991> X-Men: Apocalypse / Iksmenai: Apokalipsė (2016)

Tikriausiai galėčiau suskaičiuoti ant rankų pirštų visus kartus, kai buvau įsijungusi televizorių per pastaruosius metus. Bet po to, kai visai džiaugsmingai atsitiktinai per televizorių buvo darsyk peržiūrėta Captain America pirmoji dalis (atskiro įrašo nedarysiu, nes vertinimas nepakito, kaip ir nuomonė, kad tai mielas ir šiaip fainas pramoginis filmas), kurį laiką vis žvilgteldavau į programą, ką rodo savaitgaliais televizijos kanalai. Tokiu būdu kažkurią liepos dieną užtikau X-Men: Apocalypse. Kaip tik šios dalies ir nebuvau mačiusi, tad įsijungiau. Prisipažinsiu, kad buvo keista neturėti galimybės sustabdyti filmo tada, kada aš noriu, ir tekdavo laukti reklamos, kad galėčiau nueiti kažkur.

Siužetas – nieko naujo, vėl kyla pavojus mutantams bei visam pasauliui, matome jau gerai pažįstamus veikėjus, atsiranda ir naujų. Ne per daug įsimintinas savo pastatymu ar kokiomis nors scenomis, tačiau pustrečios valandos (su reklamomis gavosi dar daugiau) neprailgo, man vis sukasi ant liežuvio galo žodis tvarkingas – nes būtent tokia ši dalis ir yra. Ko tikėjausi, to ir gavau, nei daugiau, nei mažiau (tiesa, prisiminiau, kad šią dalį ne taip palankiai sutiko kritikai kaip ankstesnes, tad ir lūkesčiai nebuvo užkelti), veiksmo užtektinai, tad pramoga gera, o tokį filmą įsijungus nieko daugiau ir nereikia.

Tuomet įvertinau 6/10, tiek ir paliksiu.

764> X-Men: Days of Future Past / Iksmenai: Praėjusios ateities dienos (2014)

Rež.: Bryan Singer
Vaidina: Patrick Stewart, Ian McKellen, Hugh Jackman, Michael Fassbender, James McAvoy, Jennifer Lawrence, Halle Berry, Nicholas Hoult, Anna Paquin, Ellen Page, Peter Dinklage, Shawn Ashmore, Evan Peters, Lucas Till,
2014 m., JAV, Didžioji Britanija, 136 min
Žanras: nuotykių mokslinė fantastika, veiksmo trileris
imdb nuoroda čia.

Tai ganėtinai ,,šviežias“ filmas, septintasis filmas apie X-Men’us, taip pat, jis yra tiek trečiojo filmo ,,X-Men: The Last Stand“ , tiek ,,X-Men: First Class“ tęsinys. Todėl pravartu būti mačius tiek vieną, tiek kitą.

Kaip taip gali būti, kad jis yra abiejų filmų, kuriuos skiria ne vieneri metai, tęsinys? Ogi viskas labai paprasta: dabartyje likę keli mutantai kaunasi dėl iš išlikimo (apie tai buvo rodoma ,,The Last Stand“), tačiau vilties, kad jie laimės, beveik nėra. Todėl Volverinas išsiunčiamas į praeitį, kur sutiks jaunus Eriką ir Čarlzą bei turės juos suvienyti, kad būtų pakeista ateitis.

,,X-Men: First Class“ man paliko itin blankų įspūdį, tą 7-etą tuomet parašiau vien dėl krūvos puikių aktorių, nes šiaip jau būčiau vertinus prasčiau. Visgi, žiūrovų ir kritikų jis buvo gerai įvertintas, o kadangi gal net dar geriau įvertinta ši, naujausia dalis, buvo abejonių, kad gal vėl liksiu nesupratusi. Bet po peržiūros galiu pasakyti, kad tai neabejotinai geriausia X-Men’ų dalis, kurią su malonumu ir jauduliu pažiūrėčiau darsyk!

