Archyvas

Archive for the ‘Jean Dujardin’ Category

645> The Wolf of Wall Street / Volstryto vilkas


the-wolfTai biografinė kriminalinė komedija/drama, pasakojanti apie Džordaną Belfortą nuo pat jo pakilimo dirbant biržos makleriu, apimanti ne tik pasakojimą apie tai, kaip jis užsidirbo pinigus, bet ir tai, kaip juos leido. Narkotikai, įspūdingi pirkiniai, seksas ir dar visa krūva pinigų, kuriuos jau nė nebežino kaip leisti.

Penkiais Oskarais nominuotas filmas (geriausio metų filmo, pagrindinio ir antraplanio aktoriaus, scenarijaus, režisieriaus kategorijose), kurio tematika ir trukmė man atrodė (ir tebeatrodo) nesuderinami dalykai. Asmeniškai man gaila leisti laiką žiūrint komediją, pilną svaigalų ir sekso, beveik tris valandas. Būtent todėl ir atidėliojau aš jį, nors, turėdama planą šiemet pamatyti bent jau didžiąją dalį ,,oskarinių“ filmų, žinojau, kad vieną dieną prieisiu ir prie jo. Na, ir po vakar, kai pamačiau išties puikų M. Scorsese’s filmą, pagalvojau, kad gal tik iš trailer’io atrodo neįdomus, tuo labiau, kad visi išsijuosę jį giria.

Iš tikrųjų, man čia visai netrukdė veikėjai, vartojantys žodį ,,fuck“ kelissyk viename sakinyje, narkotikai, sekso scenos, juokeliai apie antrą galą – nežinau kokiu būdu, nes ypač to ,,humoro“ esu nemėgėja, bet šiame filme buvo visai linksma, kai kurios scenos (na, kad ir ta, kai Džordanas bandė nusigauti iki savo automobilio būdamas apsvaigęs nuo narkotikų – tikriausiai ir antrą ar trečią kartą žiūrėdama šią sceną juokčiausi lygiai taip pat) privertė labai smagiai pasijuokti. Nors  antipatija, kuri vis dar atstumia nuo filmų su Leonardo DiCaprio, kad ir kokie po to jie pasirodo esantys puikūs, dar jaučiama, tačiau prisidėsiu prie visų ir pasakysiu, kad jo pasirodymas šiame filme yra nuostabus. Tikriausiai pirmą sykį matau jį tokį nutrūktgalvišką, atsipalaidavusį ir, rodos, tiesiog kaifuojantį – vaidmuo įtaigus ir įsimenantis, tad gal vis dėlto duokit jam šiemet tą Oskarą? Nors taip, kaip ir daugelis, jau kažkaip ir pati apsipratau su mintimi, kad matyt šiemet Matthew McConaughey šlovės valanda bus… Bet tai yra antras geriausias jo vaidmuo iš tų, kuriuos man teko matyti (nors pripažinsiu, daug ko dar su juo nemačiusi, o pats geriausias vaidmuo – What’s Eating Gilbert Grape), toks jausmas, lyg jis būtų išsinėręs iš savo odos ir peržengęs savo ribas.

Bet, kaip ir minėjau, trukmė tiesiog neadekvati. Po valandos jau nuobodžiavau. Jau kurpiau planus, kaip iki pusės pažiūrėsiu ir kitą dalį jau ryt užbaigsiu, tačiau kažkaip prastūmiau ir antrąją valandą, tikėdamasi, kad neužmigsiu bežiūrėdama, o trečioji valanda buvo bene įdomiausia iš visų trijų, tad sugebėjo netgi prabudinti ir todėl nėjau iš karto užbaigusi miegoti, o dar nusprendžiau ir ,,šviežiais“ prisiminimais paremtą atsiliepimą parašyti. Dvi valandos – dar sutikčiau, bet nė minutės daugiau. Siužetas – eilinis ir ganėtinai nuspėjamas, tačiau linksmos scenos neleidžia visą kino juostos laiką sėdėti abejingai laukiant, ar pamokys Džordaną likimas ir jei taip, tai kaip.

Aš suprantu, kad būsiu iš mažumos, kuriai šis filmas – vidutinis, bet man visų pirma svarbiausia tai, kiek filmas įtraukia, suteikia kokių nors emocijų ir pan., o tik tada eina pastatymo kokybiškumas ir kiti niuansai. Todėl nepaisant patikusių dalykų, ilga trukmė ir tik tarpais jaustas įsitraukimas į filmą skatina mane vertinti jį gan vidutinišku balu. Bet M. Scorsese nežadu paleisti ir jau turiu numačiusi keletą jo filmų, gal net pažiūrėsiu ir netolimoje ateityje.

Ir beje, kaip smagu pamatyti buvo Jean Dujardin! Norėtųsi, kad ,,Artisto“ šlovė jį dar sykį aplankytų ar kad bent jau jį matytume didžiuosiuose ekranuose kur kas dažniau.

6/10

Rež.: Martin Scorsese, vaidina: Leonardo DiCaprio, Jonah Hill, Margot Robbie, Matthew McConaughey, Jean Dujardin, 2013 m., JAV, 180 min

100> The Artist / Artistas


Pagaliau ir aš pamačiau šį filmą. Kai tik išgirdau apie jį, mane sudomino anotacija,  bet nė nenumaniau, kad jis taip greitai pasidarys labai garsus. Jau dabar jis yra 131 imdb Top 250 vietoje bei nominuotas net dešimtyje Oskarų kategorijų (labai tikėtina, kad keletą jų jis ir gaus).

O pasakojama apie 1927-ųjų Holivudą. Džordžas Valentinas- garsus nebyliojo kino aktorius, kuriam visi keliai atviri. Lygiagrečiai vaizduojamas niekam nežinomos merginos Peppy Miller kelias į kino pasaulį po atsitiktinio susidūrimo su minėtuoju Džordžu.

Pirmą kartą žiūrėjau nebilųjį kiną, taigi šiek tiek dvejojau prieš žiūrėdama, nes maniau, kad žiūrėti bus sunku, gal net ir nuobodu. Bet atvirkščiai- viskas tikrai lengvai ir suprantamai rodoma, visi personažai spalvingi (net ir šunelis, kurį matote nuotraukoje), kiekvienas skirtingas ir žavus. Pati istorija- kaip ir gyvenimas- su pakilimais ir nuopuoliais. Nemažai ir linksmų, prajuokinančių scenų, tikrai nebuvo nuobodu žiūrėti. Laikas visiškai neprailgo ir netgi buvo gaila, kai pasibaigė. O ir laikotarpis, atmosfera labai gerai perteikti, muzikos takelis tinkamas.

Rekomenduoju pažiūrėti 😉

Pati rašau 9/10

Rež.: Michel Hazanavicius, vaidina: Jean Dujardin, Bérénice Bejo, James Cromwell, John Goodman, Malcolm McDowell, 2011 m., Prancūzija, Belgija, anglų k., 100 min.