Archive

Archive for the ‘Jena Malone’ Category

724> The Hunger Games: Catching Fire / Bado žaidynės. Ugnies medžioklė


Catching-FireRež.: Francis Lawrence
Vaidina: Jennifer Lawrence, Josh Hutcherson, Liam Hemsworth, Woody Harrelson, Donald Sutherland, Elizabeth Banks, Stanley Tucci, Philip Seymour Hoffman, Jena Malone ir kt.
2013 m., JAV, 146min
Žanras: nuotykių, mokslinė fantastika.
imdb nuoroda čia.

Tai antroji ,,The Hunger Games” dalis, kurioje tęsiama Ketnės istorija: su Pitu laimėjusi Bado žaidynes dabar jie turi leistis į Nugalėtojų turą ir toliau vaidinti, kad jiedu pora. Tuo tarpu netyla kalbos apie sukilimus apygardose, kas ypač nepatinka Sostinės prezidentui Snou – jis numano, kad viso to kaltininkai yra Pitas ir Ketnė. Taigi, netrukus jiems pateikiamas nemenkas išbandymas.

Šis filmas pastatytas pagal antrąją trilogijos dalį, kuri lietuviškai išversta kaip ,,Pavojinga meilė”, taigi, pirmiausia, džiugu, kad bent jau filmas išvengė tokio pavadinimo, kuris parašytas tiesiog ,,iš oro”. Filmo peržiūrą vis atidėliojau kad ir kaip būtų keista, dėl vos po jo pasirodymo pasipilusių itin teigiamų komentarų, į kuriuos žiūrėjau įtariai. Na, ir trukmė (daugiau nei pora valandų) iš pažiūros atrodė kiek ilgoka tokio žanro filmui.

Bet užteko pažiūrėti filmą, kad visos spėlionės būtų patikrintos. Visų pirma, trukmė. Nė minutės neteko nuobodžiauti ar žiūrėti, kiek čia to laiko dar liko. Rodės, kad jis truko žymiai trumpiau. O ir teigiami komentarai visgi nepasirodė visiškai iš piršto laužti. Ypač, jei lygintume pirmąją ir antrąją dalį.

Kaip ir pirmojoje, taip ir šioje dalyje patiko kostiumai, kontrastas tarp Sostinės ir apygardų, o taip pat ir žaidynių aikštė (taigi, šioks toks spoileris, kad ir šioje dalyje žaidynės vyks), kuri šįsyk išsivertė ir be tų kvailų padarų, kurie man visiškai nepatiko pirmosiose žaidynėse. Visame filme netrūko veiksmo, įvairių siužeto posūkių, o tai ir darė kino juostą įdomią ir nenusibostančią. Didelį pliusą norisi dėti ir už šioje dalyje nebelikusio nesusipratimo: vykstant intensyvesniam veiksmui nemaloniai judančios kameros.

Atsiradę nauji personažai, kurie bus ir tęsinyje (o gal abiejuose), pateikiami kaip įvairialypės asmenybės. Nors ir didžioji dalis ryškesnių veikėjų atrodė įdomūs, tačiau turėčiau pasakyti, kad filme nėra nė vieno personažo, kurį galėčiau pavadinti mylimiausiu – kiekvienas turi savybių, kurios manęs nežavi. Kalbant apie Ketnę, buvo scenų, kuriose ji susiliedavo su Jennifer Lawrence. Stovėdama ant scenos ir atsakinėdama laidos vedėjui Ketnė man atrodė kaip visiška J. Lawrence iš matytų interviu ištraukų su ja. Nors nepasakyčiau, kad tai suteikė kažkokių neigiamų emocijų.

O štai kaip nemėgstamiausią galėčiau pavadinti vieną vienintelį (neskaitant tų visų prezidentų Snou, be kurių apskritai nebūtų šios istorijos) – Pitą. Jis kaip koks išlepęs berniukas prisimąsto visokių pievų, kurias būtinai reikia pasakyti, kai jį filmuoja (prisimenat pirmą dalį? šioje kūryba pasiekia kur kas aukštesnį lygį), bet labiausiai nervino be abejonės tai, kad per abejas žaidynes jis tampa tuo, kurį reikia tempti, nešti, kuriam kas nors atsitinka – na, toks iš dalies nevykėlis. Žiūrėjau ir galvojau: kada gi jį numes.

Geilas, kuris lyg ir galėtų būti ganėtinai svarbus, šioje dalyje tampa ir vėl neryškus, neesminis veikėjas, kurį iš filmo išėmus, niekas nepasikeistų. Kad ir kaip bebūtų gaila, nes knygose man jis patiko.

