381> The Twilight Saga: Breaking Dawn – Part 2 / Brėkštanti aušra

Pagaliau, pagaliau, pagaliau. Ne, džiaugiuosi ne dėl to, kad pagaliau galima pažiūrėti geros kokybės filmą, bet todėl, kad pagaliau baigiasi ši saga. Vakar kaip ir nebuvau planavusi žiūrėti šio filmo, buvau įsijungusi rimtą ir kokybišką (konkretaus pavadinimo nesakysiu, o tai daug kas pašiurps sužinoję, kokį filmą iškeičiau į šį), bet kadangi visiškai nesižiūrėjo, sugalvojau pažiūrėti twilight sagos pabaigą.

Bela pavirto vampyre, Renesmė auga (netgi pernelyg gerai auga) sveika ir laiminga, Edvardas tik sukinėjasi aplink, o Džeikobas nebemyli Belos, bet užtat myli Renesmę.. Ir viskas būtų puiku, jei ne Volturiai, kuriems melagingai pranešta, kad Renesmė- ,,nemirtingoji“, t.y. kad Kalenai vaiką pavertė vampyre, o to daryti negalima. Taigi, Alisa praneša apie laukiantį susidūrimą..

Įspūdis tikrai geresnis nei kad buvo žiūrint ketvirtąjį ar pvz. trečiąjį filmą. Galbūt todėl, kad buvo daugiau veiksmo, o ir toji kova truputį sumaišė visas kortas. Ir kažkaip galvoje neišlikę, tad jei kas galite pasakyti, kaip ten iš tiesų buvo su ta kova: ar lygiai taip pat viskas ir knygoje vyko (kalbu apie netikėtą kulminaciją)?.. Nes truputį sutrikusi toje vietoje likau ir iki kovos kulminacijos galvojau, kad viskas krypsta į gan smagią pusę. Bet aišku, džiaugtis taip anksti nereikėtų.. Ir apskritai, tai buvo vienas iš kelių pliusų, kurie yra šiame filme (dar galiu paminėti gražius gamtos vaizdus, kai kurie kūriniai iš muzikinio takelio ir kad buvo žiauresnių vaizdų lyginant su ankstesnėmis dalimis). O kas jau čia tokio blogo?

Pirmiausia, tai mane į neviltį varė pats siužetas. Na gerai, aš daugmaž jį žinojau, nes skaičiau knygą, tad kaip ir neturėčiau tikėtis kažkokio stebuklo, aš jo ir nesitikėjau, tačiau eilinį sykį negaliu patikėti, kaip kažkam gali tai patikti ( -> spausti). Ir kalbėdama be abejo įtrauksiu ir ankstesnes dalis, nes jos juk susijusios. Taigi, galintys šviesoje vaikščioti vampyrai, kurie nuostabiai blizga apšviesti saulės spindulių, mintantys gyvūnais, ką jau kalbėti apie tai, kai Belai pagailo stirnos ir ji užpuolė gyvūnėlį puolantį plėšrūną (o juk ji pati būtent ir yra tokia-plėšrūnė). Tai vampyrai, kurie bėga kone šviesos greičiu, tačiau dažnai, kad nukaktų iš vienos vietos į kitą, naudojasi automobiliu (pliusas Volturiams, kurie to nedaro)? Taip, jei reikia atsidurti kokioje nors žmonių pilnoje vietoje, tada suprantu, kad jie nori atrodyti normalūs, bet kad ne kartą jie važiavo ir tuomet, kai tai visai nebuvo būtina.. Jie gyvena šitiek šimtų metų, tačiau vampyras mirtingąją įsimyli pirmą kartą per visą istoriją??? Na, gerai, paskutiniu faktu gal dar patikėčiau, nes, sakykim, jis dar visai įtikinamas.. Toliau, šioje sagoje akcentuojama, kad vampyrai yra tobulos išvaizdos, bet nežinau, koks filmo kūrėjų grožio supratimas, nes man jie visi absoliučiai baisūs, veidai- marmuriniai.. Jei nebūtų svaigstama, kokie jie visi gražūs, tai tada kaip ir viskas gerai, juk vampyrai vis dėlto, o ne kokios fėjos.. Kas dar?… Kova, kur vienoje pusėje- krūva, o kitoje- saujelė kovotojų, bet, kaip veiksmo filmuose vienas visus nugali, taip ir čia mažumai sekasi.. Džeikobas iš viso atskira kalba. Visų pirma, neskaičiusieji knygos tikrai ne visi supras, kodėl jam tokia svarbi Renesmė ir apskritai: kas per meilė, kai ji- dar vaikas, o jis į ją amžinai spokso… Nenormalu. Ir iš kur pas autorę tokios fantazijos?..

