius atradau gerą būdą, kaip sugaišti kuo mažiau laiko paieškoms (nes būtent dėl to dažniausiai ir likdavau nieko nepažiūrėjusi pastaruosius keletą metų): tiesiog atsidariusi peržiūrėti pasižymėtus filmus imu pirmą, kuris daugmaž turėtų atitikti norimą žanrą. Kol kas toks būdas pasiteisino.

No country for old men – vienas seniausių filmų, kuriuos esu pasižymėjusi watchlist’e imdb. Labiausiai norėjau pažiūrėti dėl savo meilės C. McCarthy, pagal kurio romaną ir buvo pastatytas šis filmas (knygos skaičiusi nesu). Ir bene svarbiausias dalykas, ką iš tiesų režisieriams broliams Coen’ams pavyko pasiekti – tai sukurti tobulą atmosferą, tinkančią rašytojo kūriniams. Lėtas veiksmas, dialogų minimumas, aplinka – puikiai. Neabejotinai pagyrų vertas ir aktorių darbas, J. Bardem – neabejotinai šio filmo žvaigždė.

Pagal siužetą – kriminalinis trileris su dramos elementais, bet prieš žiūrėdami nusiteikite, kad greitai besikeičiančio veiksmo nebus. Čia daug laukimo, bėgimo kartu su veikėjais, net ir kulminacija – ne visai tokia, kokios galima būtų tikėtis. Ramiai prasidėjęs filmas lygiai taip pat ramiai ir užsibaigia. Ir nors bendrai atmosfera patiko, bet ryškesnės kulminacijos, kažko labiau įsimenančio pabaigoje norėjosi ir todėl įspūdis nebuvo toks, kokio tikėjausi. Na, ir dar lūkesčiai kišo koją.

7/10

 

928> To the Wonder / Į stebuklą (2012)

Rež.: Terrence Malick
Vaidina: Ben Affleck, Olga Kurylenko, Javier Bardem, Rachel McAdams
2012 m., JAV, 102 min
Žanras: romantinė drama
imdb nuoroda čia.

Kone du mėnesiai prabėgo po paskutinio matyto filmo. Ir šįvakar kilo noras vėl prisiminti tai, be ko seniau beveik nė vienos dienos neįsivaizduodavau. Vis dar turiu vilties, kad ateis tas metas, kai vėl krisiu į filmus kiekvieną laisvą minutę. Nes dabar tai tik noras pamatyti vieną ar kitą filmą yra, bet iki veiksmo (žiūrėjimo) prieiti sunkiai sugebu.

T. Malick priminė naujausias jo filmas Song to Song, kuris šen bei ten sušmėžuoja paskutiniu metu visokiuose portaluose ir socialiniuose tinkluose. To the Wonder žadėjau peržiūrėti dar tuomet, kai buvo kalbama apie Knight of Cups pasirodymą. Bet taip jau išėjo, kad ir to KoC nebepažiūrėjau iki šiol. Apskritai, apie paskutinius tris T. Malick filmus šnekama daugiausiai kaip apie silpniausius darbus jo karjeroje, bet kadangi mačiau tik The Tree of Life ir The New World, nelabai galiu ką pasakyti, reiktų tuos ankstyvuosius pamatyti. O To the Wonder patiko ir sukėlė norą pažiūrėti ir Knight of Cups.

Tai vienas tų filmų, kurie arba patinka, arba atrodo kaip visiškai dėmesio neverta nesąmonė. Dar galima apibūdinti šį filmą kaip atmosferinį – t.y. sukuriama tokia tobula atsmofera, kad nė nesvarbu, kad siužeto ne tiek ir daug filme. Užtat daug gražių vaizdų, daug gražios muzikos, daug žvilgsnių, prisilietimų, judesių, daug tylos, kuri pasako daugiau nei kituose filmuose non stop besitęsiantys dialogai. O čia kalbama nedaug, dažniausiai veikėjai kalba už kadro. Rezultate gaunasi jausminis filmas, kurį svarbu pajausti, o ne stebėti ir laukti kažkokių netikėtumų, siužeto posūkių ar pan. Lėtas, liūdnas, vienišumo jausmas itin stiprus. Ir Olga Kurylenko kokio gražumo.

8/10

776> Mar Adentro / The Sea Inside / Jūros gelmėse (2004)

Rež.: Alejandro Amenábar
Vaidina: Javier Bardem, Belén Rueda, Lola Dueñas
2004 m., Ispanija, Prancūzija, Italija, 125 min
Žanras: biografinė romantinė drama.
imdb nuoroda čia.