Meilės linija, kuri ir toliau plėtojama, nepatiko, vertė vartyti akis ir taip toliau. Per daug saldu ir neįtikinama, o dar tos dvejonės, išsisukinėjimai (tarsi myliu, tarsi nemyliu, tai vėliau pažiūrėsim, gal kas išeis iš to ir t.t.) erzino. Laimei, tai bent jau neužgožia veiksmo. Ir niekaip negalėjau nuvyti minties, kad Ketnę nužudyti būtų galėjęs prezidentas Snou bet kada, vieno mygtuko paspaudimu. Bet juk nebūtų Ketnės, nebūtų ir visos trilogijos…

Pabaiga daug kam pasirodė intriguojanti, tikiu, kad taip ir galėjo pasirodyti neskaičiusiems knygų, ir kad privertė susimąstyti apie tai, kokių įspūdingų scenų gali būti ateityje.

Sprendimas perskirti trečiąją dalį man pasirodė visai nereikalingas. Sakykim, dar visai suprantama, kad buvo nuspręsta padalinti jau užmiršto ,,Saulėlydžio” ketvirtąją knygą pusiau, nes ten knyga gan solidi (nepaisant to, kad vis tiek šis sprendimas pasirodė visiškai prastas), tačiau ,,Bado žaidynių” trečioji dalis – ,,Liepsnojantis įtūžis” yra ploniausia iš visų trijų. Reikia tikėtis, kad nepasišiukšlins.

O ši dalis išties geresnė už pirmąją. 7/10

719> Into the Wild / Atgal į gamtą


intothewild2Rež.: Sean Penn
Vaidina: Emile Hirsch, Vince Vaughn, Jena Malone, Zach Galifianakis, Kristen Stewart
2008 m., JAV, 148 min
Žanras: nuotykių biografinė drama
imdb nuoroda čia.

Kristoferis po universiteto baigimo nusprendžia santaupas paaukoti labdarai, o pats tik su kuprine leistis į kelionę, kurios tikslas – Aliaska.

Jis turėjo viską: tėvus, kurie jam negailėjo pinigų, šviesią ateitį. Tačiau Kristoferiui visas materialus vartotojiškas pasaulis atrodė dirbtinas ir nė kiek neviliojo. Taigi, jis iškeliavo į gamtą – ten, kur viskas tikra ir natūralu. Per daugiau nei pora valandų galime stebėti kartu su personažu nuostabią gamtą, nepaliestą žmogaus. Tas grožis tiesiog stulbina ir neleidžia atitraukti akių, įsivaizduoju, kaip būtų buvę puiku visą tai stebėti kino teatre didžiuliame ekrane. Gražu žiūrėti ne tik į gamtą, bet ir į pakeliui sutinkamus žmones ir santykius, kurie kuriami tarp jų ir Kristoferio. Vieni – vaikino bendraminčiai, patys gyvenantys kelyje, kiti – nelabai suprantantys viso to tikslo. Bet dauguma jų – geri, palaikantys, padedantys. Man, kaip truputį pesimistei (nors vadinu save realiste), gal kiek per daug geri visi pasirodė (jei neklystu ,gal tik 1 sykį susitikimas su žmogumi buvo nemalonus), bet iš kitos pusės, kažkaip ties tuo nesinori kabinėtis. Tebūnie taip, kaip rodė.

Be gamtos vaizdų ir rodomų nuoširdžių santykių, dar žavi pati idėja. Pažiūrėjusi pagalvojau, kiek žmonių, kurie šį filmą iki dabar vadina vienu iš geriausių matytų, ko nors pasimokė, ar ką nors jis paskatino pažvelgti į gyvenimą kiek kitaip? Bet ne laikinai (t.y. kad pagalvoja: ,,ir man taip reiktų daryti”, o po kelių dienų jau užmiršta ir kuria nereikšmingus pasiteisinimus, kodėl taip nedaro). Nekalbu apie tai, kad visiems dabar reikia eiti į gamtą, ne. Juk ir be to buvo išsakyta puikių minčių ir pastebėjimų, kuriuos galima bandyti įgyvendinti kasdieniame gyvenime. Nors į gamtą išlėkti taip pat rekomenduotina bent trumpam laikui.