Iš tikrųjų, filmas galėjo būti trumpesnis (dar geriau- sujungtas su pirma BD dalimi), nes veiksmas prasideda tik maždaug įpusėjus filmui, o tiek ilgai spoksoti vien tik į tokias pat mimikas darančius aktorius, klausytis banalių ir neįdomių pokalbių…

Pabaigoje prisimenamos gražiausios visos šios istorijos akimirkos, kurias žiūrint pagalvojau, kad štai, su jais kažkaip ir paauglystė manoji baigėsi.. 😀

4/10

Rež.: Bill Condon, vaidina: Kristen Stewart, Robert Pattinson, Taylor Lautner, Peter Facinelli, Ashley Greene, Elizabeth Reaser, Jackson Rathbone, Kellan Lutz, Billy Burke, Maggie Grace, Jamie Campbell Bower, Dakota Fanning, Joe Anderson, Xavier Samuel, 2012 m., JAV, 115 min

172> Becoming Jane / Maištingoji Džeinė

Net nežinau, kodėl manęs šis filmas pernelyg netraukė. Bet nutiko taip, kad pamačiau, jog vieną iš pagrindinių vaidmenų atlieka James McAvoy, ir to užteko, kad penktadieniniu filmu pasirinkčiau būtent jį.

O pasakojama garsios rašytojos Jane Austen jaunystė, jos, kaip kūrėjos, atsiskleidimas, pirmoji ir didžioji merginos meilė bei tėvų noras, kad ji kuo greičiau ištekėtų už turtingo vyriškio.

Mmm… Ką galiu pasakyti? Man jis labai patiko. Toks švelnus, mielas (keistai skamba, kai tokie epitetai apibūdina filmą, tačiau būtent tokie žodžiai man sukasi ant liežuvio), šiltas, romantiškas, gražus filmas… Kiek teisybės jame, nežinau, kadangi rašytojų gyvenimais pernelyg nesidomiu ir apskritai, žiūrėjau kaip į gražią meilės istoriją, man nebuvo svarbu, kas toji pagr. veikėja. Nors visgi noras keisti pažiūras į moterį, kovoti dėl savo tiesų ir netekėti be meilės tikrai žavi, ypač, kai kalbama apie tą laikotarpį, kai daugelis moterų buvo priklausomos nuo tėvų (iki vestuvių) ir nuo vyro (po vestuvių). Graži man ir Austen’ų šeima, tokia draugiška..

Iš pradžių nepatikliai į Anne Hathaway žiūrėjau (kai pagalvoju, tai matyt dėl jos ir atidėliojau šį filmą), tačiau ji čia puikiai tiko ir nė kiek manęs neerzino. J. McAvoy (gal jau kartosiuos, bet rekomenduoju Atonement su juo!) taip pat 2ia labai tiko, apskritai, manau, jam tokie vaidmenys labai tinkami. Gal kiek nusivyliau kostiumais, bent jau man suknelės nebuvo itin gražios ar labai išvaizdžios, nors aplinka ir gamta tiko ir puikiai čia įsipaišė.

Taigi, patiko man šis filmas, patiko siužetas, Džeinės ir Tomo bendravimas, aktoriai- viskas. Nesigailėčiau praleisto laiko žiūrėdama jį dar kartą…

Rašau 9/10

Rež.: Julian Jarrold, vaidina: Anne Hathaway, James McAvoy, James Cromwell, Joe Anderson, Maggie Smith, Julie Walters, 2007 m., Airija, Didžioji Britanija, anglų k., 120 min.

32> Across The Universe / Aplink visatą

Pagaliau pažiūrėjau šį filmą- seniai norėtą  muzikinį filmą, kuriame skamba The Beatles dainos. Nesu didelė šios grupės gerbėja (bent jau kol kas), bet filmai, kuriuose skamba nemažai jų dainų, man labai patinka. Prieš kurį laiką žiūrėjau Nowhere Boy, kuriame pasakojama apie John Lennon’o jaunystę. Rekomenduoju, nes man labai patiko. O Across The Universe neturi nieko bendro su pačiais nariais, tik tiek, kad skamba daug jų dainų.

Siužeto centre- 1960 m. Čia susipažįsta amerikiečiai Liusė (akt. Evan Rachel Wood) ir jos brolis Maksas (akt. Joe Anderson) su liverpuliečiu Džudu (akt. Jim Sturgess). Jiems į veidą kvėpuoja karas, kuris pasiglemš ne vieną gyvybę ir sukels nemažai neramumų..