Siužetas įdomus, veiksmo buvo tiek, kiek reikėjo: nei daugiau, nei mažiau. Patiko personažų nepastovumas: (beveik) niekada nežinojai, ką kuris kada iškrės, tad žiūrėti buvo tik dar įdomiau. Nesu specialiųjų efektų mėgėja, dėl manęs jų gali būti minimaliai, o jų šioje kino juostoje buvo nemažai ir mano akimis tikrai kokybės ir įspūdingumo nestokojantys. Visgi, buvo labai gera, kad jie neužgožė siužeto, išsakomų minčių. T.y. man tai nepasirodė vienas tų filmų, į kuriuos einama vien tik gerų spec. efektų pažiūrėti. Nors, turiu pripažinti, jie užima svarbią vietą, nes kaipgi tokiame filme be jų. Pabaiga nuspėjama, tačiau dėl to žiūrėti yra ne ką mažiau įdomu. Tie besikeičiantys santykiai tarp Eriko ir Čarlzo, jų vidinės kovos su savimi, tai, kaip surišta praeitis su ateitimi vietomis kėlė tokį jaudulį, kad nusėdėti vienoje vietoje nepajėgiau, nes vis galvojau: kas toliau. Arba: ką tu čia dabar darai. Taip taip, įtraukė jis mane taip, kaip nė ir nemaniau.

Apie surinktą būrį aktorių rašyti tikriausiai būtų galima ilgai, tačiau antrąsyk nebevardinsiu visų (nes viršuj žymesnius surašiau). Tiesiog pasakysiu, kad be jų puikios vaidybos filmas nebūtų toks, koks yra. James McAvoy vis dar mane sugeba stebinti, tik kad retokai filmai su juo mane pasiekia, reiktų daugiau pasižiūrėti. Michael Fassbender užtenka jo turimos charizmos, nes rodos, jis galėtų visą filmą tiesiog stovėti ir nieko neveikti, o aš vis tiek surasčiau, ką parašyti apie tai, kaip jis man patiko. Na, bet aišku, charizma ir talentas kalbant apie jį yra kartu. Nedidelį vaidmenį atlikęs Peter Dinklage suspėja pasižymėti, jam tinka sakyti užburiančias kalbas, kuo jau buvo galima įsitikinti ir žiūrint Game of Thrones.

Kažkaip įžvelgiu vien pliusus šiame filme. O ir trukmė nei per ilga, nei per trumpa, taigi, neprailgsta.

Beje, prasidėjus pabaigos titrams tik neišjunkite. Po jų maždaug minutės scena bus rodoma, kuri atrodo efektingai ir tik dar labiau padidina norą laukti kitos dalies.

O man dar iki tol reiktų prisiruošti ,,Wolverine“ pažiūrėti.

8/10

724> The Hunger Games: Catching Fire / Bado žaidynės. Ugnies medžioklė

Rež.: Francis Lawrence
Vaidina: Jennifer Lawrence, Josh Hutcherson, Liam Hemsworth, Woody Harrelson, Donald Sutherland, Elizabeth Banks, Stanley Tucci, Philip Seymour Hoffman, Jena Malone ir kt.
2013 m., JAV, 146min
Žanras: nuotykių, mokslinė fantastika.
imdb nuoroda čia.

Tai antroji ,,The Hunger Games“ dalis, kurioje tęsiama Ketnės istorija: su Pitu laimėjusi Bado žaidynes dabar jie turi leistis į Nugalėtojų turą ir toliau vaidinti, kad jiedu pora. Tuo tarpu netyla kalbos apie sukilimus apygardose, kas ypač nepatinka Sostinės prezidentui Snou – jis numano, kad viso to kaltininkai yra Pitas ir Ketnė. Taigi, netrukus jiems pateikiamas nemenkas išbandymas.

Šis filmas pastatytas pagal antrąją trilogijos dalį, kuri lietuviškai išversta kaip ,,Pavojinga meilė“, taigi, pirmiausia, džiugu, kad bent jau filmas išvengė tokio pavadinimo, kuris parašytas tiesiog ,,iš oro“. Filmo peržiūrą vis atidėliojau kad ir kaip būtų keista, dėl vos po jo pasirodymo pasipilusių itin teigiamų komentarų, į kuriuos žiūrėjau įtariai. Na, ir trukmė (daugiau nei pora valandų) iš pažiūros atrodė kiek ilgoka tokio žanro filmui.

Bet užteko pažiūrėti filmą, kad visos spėlionės būtų patikrintos. Visų pirma, trukmė. Nė minutės neteko nuobodžiauti ar žiūrėti, kiek čia to laiko dar liko. Rodės, kad jis truko žymiai trumpiau. O ir teigiami komentarai visgi nepasirodė visiškai iš piršto laužti. Ypač, jei lygintume pirmąją ir antrąją dalį.