Ramonas Sampredo yra paralyžuotas, jis tegali pajudinti kaklą ir galvą. Nuo įvykio, pakeitusio jo gyvenimą praėjo 28-eri metai. Jį prižiūri jo brolio šeima. Tačiau Ramonas siekia teisme pasiekti tai, kad būtų įteisinta eutanazija ir jis galėtų palikti šį pasaulį.

Įsijungiau ir supratau, kad negalėsiu jo išjungti neužbaigusi, nors planavau kitaip. Tokia skaudi tema, tiek daug pateikiama argumentų ,,už“ ir ,,prieš“. Ramonas net ir nėra kažkokiuose slaugos namuose, jį myli ir prižiūri jo artimieji. Tai ko jis čia skundžiasi ir trokšta mirti? Bet juk žmogui neužtenka vien to, kad juo kažkas rūpinasi. Ramonui padeda advokatė, kuri turi savo priežastį jam padėti, o ta priežastis sukelia ne ką mažiau neigiamų emocijų. Ašarojau viso filmo metu ne kartą. Rodos, taip nesunkiai šiam filmui pavykdavo sukelti kažkokias emocijas: šypsnį, ašaras. O dar daugiau sukeldavo minčių, kurios nepalieka iki dabar, praėjus dienai po peržiūros. Kėliausi mintyse su šiuo filmu, manau, kad dar ilgai ir nepradings iš galvos man jis. Net nesvarbu, kad turėjau savo nuomonę eutanazijos klausimu jau prieš įsijungdama, tai netenka prasmės, nes žiūrėk, tuoj pat susimąstai, kad gal visgi mano toji nuomonė yra klaidinga? Ir visgi, filmui baigiantis galutinai suvokiau, jog nežinau, kas turi nutikti, kad mano nuomonė pasikeistų kitaip.

Gražus filmas apie talentingą žmogų, kuris, beje, gyveno realiai. Įdomus, prikaustantis prie ekrano, nori nenori imi ,,sirgti“ už veikėjus, taip norėjosi, kad jiems sektųsi. O paskutinį pusvalandį vietomis vos mačiau vaizdą, nes pro ašaras tiesiog sunku buvo įžiūrėti. Taip, emocionali aš.Bet ir kino juosta būtent tokia: stipri, emocionali, turinti spalvingus veikėjus. Ir galiausiai, klausimas: jei tu myli žmogų, ar padėtum išpildyti jo didžiausią troškimą?

9/10

770> The Counselor / Patarėjas (2013)

Rež.: Ridley Scott
Vaidina: Michael Fassbender, Penélope Cruz, Cameron Diaz, Javier Bardem, Brad Pitt, Natalie Dormer
2013 m., JAV, Didžioji Britanija, 117 min
Žanras: kriminalinė drama, trileris
imdb nuoroda čia.

Scenarijaus autorius – vienos geriausių kada nors skaitytų knygų ,,Kelias“ autorius. Režisierius – garsusis R. Scott. Aktorių sąrašas – tiesiog įspūdingas. Pamenu, kaip laukiau šio filmo, bet tuomet pasipylė krūva neigiamų atsiliepimų ir ėmiau bijoti šios peržiūros. Taip nesinorėjo, kad jis mane nuviltų, tad vis atidėliojau peržiūrą. Deja, bet baimė pasirodė pagrįsta- man jis visiškai nepatiko.

Talentingas teisininkas turi, rodos, viską. Trokšdamas turėti dar daugiau, jis sutinka įsitraukti į narkotikų verslą. Tačiau planas tik šiek tiek prisidėti, o tuomet nuo to atsiriboti, ima griūti, kai iškyla didžiulis pavojus, o kelio atgal nebėra.

Tikriausiai reik pradėti nuo teigiamų šio filmo pusių? Vizualinė dalis – labai graži, estetiška, prabanga, spindesys, dailūs žmonės – iš tikrųjų malonu žiūrėti. Mintis – ji yra, ir netgi nebloga. Na, ir aktoriai – viename filme pamatyti tiek daug mėgstamų veidų yra kuo tikriausias malonumas.