Labai patiko. Nors filmas tikrai ilgas (daugiau nei dvi valandos), bet nė kiek neprailgo. Daug meniškų ir tikrai įspūdingų vietų. Nuostabios bitlų dainos (jų skambėjo daugiau nei trisdešimt), o ir pati istorija- vietomis liūdna, vienoj vietoj vos ne susigraudinau, o kai kur vertė šypsotis. Be abejo, daugiausiai vietos yra skirta meilei, bet neužmirštama ir istorinė situacija, kuri pateikiama įdomiai ir nenuobodžiai. Net nežinau, ką ir daugiau bepridurti- patiko viskas.

Aktoriai, mano nuomone, buvo parinkti tinkamai. Nustebau Evan Rachel Wood vokaliniais sugebėjimais- man jos balsas pasirodė labai gražus. O ir šiaip ši aktorė man labai patinka. Ją jau mačiau filmuose Thirteen, Down In The Valley– ir abu galiu rekomenduoti, nes tikrai puikūs filmai. Jim Sturgess ,,sutikau“ pirmą kartą, bet tikrai nepaskutinį. Iš naujausių filmų,kuriuose jis vaidina, mane domina One Day. Tuo tarpu Joe Anderson pavardę jau galite sutikti viename iš neseniai įdėtų įrašų- jis atliko nemažą vaidmenį filme The Ruins. Beje, jį sutikti turėtumėte ir Breaking Down pirmojoje dalyje, kurios premjera- jau lapkritį.

Filmas buvo nominuotas Oskarui

Rekomenduoju, kam patinka muzikiniai filmai ir be abejo, The Beatles muzika!

Rašau 10/10.

Rež.: Julie Taymor, vaidina: Evan Rachel Wood, Jim Sturgess, Joe Anderson, Dana Fuchs, Martin Luther, T. V. Carpio, 2007 m., JAV, anglų k., 133 min.

29> The Ruins / Griuvėsiai

Šį siaubo filmą žiūrėjau jau antrą kartą. Esu skaičiusi ir knygą, pagal kurią pastatytas šis filmas. Man- tai vienas geriausių mano kada nors matytų siaubo filmų. Kalbu būtent apie siužetą, o ne apie pvz. operatoriaus ar dar kieno darbą 😉

Siužetas toks: draugai sau smagiai atostogauja, kol vieną dieną jie susipažįsta su  Matijumi, kuris pasiūlo kartu nuvykti iki Majų griuvėsių, kur jo brolis su mergina išvyko prieš porą dienų, bet dar negrįžo. Nuvykę iki jų jie sutinka majų genties gyventojus, kurie nusiteikę ne itin džiugiai- netrukus ima aiškėti to priežastys.

Man šis filmas tiek pirmą kartą, tiek antrąjį kartą labai patiko. Tai nėra eilinis siaubo filmas, kuriame arba vaidenasi neaiškūs pavidalai, arba vyksta žudymai. Na, iš dalies ir to, ir ano galima rasti, bet visgi pats siužetas gan neblogai sukurptas. Knygą skaitydama dar kartą įsigilinau į tą istoriją, tiesa, ji skiriasi nuo filmo, ypač pabaiga (labiau man patiko knygos pabaiga 🙂 ), bet paliko didelį įspūdį ir kurį laiką jau galvojau, kad reikia vėl pažiūrėti šį filmą, nes pirmą kartą žiūrėjau matyt 2008 m. pabaigoje, tad laiko kiek praėję. Personažų charakteriai skirtingi, vieni rimtesni, kiti vėjavaikiškesni, ir kadangi šiame filme yra kova dėl išlikimo, tai viso filmo metu ir spėlioji, jei išliks, tai kas išliks? Bet niekuomet nežinai, ar ta pabaiga bus laiminga, ar ne.

Tiesa, šiame filme yra nemažai gan šlykščių scenų, tad jei esate jautroki kraujui ir su juo susijusiais žiaurumais, nelabai patarčiau žiūrėti 🙂

Iš visų pagr. aktorių kol kas man žinomiausia Jena Malone. Ji vaidino tokiuose filmuose kaip Life As A House (patariu pažiūrėti, kas nematėt), Saved! , Cold Mountain. Na, ir dar vienas aktorius Jonathan Tucker, kurį mačiau filmuose Veronica Decides To Die, Sleepers.

Vertinu 10/10 ir rekomenduoju pažiūrėti 😉

Rež.: Carter Smith, vaidina: Jonathan Tucker, Jena Malone, Laura Ramsey, Shawn Ashmore, Joe Anderson, 2008 m., JAV, Vokietija, Australija, 90 min.