Kaip ir pirmojoje, taip ir šioje dalyje patiko kostiumai, kontrastas tarp Sostinės ir apygardų, o taip pat ir žaidynių aikštė (taigi, šioks toks spoileris, kad ir šioje dalyje žaidynės vyks), kuri šįsyk išsivertė ir be tų kvailų padarų, kurie man visiškai nepatiko pirmosiose žaidynėse. Visame filme netrūko veiksmo, įvairių siužeto posūkių, o tai ir darė kino juostą įdomią ir nenusibostančią. Didelį pliusą norisi dėti ir už šioje dalyje nebelikusio nesusipratimo: vykstant intensyvesniam veiksmui nemaloniai judančios kameros.

Atsiradę nauji personažai, kurie bus ir tęsinyje (o gal abiejuose), pateikiami kaip įvairialypės asmenybės. Nors ir didžioji dalis ryškesnių veikėjų atrodė įdomūs, tačiau turėčiau pasakyti, kad filme nėra nė vieno personažo, kurį galėčiau pavadinti mylimiausiu – kiekvienas turi savybių, kurios manęs nežavi. Kalbant apie Ketnę, buvo scenų, kuriose ji susiliedavo su Jennifer Lawrence. Stovėdama ant scenos ir atsakinėdama laidos vedėjui Ketnė man atrodė kaip visiška J. Lawrence iš matytų interviu ištraukų su ja. Nors nepasakyčiau, kad tai suteikė kažkokių neigiamų emocijų.

O štai kaip nemėgstamiausią galėčiau pavadinti vieną vienintelį (neskaitant tų visų prezidentų Snou, be kurių apskritai nebūtų šios istorijos) – Pitą. Jis kaip koks išlepęs berniukas prisimąsto visokių pievų, kurias būtinai reikia pasakyti, kai jį filmuoja (prisimenat pirmą dalį? šioje kūryba pasiekia kur kas aukštesnį lygį), bet labiausiai nervino be abejonės tai, kad per abejas žaidynes jis tampa tuo, kurį reikia tempti, nešti, kuriam kas nors atsitinka – na, toks iš dalies nevykėlis. Žiūrėjau ir galvojau: kada gi jį numes.

Geilas, kuris lyg ir galėtų būti ganėtinai svarbus, šioje dalyje tampa ir vėl neryškus, neesminis veikėjas, kurį iš filmo išėmus, niekas nepasikeistų. Kad ir kaip bebūtų gaila, nes knygose man jis patiko.

Meilės linija, kuri ir toliau plėtojama, nepatiko, vertė vartyti akis ir taip toliau. Per daug saldu ir neįtikinama, o dar tos dvejonės, išsisukinėjimai (tarsi myliu, tarsi nemyliu, tai vėliau pažiūrėsim, gal kas išeis iš to ir t.t.) erzino. Laimei, tai bent jau neužgožia veiksmo. Ir niekaip negalėjau nuvyti minties, kad Ketnę nužudyti būtų galėjęs prezidentas Snou bet kada, vieno mygtuko paspaudimu. Bet juk nebūtų Ketnės, nebūtų ir visos trilogijos…

Pabaiga daug kam pasirodė intriguojanti, tikiu, kad taip ir galėjo pasirodyti neskaičiusiems knygų, ir kad privertė susimąstyti apie tai, kokių įspūdingų scenų gali būti ateityje.

Sprendimas perskirti trečiąją dalį man pasirodė visai nereikalingas. Sakykim, dar visai suprantama, kad buvo nuspręsta padalinti jau užmiršto ,,Saulėlydžio“ ketvirtąją knygą pusiau, nes ten knyga gan solidi (nepaisant to, kad vis tiek šis sprendimas pasirodė visiškai prastas), tačiau ,,Bado žaidynių“ trečioji dalis – ,,Liepsnojantis įtūžis“ yra ploniausia iš visų trijų. Reikia tikėtis, kad nepasišiukšlins.