Tai, kad šį filmą režisavo Sean Penn, pamačiau tik po filmo nuėjusi į imdb, ir nustebau, nes kažkaip nebuvau užfiksavusi, kad jis ir režisierius, ne tik aktorius. Kalbant apie aktorių komandą, norėtųsi išskirti net ne pagrindinį aktorių (Emile Hirsch vaidyba man patiko), o antraeilį – Vince Vaughn – kurio stengiuosi privengti, nes jis man siejasi su nejuokingomis komedijomis, bet čia jis žiūrėjosi gerai. Na, ir siūlau neišsigąsti aktorių sąraše esančios Kristen Stewart. Ją išsižiojusią pamatyti galima ir šiame filme, bet jos vaidmuo pernelyg trumpas, kad sugadintų įspūdį. Ir jai ,,šešiolikines” vis dar tinka vaidinti.

Kino juostos pabaiga patiko (šiaip jau kitokios norėjau, bet ką padarysi) ir būčiau nemenkai supykusi, jei paskutinę minutę koks nors pasikeitimas ,,iš oro” būtų įvykęs.

Iš to, kas nepatiko, buvo vos keletas aspektų. Pirmiausia, buvo matyt pernelyg dideli lūkesčiai, nes nepaveikė manęs šis filmas tiek emocionaliai, kiek norėjosi (o man, kaip visiškai mėgėjai, emocijų sužadinimas filmo metu ir jam pasibaigus yra gan svarbus). Antra, visgi tos 2,5h man prailgo, kad ir kaip viskas ekrane gražiai beatrodytų ir beskambėtų. 7/10

546> Donnie Darko / Donis Darko


film-28-donnie-darkoMistinė mokslinės fantastikos drama gal kiek ir nepritinka prie krūvos filmų, kuriuos pastaruoju metu peržiūrėjau, bet kažkodėl buvau susidariusi išankstinę nuomonę, kad tai baisus filmas. O toks tikrai nėra, tad buvo šiokia tokia atgaiva nuo kraupių (ir nelabai) kino juostų.

Donis Darko – paauglys, nesutariantis su tėvais ir prisidarantis problemų mokykloje. Laisvu laiku jis lankosi pas psichiatrę. Donis turi nematomą draugą – didžiulį kiškį Frenkį, kuris liepia jam įvykdyti vis naują nusikaltimą.

Jei ne triušis ir ne pabaiga, būtų galima šį filmą laikyti tiesiog paaugliška drama, kuri kėlė lengvą šypsnį ir buvo pakankamai maloni akiai. Sci-fi dalykėlių ne per daugiausiai prikišta, kas man visai patiko. Žiūrėti buvo pakankamai smagu ir nenuobodu, tuo labiau, kad kuo toliau, tuo daugiau klausimų kilo, bet bent pradžioje atrodė, kad viskas lyg ir dėliojasi į savo vietas, kad viską kaip ir galima paaiškinti. Aišku, pabaiga viską sumaišė ir paliko mane visiškoje sumaištyje. Pasidariusi savo šiokią tokią nuomonę (kurioje buvo tam tikros spragos) ėjau googlintis ir žiūrėti, kaip kiti galvoja.

Jake Gyllenhaal mažai kuo pasikeitė per dvylika metų, tik labiau apaugęs. Pastebėjau, kad jis mėgsta vaidinti keistuolius, bet kad jam ir tinka tokie gyvenimo užguiti ir užslėptų genijų vaidmenys. Dar smagiau buvo išvysti jo seserį Maggie Gyllenhaal, kuri čia vaidino… Donio seserį. Kad ir mažyčiame vaidmenyje, bet ji sugebėjo įsiminti.

Šiaip jau muzikinis takelis patiko, ypač paskutinėse scenose skambanti daina. Ir triušis! Toks kartu ir komiškas, ir nemalonus.

O bendrai… Tikėjausi, kad bus įdomiau, bet visumoje nenuvylė. Rekomenduoju mistinių, mindfuck’ų ir pan. mėgėjams.

7/10

Šiuo metu filmas tupi 186-oje imdb Top250 vietoje.

Rež.: Richard Kelly, vaidina: Jake Gyllenhaal, Jena Malone, Mary McDonnell, Maggie Gyllenhaal, Patrick Swayze, Seth Rogen, Drew Barrymore, Ashley Tisdale, 2001 m., JAV, 113 min

102> Pride & Prejudice / Puikybė ir prietarai


Labai ilgai norėjau pamatyti šį filmą, nors prieš keletą metų skaityta knyga ir nepaliko didelio įspūdžio (tiksliau, pasirodė įdomi, bet didelių jausmų, kaip pavyzdžiui ,,Džeinė Eir”, nesukėlė).

