261> Hachiko: A Dog’s Story / Hačiko: šuns istorija

Tai istorija, paremta tikrais faktais (yra net ir paminklas, pastatytas Hačiko garbei), apie šuns ir vyriškio draugystę, kuri prasideda tuomet, kai autobusų stotyje Parkeris sutinka mažytį šunytį ir parsineša jį namo.

Esu didelė šunų mylėtoja, todėl nenuostabu, kad nuo pat pradžių įsimylėjau šunelį. Dėl tos pačios priežasties nelaukiau pabaigos, kadangi žinojau, kad daugelis apsiverkia (o tai juk nieko gero nežada) žiūrėdami šią istoriją. Tačiau ašaros pasirodė kur kas anksčiau nei tikėjausi ir po to dar ne kartą ašarojo akys.. Net dabar, rašydama, jaučiu, kaip kaupiasi ašaros.. Ir tiesiog trūksta žodžių apsakyti jausmus, kurie tiesiog plūste plūsta..

Tai- nuostabus pasakojimas apie begalinę šuns ištikimybę, apie prisirišimą ir meilę. Parkerį šuo pakerėjo nuo pat pirmos akimirkos, jis su šuneliu praleisdavo daugybę laiko, taigi, nenuostabu, kad Hačiko troško kuo daugiau laiko praleisti su juo, kiekvieną rytą šuo lydėdavo šeimininką į traukinių stotį, o vakare, visada tuo pačiu metu, jo laukdavo iš stoties išeinant. Aplinkiniai stebėjosi, kaip Parkeris sugebėjo išmokyti Hačiko taip elgtis, bet svarbiausia, kad jo nemokė.. Tiesiog jis pats to norėjo.

Gerą įspūdį dar labiau pagerino nuostabus garso takelis.

Gražus, prasmingas filmas.. 10/10

Rež.: Lasse Hallström, vaidina: Richard Gere, Joan Allen, 2009 m., JAV, Didžioji Britanija, 93 min

251> The Notebook / Užrašų knygelė

Na ką, pagaliau ir aš nebūsiu ,,balta varna“. Po ilgų dvejonių dienų visgi nusprendžiau įsijungti garsųjį ,,The Notebook“.

Neturtingas vaikinas Nojus įsimyli turtingą Elę. Jis leidžia jai pajusti laisvę, kurios ji neturi dėl daugybės tėvų apribojimų. Galop, jie įsimyli vienas kitą. Deja, viskas ne taip lengva..

Kadangi buvau skaičiusi knygą, žinojau, kas ir kaip čia bus. Bet vis galvojau: o gal filmas geresnis, juk tiek daug gerų vertinimų. Deja. Buvo neįtikėtinai nuobodu. Nesuprantu, kodėl jis taip gerai vertinamas, nes man patiko tik vienintelis dalykas: vaizduojamas laikmetis, kostiumai. Na, dar buvo viena kita įdomesnė vieta, bet šiaip jau daugiau nieko gero taip ir nepamačiau. Pernelyg saldus pasirodė, per daug visi teigiami, nuoširdūs ir mieli, daug banalybių, net ir pabaiga- ir toji nenatūrali. Kalbant apie dabartį, kurioje abu vaizduojami kaip senyvo amžiaus žmonės, tai ji pasirodė kiek įdomesnė. Mylėti žmogų, kuris tavęs neprisimena, nors mato kasdien, yra skaudu. Taip pat skaudu, kad jis neprisimena nei savo vaikų, nei anūkų- ničnieko. O kaip turėtų jaustis žmogus, kuris pats serga ta liga? Siaubinga. Skaudžiausia, kad atėjus šviesesnėms minutėms (kai staiga ima prisiminti) viltis atgimsta, bet netrukus vėl užgęsta..

Tai va. Net ir nežinau, ką pasakyti. Nepatiko  man. Todėl ir patylėsiu.

Tiesa, įdomų faktą paskaičiau. Pasirodo, režisierius šį filmą laiko savo blogiausiu filmu.

3/10

Rež.: Nick Cassavetes, vaidina: Joan Allen, Ryan Gosling, Rachel McAdams, James Marsden, 2004 m., JAV, 123 min

115> The Upside of Anger / Pykčio regimybė

Šį filmą pamačiau atsitiktinai ir tenorėjau pažiūrėti vien dėl to, kad jame vaidina Kevin Costner, Keri Russell ir Evan Rachel Wood. Tiesa, gerai, kad neskaičiau anotacijos, buvusios prie filmo, nes jame buvo parašyta net ir kulminacija..

O jei trumpai, pasakojama apie šeimą: Terę ir jos keturias dukras, kurias vieną dieną palieka jų tėvas ir išvyksta į Švediją pas meilužę.

Tai filmas apie pyktį, neapykantą, kuri aptemdo viską, kad net imi nebematyti, kas dedasi aplinkui ir neapgalvoji savo veiksmų. Labiausiai palikimą išgyvena moteris, nes merginos, nors jau tikrai nebe vaikiško amžiaus visos, nerodė didelių kančių. Net ir keista, kad visos taip slėpė savo jausmus, į paviršių iškildavo tik įvairūs kiti nesutarimai, dėl kurių visuomet namuose tvyrojo įtampa, bet būtent apie tėvą beveik nieko merginos nekalbėjo, tik viename pokalbyje šnekėjo, kaip visos jo nekenčia, o viena dukra karts nuo karto paklausdavo, ar mama jam neskambino.. Jauniausioji (berods penkiolikametė) apskritai, toks jausmas, gyveno taip, lyg nieko nebūtų nutikę.. Tai kažkaip seserų kančia, jei tokia buvo, nelabai mane įtikino. Jų mama- taip, išgyveno.. Na, po to atsiranda, be abejo, vyriškis, kai kurių dukrų gyvenimai irgi keičiasi.. Bet vis dėlto nebuvo nieko, kas mane užkabintų ar sudomintų. Taip, mintis yra, ir ji tikrai gan gera, bet pats filmas… Nuobodus, nesukeliantis jokių jausmų. Kulminacija- gal ir nieko, tik tiek, kad apie ją nuspėjau labai greitai, net pernelyg greitai, taigi, kai jos laukimas gan užsitęsė, jau galvojau, gal laikmatis suklydo ir filmas truks gerokai daugiau nei kad rodo…

Na, nežinau, rekomenduoti nesiryžtu, bet o gal jums patiks.

Rašau 5/10

Rež.: Mike Binder, vaidina: Joan Allen, Kevin Costner, Erika Christensen, Keri Russell, Alicia Witt, Evan Rachel Wood, 2005 m., JAV, Vokietija, Didžioji Britanija, anglų k., 118 min.