O ši dalis išties geresnė už pirmąją. 7/10

670> Winter’s Bone / Vinterio kaulai

Jennifer Lawrence, kuriai dabar vos 23-eri, pirmąsyk Oskarui buvo nominuota 2011-aisiais metais už vaidmenį filme Winter’s Bone. Filmas gavo dar tris šios statulėlės nominacijas, jau nekalbant apie kitus apdovanojimus. Ši kino juosta visiškai skiriasi nuo kitų, kuriuose pasirodo J. Lawrence. Na, gal ne visiškai: juk The Hunger Games ji vaidina kovotoją, lygiai tokia pati kovotoja ji yra ir Winter’s Bone. Tik tiek, kad čia viskas daug rimčiau, jokios fantastikos ar pompastikos nerasite nė trupučio. Manyčiau, tinka žodis – gyvenimiška. Aplinka visa tokia niūri, slogi, veikėjų veidai liūdni arba pikti, jokios šypsenos. Gal kokia viena ir buvo, bet nepakankamai, ypač filmui, kuriame dažnai išnyra ir vaikai – juk jie turėtų būti gyvybingi, o juokas aidėti toli toli, bet tik ne šioje istorijoje.

Ri yra septyniolikametė, gyvenanti su sergančia, į aplinką visai nereaguojančia mama bei mažamečiais broliu ir sesute. Tėvas buvo suimtas, dabar iki teismo laikinai paleistas ir kažkur dingęs. Taigi, kaip supratote, Ri yra visų namų kampų laikytoja. Vieną dieną atvykęs šerifas praneša, kad jei tėvas neatvyks į teismo posėdį, maždaug po savaitės bus atimtas jų namas. Mergina suvokia turinti surasti jį.

Nesugebėjimas sudurti galą su galu, nedraugiški giminaičiai ir kiti žmonės, palaikę santykius su tėvu, bet dabar nenorintys, kad Ri knaisiotųsi ir jo ieškotų. Užsispyrimas ir suvokimas, kad tik išsaugojusi namus galės apsaugoti savo šeimą, padeda jai eiti tolyn, ieškoti išeičių. Stiprų vaidmenį suvaidina ne tik J. Lawrence, bet ir Ri tėvo brolį vaidinęs John Hawkes – geros vaidybos šiame filme išties netrūksta. Atmosfera sukurta įtaigiai, rodos, apgalvota viskas: ne tik veikėjų nuotaika niūri, bet ir aplinkoje trūksta žalumos, gaivumos, nes vien tik pilkuma aplinkui, o dar prie viso to – ir gan lėtas tempas, kadangi čia daugiau gilinamasi į santykius, o veiksmo – nedaug. Apskritai, aplinka – tokia natūrali, kaip ,,iš tikro gyvenimo“ . Kam patinka lėtos, ramios, sunkios dramos, siūlau išties atkreipti dėmesį, nepaisant to, kad duodu ir ne tokį didelį balą. Tiesiog iki galo jis manęs taip ir nesužavėjo.

6/10

Rež.: Debra Granik, vaidina: Jennifer Lawrence, John Hawkes, Garret Dillahunt, Dale Dickey, 2010 m., JAV, 100 min

624> American Hustle / Amerikietiška afera

Pirmasis šių metų filmas – American Hustle, kuris Lietuvoje kino ekranus pasieks jau ganėtinai greitai. Tai vienas iš dviejų filmų (antrasis – 12 Years a Slave), kurių labiausiai laukiau iš tų, kurie pasirodyti turėjo šių metų pradžioje. Kino juostą režisavo gerai žinomas David O. Russell, pasikvietęs į komandą tuos, su kuriais jau yra dirbęs ir kurie jo neapvylė. Pagrindinį ketvertą sudaro Christian Bale ir Amy Adams (jie abu vaidino David O. Russell filme The Fighter, tuomet Ch. Bale už jį gavo Oskarą, o A. Adams – nominaciją) bei Jennifer Lawrence ir Bradley Cooper (jie abu vaidino kitame minėto režisieriaus filme – Silver Linings Playbook, J. Lawrence jis atnešė Oskarą, o B. Cooper – nominaciją). Jau dabar galima nuspėti, kad ir šių metų Oskarų ceremonijoje tarp nominantų tikrai ne kartą skambės American Hustle, o galbūt ir tarp laimėtojų.

Kino juostoje pasakojama apie Irvingą, kuris kartu su savo meiluže ir nusikaltimų partnere Sidne mulkina žmones ir gyvena nerūpestingą gyvenimą, kol vieną dieną jų kelyje pasipainioja FTB agentas Ričis. Sukčiai gauna pasirinkimą: padėti FTB agentui pasodinti keletą kitų nelegalių veikėjų arba atsisėsti patiems.