BET. Mintis atskleista pernelyg skurdžiai, labiau nebent filmo antroje pusėje ima pasigirsti rimtesni dialogai. Nors dialogai tikrai nėra prasta dalis: tai, kaip ir apie ką šnekama, pakankamai įdomu. Bet minties, ką buvo norima pasakyti šiuo filmu, išplėtojimo labai pritrūko. Toliau minėtieji aktoriai. Taip, jie šiaip jau talentingi, o Cameron Diaz apskritai nušvito naujomis spalvomis ir taip norėtųsi ją pamatyti ateity vaidinančią rimtose dramose. Bet charakterių plėtojimui vietos visa nebuvo. Kai kurie pasirodo tiesiog per trumpai, todėl telieka tik pvz. įsimintinesnė J. Bardem šukuosena atminty. C. Diaz, J. Bardem ir B. Pitt ryškesnius veikėjus suvaidino, bet ir ir tai jie nekėlė pasigėrėjimo. M. Fassbender, deja, bet buvo nykus šįkart, tik paskutiniame filmo pusvalandyje labiau atsiskleidė. Na, o didžiausia spraga – siužetas. Tokio chaoso jau senokai nemačiau. Toks jausmas, kad rodomos dvi visiškai skirtingos siužetinės linijos, viena – su žymiais aktoriais, kuri ganėtinai suvokiama, o kita – su nežinomais aktoriais ir visiškai neaiški. Tačiau svarbiausia, kad nė nesiruošiama kažko daug papasakoti ar paaiškinti, visi veikia atskirai ir taip, kaip jiems patinka, jokio nuoseklumo, sąryšio ar jausmo. Žiūrėjau ir nesupratau, kodėl vis dar nemoku išjungti nepatinkančio filmo. Nes dabar jaučiuosi tas dvi valandas tiesiog prašvaisčiusi.

Manau, kad buvo įmanoma daug geriau šį filmą sukurti, ypač turint tokią komandą žmonių, dirbančių prie šios kino juostos. Na, bet turim, ką turim. 4/10

704> Love in the Time of Cholera / Meilė choleros metu

Rež.: Mike Newell
Vaidina: Javier Bardem, Giovanna Mezzogiorno, Liev Schreiber,
2007 m., JAV, 139 min
Žanras: romantinė drama
imdb nuoroda čia.

Tai pagal G. G. Marquez romaną sukurtas filmas apie Florentiną, kuris būdamas jaunas įsimyli gražiąją Ferminą. Tačiau merginos tėvas yra numatęs, kad ji turi ištekėti už turtingesnio vyro. Kad sumažintų savo skausmą, Florentinas didžiąją savo gyvenimo dalį atsiduodavo kūniškiems malonumams su kiekviena jo akiratyje pasirodžiusia moterimi.

Visa istorija trunka, jei neklystu, daugiau nei penkiasdešimt metų. Filmo trukmė ir tai, kad filmas man nepasirodė itin įdomus, privertė galvoti, kad išties tiek metų ir praėjo, nes ganėtinai prailgo peržiūra. Kas nepatiko? Siužetas. Tiesiog didžiąją dalį pagrindinis veikėjas arba verkia, arba užsiima seksu (beje, bent jau iki pusės nuogų moterų čia netrūksta), o Fermina kenčia tyliai ir gan neįtikinamai. Vietomis buvo toks jausmas, kad Fermina savo vyrui jaučia šiltus jausmus ir žiūri į jį su meile, kai kitąsyk jos veidas – perkreiptas kančios ir nusivylimo. Kai tuo tarpu Florentinas taip ir nepajautė meilės nė vienai moteriai, tik viena meilužė iš visų turėtų pasirodė įsimintinesnė. Trūko man kažkokių gilesnių, įdomesnių siužetinių vingių. Kad ir ta pati cholera – porąsyk truputį užsiminta, na, ir pabaigoje gražiai ten sumąstyta, bet visumoj ta cholera taip ir lieka – tik pavadinime ir kaip tolimas faktas, kad ji yra. Bet nei kas, kaip, kur – neaišku. Viskas tiesiog praplaukta paviršiumi…

Iš to, kas patiko, galiu išskirti vizualinę pusę: ir netgi ne kostiumai labiausiai krito į akis, o gamtos vaizdai, kuriais galima pasigerėti ne kartą. Ir taip pat, muzikinis takelis, kuris puikiai čia derėjo.

Knygos neskaičiau, tai šiuo atžvilgiu ir nelyginau, galėjau tiesiog atsipalaiduoti… Tik būtų buvę dar geriau, jei būtų ne tik atpalaidavęs, bet ir sudominęs. 6/10

662> Goya’s Ghosts / Goja

1792-ųjų Ispanija. Francisco Goya balansuoja tarp dviejų susipriešinusių pasaulių. Inkvizicijos generolui jau senokai įgriso populiaraus menininko elgesys, bet nuo suėmimo jį saugo ryšiai su karališkąja šeima. Netikėtai Goya sutinka globoti draugo dukterį, kuri pateko į inkvizitorių rankas…

Tai ,,Skrydis virš gegutės lizdo“ režisieriaus vienas naujausių darbų, kuriame pasirodo tokie visiems gerai žinomi aktoriai kaip Natalie Portman, Javier Bardem ir Stellan Skarsgård. 

