885> Hotel Rwanda / Ruandos viešbutis (2004)

Rež.: Terry George
Vaidina: Don Cheadle, Sophie Okonedo, Joaquin Phoenix, Jean Reno, Nick Nolte
2004 m., JAV, Didžioji Britanija, Italija, Kanada, Pietų Afrika, 121 min
Žanras: karinė istorinė drama
imdb nuoroda čia.

Anotacija tai kaip ir viską pasakanti, tad galit praleisti šią pastraipą, jei nenorit žinoti, apie ką. Kai Ruandoje kyla revoliucija, penkių žvaigždučių viešbučio vadybininkas Polas mėgina apginti savo šeimą. Bet pamatęs, kad visas pasaulis abejingas Ruandoje vykstančioms skerdynėms, Polas savo viešbutyje priglaudžia virš 1200 tutsių ir hutų pabėgėlių.

Tikrais įvykiais paremtas, kokybiškai pastatytas, jautri tema, centre – paprastas žmogus, kuris pasiryžta padaryti viską, kad apsaugotų visai nekaltus žmones nuo mirties. Žinoma, karts nuo karto rodomi žiaurūs, nemalonūs vaizdai (kraujas, lavonai ir kt.), o taip pat nepamirštama ir kiek saldesnių momentų, kai pagrindinis veikėjas šnabžda meilės žodžius savo žmonai. Rodos, yra visko, kad filmas nepaliktų abejingų, kad dalis žiūrovų į šalį nepadėtų nosinės, o ašaros nespėtų nudžiūti peržiūros metu. Kad buvo pasiektas tikslas, t.y., kad žiūrovai neliko abejingi šiai istorijai, rodo ir geri įvertinimai, ir tai, kad neretas kino mėgėjas šį filmą įtraukia į vertų dėmesio kino juostų sąrašus.

Pati turėjau išsikėlusi nemažus lūkesčius, tai vienas tų filmų, kai net neįsijungusi jau pasiruošiu, kad artimiausias dvi valandas mano emocijos kaitaliosis pagal veikėjų išgyvenimus, o galop suprasiu, kad šiais metais tai galbūt geriausias matytas filmas. Tačiau kuo toliau, tuo skeptiškumas vis didėjo. Tai toli gražu nėra nei prastas, nei visiškai neįdomus filmas. Jis yra tvarkingas, turintis, rodos, viską, kas reikalinga gerai dramai (jau aukščiau minėjau visus punktus), žiaurių ir gražių scenų proporcija panaši, toks netgi sakyčiau tobulas ,,Oskarinis“ filmas. Na, žinot, kur tarsi yra viskas, ko gali norėtis, bet tuo pačiu yra jausmas, kad visgi ne viskas, kad kažko trūksta. Emocijas perimu lengvai, todėl ir kino juostas žiūrint mane pravirkdyt ar prajuokinti nėra sudėtinga (na, gal visgi prajuokinti sudėtingiau), tačiau šiam filmui taip ir nepavyko. Nesyk žvelgdavau, kiek dar liko filmo, kiek jau peržiūrėjau, dėmesys nukrypdavo į šalį, nes istorijai, kad ir kokia ji būtų puiki, nepasisekė išlaikyti dėmesio tiek, kad nesinorėtų atsitraukti nuo ekrano.

Bet pažiūrėti rekomenduoju vien todėl, kad sužinotumėte apie tokio žmogaus egzistavimą.

7/10

791> La Tigre e la Neve / The Tiger and the Snow / Tigras ir sniegas (2005)

Rež.: Roberto Benigni,
Vaidina: Roberto Benigni, Jean Reno, Nicoletta Braschi
2005 m., Italija, 114 min
Žanras: romantinė komedija, karinė drama
imdb nuoroda čia.

,,La vita e Bella“ režisieriaus filmas apie poetą Atilijų, kuris dėl meilės įstringa Irake, kur vyksta karas.