Prieš įsijungdama nelabai domėjausi apie ką jis, tad siužeto idėja pradžioje buvo netikėta, nors originalumu ir nepasižyminti, viskas nuspėjama, tad filmas galėtų būti priskirtas prie visiškų vidutinybių, tačiau režisierius ir aktorių komanda padarė taip, kad žiūrėti būtų išties įdomu.

Kino juosta įtraukia ir intriguoja nuo pat pirmos minutės, o Ch. Bale priaugti kilogramai ir jo vaidinamo veikėjo plikė nuteikia, kad ko jau ko, o nudailintų saldžių veikėjų čia tikrai nerasime. Tarp veikėjų aistros verda kone kas minutę: ašaros, pavydas, meilė, neapykanta – emocionalūs personažai savo jausmus rodo atvirai. Nors, kiek pastebėjau, tarp įvairių apdovanojimų nominantų dominuoja ir B. Cooper, asmeniškai man jis pasirodė nykus ir ne itin įdomus, nors spalvų jo vaidinamas personažas irgi turėjo nemažai. Tuo tarpu likusi trijulė – verta nemažai gerų žodžių ir tikiu, kad jų jau išgirdo ir dar išgirs. Jau minėtasis Ch. Bale išsiskiria ne tik savo kardinaliai pakeista išvaizda, bet ir vaidyba, tai išties vienas ryškiausių jo vaidmenų. Amy Adams galėtų pagaliau laimėti savąją Oskaro statulėlę, nes iki jos jai jau keturis kartus pritrūko vieno žingsnio,  jos vaidmuo – įsimintinas, įtaigus, vietomis jai emocijos tryško tiesiog per kraštus, o vietomis ji būdavo labai subtili. Na, o Jennifer Lawrence šį sykį girsiu ir galiu pasakyti, kad jei Silver Linings Playbook jai atnešė Oskarą (kas buvo nesusipratimas), tai šį sykį ji daug vertesnė jo. Tiesa, gaila, kad jai vietos palikta nelabai daug, bet net ir iš tų nedaugelio scenų ji palieka didžiulį įspūdį, pirmąsyk galiu sakyti, kad šios aktorės vaidyba man patiko ir kad tai iš kelių matytų filmų yra geriausias jos vaidmuo. Vietomis jos šnekėjimas man priminė tokį, kaip ji šneka ir tikrovėje su žurnalistais (jei niekad neklausėte, pasieškokit, ji tikras geros nuotaikos užtaisas!), tad personažas jai išties gerai parinktas. Kandumas, amžinas spirgėjimas, intrigantė, kalė, nusivylusi asmeniniu gyvenimu moteris, gyvatė – viskas viename, ir tai pateikta skoningai. Tikrai galvoju, kad jei ne šie puikūs aktoriai ir ne įdomūs veikėjų charakteriai, šis filmas būtų užmirštas labai greitai (kas ten žino, gal vis dėlto bus?..).

Atmosfera, filmavimo kampai, scenos, muzikinis takelis, aplinka, aktorių kostiumai – visur spalvos, dinamika,  gera tiek ausiai, tiek akiai. O jei dar būtų buvęs puikus siužetas (man vietomis, tiesą sakant, visgi nuobodoka buvo), tai gautųsi išties gardus kąsnelis. Bet ir dabar netgi labai neprastas, jei nesitikėsite šedevro, nes tai tiesiog pramoginis ir pailsėjimui skirtas filmas.  Ir bent jau kartą peržiūrėti vertas. Gal net du – vien dėl Jennifer Lawrence.

8/10

Rež.: David O. Russell, vaidina: Christian Bale, Amy Adams, Bradley Cooper, Jeremy Renner, Jennifer Lawrence, Robert De Niro, 2013 m., JAV, 138 min

383> Silver Linings Playbook / Optimisto istorija

Ką gi, kaip ir planavau, pažiūrėjau filmą, už kurį Jennifer Lawrence gavo Oskarą, jau nekalbant apie dar septynias Oskaro nominacijas.