Tai istorija apie penkias aristokratų Benetų šeimos seseris, kurioms motina ugdė vieną tikslą gyvenime: greičiau ištekėti. Viena iš jų – Elizabeta – susipažįsta su aristokrato bičiuliu Darsiu – iš pirmo žvilgsnio, kiek snobišku ir paslaptingu jaunuoliu. Abiejų širdyse įsižiebia prieštaringi jausmai…

Jau kurį laiką nežiūrėjau nė vienos kostiuminės dramos, taigi, buvau išsiilgusi puošnių suknelių ir tos atmosferos. Žiūrėti tikrai nebuvo nuobodu, istorija labai graži, aktoriai- puikūs. Na, K. Knightley, kaip visuomet, nenuvylė, o Matthew Macfadyen mačiau pirmą kartą, bet, manau, jam tiko šis vaidmuo. Gal tik iš pradžių kiek nervino jo bejausmis numirėlio veidas. Ypač patiko ponios Benet personažas- tikrai puikiai ,,išdirbtas”, ne kartą ji prajuokino mane. Aplinka, kostiumai- viskas buvo tiesiog puiku.Labiausiai patiko paskutinis pusvalandis, kai jau viskas ėmė dėliotis į savo vietas, na, ir buvo labai labai gražių scenų, dėl kurių su malonumu filmą žiūrėčiau dar kartą. Netgi įsinorėjau perskaityti dar kartą knygą, gal dabar viskas atrodytų kitaip?

Tiesa, kiek žinau, yra labai giriamas mini serialas, kuriame Darsio vaidmenį atlieka Colin Firth. Būtų įdomu pamatyti jį.

Rekomenduoju ir rašau 8/10

Filmas nominuotas keturiems Oskarams.

Rež.: Joe Wright, vaidina: Keira Knightley, Matthew Macfadyen, Brenda Blethyn, Talulah Riley, Rosamund Pike, Jena Malone, Carey Mulligan, Donald Sutherland, Simon Woods, Rupert Friend, Judi Dench, 2005 m., Prancūzija, Didžioji Britanija, anglų k., 128 min.

29> The Ruins / Griuvėsiai

rugsėjo 24, 2011 Komentarų: 1

Šį siaubo filmą žiūrėjau jau antrą kartą. Esu skaičiusi ir knygą, pagal kurią pastatytas šis filmas. Man- tai vienas geriausių mano kada nors matytų siaubo filmų. Kalbu būtent apie siužetą, o ne apie pvz. operatoriaus ar dar kieno darbą 😉

Siužetas toks: draugai sau smagiai atostogauja, kol vieną dieną jie susipažįsta su  Matijumi, kuris pasiūlo kartu nuvykti iki Majų griuvėsių, kur jo brolis su mergina išvyko prieš porą dienų, bet dar negrįžo. Nuvykę iki jų jie sutinka majų genties gyventojus, kurie nusiteikę ne itin džiugiai- netrukus ima aiškėti to priežastys.

Man šis filmas tiek pirmą kartą, tiek antrąjį kartą labai patiko. Tai nėra eilinis siaubo filmas, kuriame arba vaidenasi neaiškūs pavidalai, arba vyksta žudymai. Na, iš dalies ir to, ir ano galima rasti, bet visgi pats siužetas gan neblogai sukurptas. Knygą skaitydama dar kartą įsigilinau į tą istoriją, tiesa, ji skiriasi nuo filmo, ypač pabaiga (labiau man patiko knygos pabaiga 🙂 ), bet paliko didelį įspūdį ir kurį laiką jau galvojau, kad reikia vėl pažiūrėti šį filmą, nes pirmą kartą žiūrėjau matyt 2008 m. pabaigoje, tad laiko kiek praėję. Personažų charakteriai skirtingi, vieni rimtesni, kiti vėjavaikiškesni, ir kadangi šiame filme yra kova dėl išlikimo, tai viso filmo metu ir spėlioji, jei išliks, tai kas išliks? Bet niekuomet nežinai, ar ta pabaiga bus laiminga, ar ne.

Tiesa, šiame filme yra nemažai gan šlykščių scenų, tad jei esate jautroki kraujui ir su juo susijusiais žiaurumais, nelabai patarčiau žiūrėti 🙂

Iš visų pagr. aktorių kol kas man žinomiausia Jena Malone. Ji vaidino tokiuose filmuose kaip Life As A House (patariu pažiūrėti, kas nematėt), Saved! , Cold Mountain. Na, ir dar vienas aktorius Jonathan Tucker, kurį mačiau filmuose Veronica Decides To Die, Sleepers.

Vertinu 10/10 ir rekomenduoju pažiūrėti 😉

Rež.: Carter Smith, vaidina: Jonathan Tucker, Jena Malone, Laura Ramsey, Shawn Ashmore, Joe Anderson, 2008 m., JAV, Vokietija, Australija, 90 min.