Žiūrint neapleido toks jausmas, kad autorius tiesiog panorėjo pakartoti minėto filmo sėkmę ir todėl remiantis panašiomis idėjomis sukurtas šis. Ar geresnis? Visiškai ne. Praėjo… Kiek? Pora dienų, kol prisiruošiau čia jį aprašyti. Ir per šį laiką jau reik ganėtinai smarkiai pagalvoti, kas man jame patiko.

imdb pažymėjau jam 6/10, nes visgi turiu sutikti, kad tai visai žiūrimas filmas, o vietomis ir ganėtinai įdomus. Patiko man pati idėja, o ir ta vieta, susijusi su tigru ir sniegu, itin žavi. Bet tai matyt ir viskas. Nes pats idėjos išpildymas varganas ir, kaip minėjau, beviltiškai panašus savo struktūra ir priemonėmis į nuostabujį ,,Gyvenimas yra gražus“. Tik čia karo labai mažai, vos keliose vietose jis jaučiamas. Pats veikėjas gal tik pradžioje kiek juokingas atrodo, bet kuo toliau, tuo ima nervinti jo kvaila elgsena, kuri kažkam, tikiu, bus juokinga. Deja, man, kaip minėjau, taip tik pradžioje buvo. Labai gaila, kad Jean Reno toks ypatingai nykus personažas, kad net nesupratau, jog jis čia apskritai turi svarbos iki Tos kulminacijos. Yra gražiai nufilmuotų scenų, daug sutapimų ir ,,stebuklų“, pabaiga banali, bet vis vien labai graži.

706> Léon: The Professional / Leonas

Rež.: Luc Besson
Vaidina: Jean Reno, Natalie Portman, Gary Oldman, Ellen Greene,
1994 m., Prancūzija, 136 min
Žanras: kriminalinė drama, trileris
imdb nuoroda čia.

Leonas – profesionalus samdomas žudikas, kuris nutaria išgelbėti ir pasiimti pas save kaimynystėje gyvenančią mergaitę.

Užbaigus žiūrėti šį filmą užklupo dvejopos mintys: vienos – susijusios su klausimu, kodėl tik dabar prisiruošiau jį pažiūrėti, tuo tarpu kitos – su tuo, kad būčiau buvusi nieko prieš jį dar pataupyti, bet manau, kad jei vėl norėsiu dar kartą išgyventi šią istoriją, tai pakaks darsyk įsijungti jį vėl. Ir tikrai, su malonumu jį žiūrėčiau ne tik antrąsyk, bet ir dar daugiau.

Taigi, kaip supratote, likau patenkinta šiuo filmu. Ir netgi daugiau nei patenkinta, nes kažkaip įtariai į jį žiūrėjau. Na, ir kas, kad jis taip gerai vertinamas žiūrovų, bet buvo kažkas (tikriausiai žanras), kas neleido patikėti tuo, kad jis man patiks. Bet užteko jau pirmųjų filmo minučių, kad suvokčiau, jog išankstinė susidaryta nuomonė greičiausiai yra klaidinga.

Gėrėjausi kiekviena filmo minute. Puikūs dialogai ir scenos: užtenka ir komedijos, ir veiksmo, ir dramos. Personažai papildo vienas kitą ir atrodo tiesiog sukurti tam, kad būtų kartu. Išplėtoti pagrindinių veikėjų charakteriai leidžia juos geriau pažinti ir žavėtis aktorių vaidyba. Pagaliau ,,susipažinau“ su Jean Reno, kurį iki šiol žinojau, bet niekad ekrane lyg ir nemačiau (nebent per tv rodomus anonsus). Natalie Portman vaidmuo itin įsimintinas ir džiugu, kad būtent šis filmas ir nulėmė jos tolimesnį aktorės kelią. Na, ir Gary Oldman pasirodymas, kad ir antraeilis, bet ne mažiau įsimintinas nei abiejų pagrindinių.

Pateikimas estetiškas, be nereikalingo smurto, kraujo – visko tik tiek, kiek būtina tokio žanro kino juostai. Rodos, atidirbta kiekviena scena iki smulkmenų, net ir kasdienės pieno gėrimo ,,ceremonijos“ atrodo įdomiai, nors rodos, nieko ten ypatingo nėra. Tobulumo viršūnė man pasirodė pabaiga: rodomi  vaizdai susiliejo su užgrojusia Stingo ,,Shape of my Heart“ ir emocijos užgriuvo mane visu pajėgumu.

9/10 – sakyčiau vienas stipriausių devintukų šiais metais. O jų nebuvo tiek daug.