Praleidęs aštuonis mėnesius psichiatrijos ligoninėje Patas grįžta į tėvų namus. Tačiau jis trokšta susigrąžinti savo žmoną ir tiki, kad jie bus kartu. Vieną vakarą jis susipažįsta su netoliese gyvenančia Tifane, kuri turi savų problemų. Už pagalbą siekiant susisiekti su žmona, Patas mainais pažada išpildyti merginos norą..

Nors po tiek visokių liaupsių, gero įvertinimo imdb tiesiog natūraliai tikimasi gero filmo, šiuo atveju pati nesitikėjau šedevro, ką jau kalbėti apie tai, kad pagr. aktoriai man ne itin patinka. Tad matyt dėl to ir likau maloniai nustebinta, nes pamačiau kad ir ne stebuklingą ir visgi, mano nuomonę, ne tokį filmą, kuris būtų vertas šitiek nominacijų (truputį ne į temą, bet visgi truputį pykstu, kad TDKR nedavė net vienos vienintelės nominacijos), bet tikrai kokybišką ir linksmą romantinę komediją, kurią net ir antrą kartą pažiūrėčiau nesiraukydama.

Tiesa, kai tik filmas prasidėjo, nudžiugau, nes pagr. veikėjas susidūręs su psichiatrine ligonine, po gydymo dar visiškai neatsigavęs, o ir šeimoje, rodos, net ir be jo yra žmonių, kuriems praverstų nuoširdus išsikalbėjimas. Tačiau greitai net ir pats naiviausias žiūrovas  ima suvokti, kad visa tai, kas gerai ir daug žadančiai prasidėjo, baigsis eiline meilės istorija. Viskas taip ir yra, kuo toliau, tuo daugiau randame įprastinių klišių, be kurių neapsieina nė vienas holivudinis romantinis filmas, kas šiaip jau truputį liūdina, nes norėjosi, kad lūkesčiai, jog pabaiga bus tokia pat puiki kaip ir pradžia, pasiteisintų.

Vis dėlto. Kaip ir minėjau, filmas tikrai linksmas. Tikriausiai nerasite nė vienoje romantinėje komedijoje tiek daug konfliktinių situacijų, psichuojančių veikėjų kaip šiame. Taip, nesu Bradley Cooper gerbėja. Nesu ir Jennifer Lawrence mėgėja ir sakau, kad Oskaro ji tikrai nebuvo verta (ką jau kalbėti apie nominaciją Cooperiui), BET. Man jie visai neblogai žiūrėjosi, nors visgi laurus norėčiau atiduoti Pato tėtį vaidinančiam Robert De Niro, kurio personažas- tikrai charizmatiškas ir pastebimas, be jo šis filmas būtų tikrai niūresnis. Galiu tvirtai sakyti, kad ir dialogai žavūs, emocionalūs, o pats filmas įtraukė nuo pirmų iki paskutinių minučių, nenuobodžiavau nė akimirkos.

Taigi, rekomenduočiau žiūrėti tuomet, kai užsinorėsit kokio lengvo filmo, nes tuo atveju Silver Linings Playbook bus pats tas. Ir net nesvarbu, kad po kiek laiko paskęs atmintyje tarp kitų panašaus tipo kino juostų.

7/10

Rež.: David O. Russell, vaidina: Bradley Cooper, Jennifer Lawrence, Robert De Niro, Julia Stiles, 2012 m., JAV, 122 min

286> X-Men: First Class / Iksmenai: pirma klasė

Šis filmas yra kaltininkas, kad peržiūrėjau visus X-men filmus, kurie buvo iki šiol sukurti. Aišku, galėjau to nedaryti, nes šiame filme rodoma priešistorė, bet.. Na, o šiandien galop pažiūrėjau ir penktąjį X-men’ų filmą, kuris yra pirmasis iš planuojamos trilogijos apie x-men’ų priešistorę. Antrasis filmas nusimato 2014 m.

Šis filmas papasakos apie Čarlio ir Eriko pažintį bei jų draugystę, jaunuolius-mutantus, būsimus Iksmenus bei atskleis paslaptį, kas įvyko tarp praeityje buvusių geriausių draugų, dabar esančių priešais.

Iš aktorių, kuriuos gerai žinome, pamatysime tik Hugh Jackman, tiesa, jis pasirodys tik trumpai akimirkai, o tuo tarpu visus kitus vaidina visai kiti aktoriai, juk visi jaunesni, pilni kitokių minčių ir kitokių svajonių. Apie mutantus pasaulis žino dar labai mažai, netgi daugelis mutantų nežino, kad be jų egzistuoja dar žmonių, turinčių keistų gebėjimų.

