908> High Fidelity / Visos jos tokios (2000)

Rež.: Stephen Frears
Vaidina:  John Cusack, Iben Hjejle, Jack Black, Catherine Zeta-Jones, Tim Robbins
2000 m., JAV, Didžioji Britanija, 113 min
Žanras: muzikinė komedija, drama
imdb nuoroda čia.

Jau senokai peržiūrėjau, bet pamėginsiu atgaminti labiausiai patikusias detales. Apskritai, šis filmas žavi savo laikotarpio pateikimu, labai smagi vinilinių plokštelių parduotuvės atmosfera ir trys jos darbuotojai – ypač J. Black vaidinamas personažas, nebijantis pasišaipyti iš lankytojų skonio ir įsiūlyti ką nors vertesnio dėmesio.

Pats filmas – apie buvusias meiles ir bandymą suvokti, kokios klaidos buvo darytos, kad iki šiol pagr. veikėjui taip nesiseka šioje srityje. Tokiu būdu atskleidžiami įvairūs veikėjo amžiaus tarpsniai, besikeičiantis skonis gyvenimo būdui, merginoms ir kt. Neįpareigojantis, vietomis prajuokinantis, ganėtinai smagus, lengvas, kažkuriuo metu imantis pabosti ir prailgti filmas su maloniu ausiai muzikiniu takeliu.

6/10

722> Sixteen Candles / Šešiolika žvakučių

Rež.: John Hughes
Vaidina: Molly Ringwald, Anthony Michael Hall, Michael Schoeffling, John Cusack
1984 m., JAV, 93 min
Žanras: romantinė komedija
imdb nuoroda čia.

Šio filmo režisieriui turime būti dėkingi už tokius filmus kaip Uncle Buck, Beethoven ar Home Alone, kuriuos vaikystėj ir paauglystėj ne kartą žiūrėjau, o taip pat ir už kiek senesnius ir mano aptartus Pretty in Pink, The Breakfast Club bei kad ir dar nežiūrėtą, bet tikiu, vertą dėmesio, Ferris Bueller’s Day Off . Vieniems jis tik scenarijų rašė, kitus –  ir režisavo. O pačiu pirmuoju režisūriniu jo darbu tapo Sixteen Candles, su ne viename jo filme matyta raudonplauke Molly Ringwald.

Samanta – niekuo neišsiskirianti paauglė, norinti, kad į ją atkreiptų dėmesį jai patinkantis vaikinas. Tuo tarpu jos namuose – visiškas chaosas, nes ruošiamasi jos vyresnės sesers vestuvėms. Ir visi taip ruošiasi, kad net užmiršta, jog Samanta švenčia šešioliktąjį gimtadienį.

Tikrai nežinau, ar kada nors išaugsiu iš tokių filmų (kita vertus, man vos per dvidešimt, tai laiko ,,išaugimui“ apstu), bet kita vertus, to ir nesinori. Per daug gerų jausmų užplūsta žiūrint tokias kino juostas, ypač šio laikmečio. O gal net ir ne laikmečiui reikia dėkoti, o režisieriui? Jis kol kas manęs dar nėsyk nenuvylė. O ir šįkart buvo tiesiog miela stebėti Samantą, jos pakvaišusią šeimynėlę, prielipą geek’ą iš mokyklos bei visus įvykius, susijusius su visa šia istorija. Neperspausta vaidyba, ausims patrauklus muzikinis takelis, pagrindinės veikėjos gražus rengimosi stilius (iš berods trijų matytų su ja filmų, čia ji gražiausiai atrodo) ir neblogai sudėliotas siužetas (ypač patiko, kaip rutuliojosi meilės linija – ji visai neužgožė kitų, netgi dažnai atrodė kaip antraeilė), simpatiški personažai, prajuokinančios situacijos, natūralumas – viskas man patiko, gavau tiek, kiek tikėjausi, o gal net ir daugiau.

Taigi, kam patinka tokios tematikos filmai, čiupkit.  7/10

709> Better Off Dead

Rež.: Savage Steve Holland
Vaidina: John Cusack, Diane Franklin,
1985 m., JAV, 97 min
Žanras: romantinė komedija
imdb nuoroda čia.

Leiną po šešių mėnesių draugystės mergina iškeičia į kitą. Vaikinas negali susitaikyti su mylimos merginos praradimu.

Ne taip jau dažnai man būna, kad žiūrėdama filmą ir matydama jame daug kvailų scenų, vis tiek jaučiau, kad man jis patinka. O su šiuo taip ir buvo. Kvailų scenų, kurios juokino savo absurdiškumu, čia netrūko, bet galiausiai vis tiek šis filmas man atrodė mielas.