Kai įsijungiau šį filmą, nieko nežinojau apie siužetą apart to, kad pagrindinis vaidmuo bus dailininko Gojos. Todėl iš tikrųjų gan nustebau, kai labai greitai įvykiai pasisuko gan netikėta linkme ir išaiškėjo, kad nebus čia jokių gražių meilės istorijų (na, nebent tokia gan savotiška viena bus, bet ne tokia, kokios kažkodėl tikėjausi prieš įsijungdama). Inkvizicijos, bandymas įsiteikti įtakingiausiems, savęs atradimas – ko tik šiame filme nėra. Trūko tik paties svarbiausio: charakterių visiško išvystymo. Kiekvienas personažas turėjo gan didelį potencialą, kadangi visi jie įdomūs, tačiau daugiausia atsiskleidė tik Javier Bardemo vaidinamas Lorenzo. Visi kiti – paviršutiniškai. Rodos, suprantama, kad vienas yra vienoks, kitas kitoks ir ką jis tuo metu veikia, bet norisi ne vien supratimo ir įsivaizdavimo, bet kad nors kiek būtų to ir parodyta. O dabar toks jausmas, kad viskas prabėgom. Tuo labiau, kad įvykių čia išties nemažai parodoma ir apima ne vienerių metų tarpą. Bet taip norėjosi apsistojimų tam tikruose momentuose, ilgesnio išbuvimo su personažais vienu ar kitu metu, nes apskritai, tai siužetas pakankamai įdomus, patraukiantis dėmesį, bet išpildymo su pačiais personažais trūko.

7/10

Rež.: Milos Forman, vaidina: Javier Bardem, Natalie Portman, Stellan Skarsgård, 2006 m., JAV, Ispanija, 113 min

266> Vicky Cristina Barcelona / Viki Kristina Barselona

Ispanų dailininkas Barselonoje susieja savo gyvenimą romantiškais ryšiais su amerikiečių turistėmis. Tačiau prieš tai maištauja jo vietinė draugė…

Taigi, vėl Woody Allen. Šį kartą likau patenkinta tuo, ką pamačiau ir išgirdau. Lengva romantinė komedija, kuri, nors ir yra ganėtinai paprasta, tačiau tikrai nenuobodi. Surinkti tikrai geri aktoriai, nors J. Bardem’ą mačiau pirmąsyk, bet esu daug gero apie jį girdėjusi, o ir neseniai dar skaičiau straipsnį apie jo ir P. Cruz santuoką. Šiame filme abu minėti aktoriai man tikrai smagiai žiūrėjosi, abu užsidegantys kaip degtukai, negalintys būti nei kartu, nei atskirai. Tuo tarpu Viki ir Kristina- visai kitokios nei P. Cruz vaidinama veikėja. Bet juk nuo to tikriausiai įdomiau, o kas žino, gal su kitokio charakterio žmogumi geriau seksis.. Patiko man tai, kad buvo pasakotojas- tai tikrai tiko šiam filmui (kaip, beje, ir kitiems W. Alleno filmams). Viskas pasakojama ganėtinai paprastai ir objektyviai, bet klausyti tampa tikrai įdomu.

Tikriausiai pasikartosiu, bet W. Alleno humoras man patinka, todėl stebėti jo kurtas komedijas- vienas malonumas. O čia dar ir kilo klausimas: tai kaipgi viskas pasisuks, su kuo žavusis Bardem’o veikėjas liks? Ir man pabaiga patiko (na gerai jau, šiaip norėjau, kad kiek kitaip viskas pasisuktų).

Atmosfera sukurta tikrai fainai, o ir muzika žavi.. Daug gražių vaizdų, dėl kurių taip ir norisi aplankyti Barseloną..

Rekomenduoju, jei užsinorėsite lengvos romantinės komedijos.

7/10

Penelope Cruz už vaidmenį šiame filme laimėjo Oskarą.

Rež.: Woody Allen, vaidina: Rebecca Hall, Scarlett Johansson, Javier Bardem, Patricia Clarkson,
Penélope Cruz, 2008 m., JAV, Ispanija, 96 min