Čia sutinkame gausybę gerai žinomų aktorių- būtent tai ir buvo bene svarbiausias faktorius, dėl kurio panorau pažiūrėti šį filmą. James McAvoy, Michael Fassbender, Kevin Bacon, Jennifer Lawrence- tai tik keli garsūs vardai. Na, J. Lawrence ne itin mėgstu, bet čia ne esmė. Man patiko, kokie aktoriai parinkti, jie tikrai atrodo tinkami vienam ar kitam personažui.

Buvo įdomu pamatyti visą Čarlio ir Eriko praeitį, kaip jie susitiko ir susibendravo. Juk dažnai kyla klausimas: o kas buvo prieš tai? Taigi, šis filmas- puiki proga tai sužinoti.

Visgi, filmas nepasirodė toks įtraukiantis, kokio tikėjausi.. Atėjo mintis, kad galbūt ir persisotinau aš tais x-menais, nors ir darau pertraukas tarp visų dalių.

Rekomenduoju x-men’ų gerbėjams. 7/10

Rež.: Matthew Vaughn, vaidina: James McAvoy, Michael Fassbender, Jennifer Lawrence, Kevin Bacon, Rose Byrne, Lucas Till, Hugh Jackman, 2011 m., JAV, 132 min

139> The Hunger Games / Bado žaidynės

Pagaliau sulaukiau šio filmo! Visai nenustebino tai, kad tarp žiūrovų su draugėm buvom vienos vyriausių kaip ir tai, kad vaikinukų beveik nebuvo. Juk tai vienaip ar kitaip susiję su visokiom meilėm seilėm, kad ir kaip norėtųsi, kad būtų kitaip.

Jei dar kas nežino, tai filmas pasakoja apie ateitį, kai teritorija suskirstyta į dvylika apygardų (šiaip dar trylikta yra, bet ji šioje dalyjebeveik neminima), iš kurių Sostinė kasmet išrenka po vieną merginą ir vaikiną, kurie turi kovoti Bado žaidynėse. Laimi tik vienas.

Kadangi knygos jau seniai perskaitytos, tai siužetą žinau nuo iki. Ir man nepatinka tai, kad žinau, jog niekas nebus keičiama (na, ne tai, kad žinau, bet numanau), nes paskutinė dalis man nepatiko. Na, bet pakalbėkime apie pirmąją dalį, kurios ekranizacija čia ir yra.

Nuo pat pradžių buvo labai įdomu tai, kaip kūrėjams pavyks perteikti viską, kas aprašyta knygoje. Pagal aprašymus viskas turėjo būti tikrai įspūdinga. O kaip filme? Na, pažiūrėti buvo tikrai buvo į ką. Kažką geriau padaryti net nežinau, ar būtų galima, nes tokiu atveju viskas pasirodytų persistengta.. Na, bent jau mano nuomonė tokia. Ypač gražiai man Ketnė atrodė su raudona suknele.

Nežinau, gal kažkur jau ir minėjau, kad man nelabai patiko išrinkti aktoriai, atliekantys Geilo, Pito ir Ketnės vaidmenis. Na, ir nuomonė šiek tiek pasikeitė pažiūrėjus filmą. Kažkaip visai gerai jie ten žiūrėjosi, nors Jennifer Lawrence man ir ne itin patinka.

Labai mielas personažas Ru. Ir aktorė tokia pati pasirodė, labai tiko šiam vaidmeniui. Kiek žiūrėjau, nedaug ji tevaidinusi, tai tikiuosi, kad ši trilogija (nes ir taip aišku, kad kitos dalys bus) ją išgarsins.

Gal ir buvau kažkada mačiusi, bet kažkaip užsimiršo, nes nustebau pamačiusi, kad čia vaidina ir Isabelle Fuhrman. Siaubo filme ,,Orphan“ ji atliko pagrindinį vaidmenį, kuris tikrai buvo sudėtingas. Ir ji su juo susitvarkė puikiai. Ir čia ji paliko įspūdį.

Kaip ir minėjau, esu patenkinta tuo, kaip buvo pateiktos visos žaidynės, atmosfera, dalyvių išvaizda. Ryškios spalvos buvo tiesiog atgaiva po visokių miško ir tamsių atspalvių gausa.

Bet kalbant apie siužetą, tai visgi norėtųsi patarti, kad perskaitytumėte knygą. Nesvarbu, ar prieš, ar po to. Kai kurios detalės, kurios visai svarbios (pvz. nuo ko priklauso lapelių su vienu vardu skaičius) buvo arba visai nepaminėtos, arba tik prabėgomis, kurias neskaitęs knygos žmogus tikriausiai net praleistų pro ausis. O tos detalės padeda susidaryti bendrą vaizdą.

O šiaip gal ir neblogai viskas. Nors pati noriu kabinėtis prie itin saldžių momentų ar pernelyg fantastiškų dalykų (ten ir taip daug fantastikos, bet tie padarai tiesiog nesižiūrėjo), tačiau tai man kliuvo ir knygose. Dėl to kaip ir žinojau, ko tikėtis.

Dar prisikabinčiau prie operatoriaus darbo. Tose vietose, kur vyko muštynės, kautynės ar pan. vaizdas per daug juda.. Net nesmagu žiūrėti į ekraną ir matyti, kad nieko nematai.

Žinoma, eikite, jei tik patiko knygos ar jei norite lengvo filmo su trupučiu kraujo. Nes laikas neprailgsta, o filmas visai ilgas.

Pati rašau 7/10.

Rež.: Gary Ross, vaidina: Jennifer Lawrence, Josh Hutcherson, Liam Hemsworth, Stanley Tucci, Wes Bentley, Elizabeth Banks, Woody Harrelson, Amandla Stenberg, Donald Sutherland, Isabelle Fuhrman, 2012 m., JAV, anglų k., 142 min.

131> Like Crazy / Kaip pamišę

Užsinorėjau kokio nors paprasto filmo apie meilę, tad pamaniau, kad reikia pažiūrėti šį. Na, ir nenusivyliau, kadangi gavau būtent tai, ko norėjau.

Viskas prasideda, kai studentė britė Ana įsimyli amerikietį Džeikobą. Tačiau netrukus viza baigiasi, Ana turi palikti JAV..

Sakysite, kad banalu? Taip. Sakysite, kad liūdna? Taip. Sakysite, nuobodu? Ne, tik ne šiandien. Nėra ypatingo ir sudėtingo siužeto, ši problema kone viso filmo metu ir sprendžiama. Ir ne tik vizos gavimo, bet ir sugebėjimo gyventi atskirai ir neprarasti taip puoselėtų jausmų. Paprastutis, bet mielas filmas, kuris neprailgo. Gražūs pagrindiniai aktoriai (ypač vaikinukas 😀 ) , tačiau visgi numačiusi keletą pabaigų šiam scenarijui ir iš pradžių net nežinojau, kokios labiau norėčiau. Kodėl? Tiesiog pažiūrėkite ir patys pamatysite.

Šiame filme vaidina ir Jennifer Lawrence, kurią šiais metais pamatysime The Hunger Games. Dar nemačiusi nė vieno jos vaidmens nusprendžiau, kad ji netinka Ketnės vaidmeniui. Ir išvydusi ją šiame filme nuomonės nepakeičiau. Na, bet gal pamačiusi minėtą filmą nuomonė pasikeis.. O kalbant apie Like Crazy, tai nelabai turiu prie ko prisikabinti, apskritai, man jos personažo net gaila buvo pasidarę.

Filmą rekomenduoju pažiūrėti merginoms, vaikinams gal ir nepatiks.

O dabar paspoilinsiu apie pabaigą, tad, jei nenorite susigadinti malonumo, neskaitykit !

Taigi, pabaiga yra palikta žiūrovų valiai. Na, kaip jums fainiau, taip ir galvokite. Aš lieku prie nuomonės, kad jie visgi išsiskirs. Pabaigoje nebebuvo likę tos meilės, kuri juos vienijo pradžioje. Atrodo, lyg pasiekus tikslą nebėra reikalo stengtis dėl vienas kito. Jie pasidarė per daug skirtingi, kad liktų kartu. Štai tokia mano nuomonė.

Rašau 7/10

Rež.: Drake Doremus,vaidina: Felicity Jones, Anton Yelchin, Jennifer Lawrence, 2011 m., JAV, anglų k.,  90 min.