Leinas iš jaučiamo beviltiškumo bando ne kartą žudytis, bet vis nesėkmingai, o tai, kaip jam sutrukdoma, tik kelia juoką. Iš vienos pusės, man patiko, kad atkreipiamas dėmesys į tai, kokie paaugliai būna impulsyvūs ir kaip net paprasčiausia nesėkmė meilės santykiuose juos gali paskatinti savižudybei. O tėvai į įvairius ženklus nė nekreipia dėmesio. Tačiau iš kitos pusės, man trūko parodymo, kaip Leinas jaučiasi. Taip, buvo jo ilgesingų, liūdnų, beprasmių žvilgsnių, elgesys irgi buvo atitinkamas, bet nebuvo įtaigumo, kad patikėčiau, kaip jam iš tikrųjų sunku, per daug viskas humoristiškai pateikta, norėjosi kiek jautresnio pateikimo.

Personažai – itin spalvingi. Daug stereotipiškų veikėjų, kurie man atrodė hiperbolizuoti, ironizuojami. Situacijos, kaip ir minėjau, dažnai pykstasi su realybe, atrodo net ir absurdiškai. Tačiau viską sudėjus gavosi nebloga juoko dozė, o laikraščių išnešiotojo ,,I want my two dollars“ tikriausiai visą gyvenimą nepamiršiu. Be abejo, muzikiniam takeliui priekaištų neturiu, kaip ir dažniausiai, kai aprašinėju panašaus laikmečio romantines komedijas. Gan keistai atrodę šokantys hamburgeriai vėliau irgi didelių teigiamų emocijų nesukėlė, kam jų čia reikėjo? Toks jausmas, kad pagalvojo, jog kai ir taip daug kas kvaila, dar daugiau kvailumo nepamaišys.

Bet šiaip jau miela romantinė komedija, džiaugiuosi, kad porą filmų su J. Cusack dar turiu. 6/10

 

697> Say Anything…

Rež.: Cameron Crowe
Vaidina: John Cusack, Ione Skye
1989 m., JAV, 100 min
Žanras: romantinė komedija, drama
imdb nuoroda čia

Ar dėl pavasario, ar dėl dienų, kurios pagrinde sukasi vien apie mokslus, bet jau kurį laiką mane traukia prie lengvo turinio filmų. Kad tuo ,,lengvo turinio filmu“ dar ir nenusivilčiau, ir vėl pasirinkau senesnių metų romantinę komediją / dramą, apie abiturientą Loidą, kuris mokslo metų pabaigoje pagaliau pasiryžta pakviesti į pasimatymą bendramokslę Dianą. Svarbiausia tai, kad niekas netikėjo, jog jie galėtų būti pora: juk Diana ,,moksliukė“, jau kone susiplanavusi savo ateitį bei aukštą karjerą, tuo tarpu Loidas – pasimetęs savo noruose ir svarstantis apie galimybę treniruoti vaikus – šitai skamba itin neapibrėžtai ir nerimtai griežtam Dianos tėčiui.

Tai filmas, kurį žiūrint nedingo šypsena. Siužetas paprastas ir neįmantrus, tačiau pateiktas itin mielai. Scenos ir vaidyba – neperspaustos, o temos, kurias paliečia kino juosta, išlieka aktualios iki šių dienų. Nuo pat pirmų kadrų yra nagrinėjamas svarbus kiekvienam baigiančiam mokyklą klausimas: ką daryti toliau? Ar tikrai kiti bendraklasiai, kurie šypsosi ir sakosi nekantriai laukiantys ateities, giliai viduje nejaučia baimės, kadangi toji ateitis – visiškai neaiški, o ir sprendimas, kokius mokslus toliau eiti ar dirbti, jiems atrodo nulemsiantis visą gyvenimą, tad turi būti priimtas itin atidžiai. Vien dėl šito iš karto rekomenduočiau šį filmą vyresnių klasių moksleiviams, kadangi jame į viską pažvelgiama nei per daug optimistiškai, nei pesimistiškai – tiesiog realiai, normalizuojant jausmus ir mintis, kurios atsiranda pas kiekvieną, svarstantį apie ateitį.

Nemažai dėmesio skiriama ir abiejų pagrindinių personažų santykiams su suaugusiaisiais. Loidas gyvena su teta – jų santykiai, kaip man pasirodė,yra gražūs, nė vienas iš kito nereikalauja daugiau nei galima, nors kartais ir pasipyksta, bet viskas gan greit užglaistoma. Taip pat, Loidas gauna daug laisvės. Tuo tarpu Diana gyvena su tėčiu: jų santykiai iš pažiūros tiesiog idealūs, jie vienas kitu pasitiki. Tačiau filmo metu įvyksta jų santykiuose lūžis, jie vienas kitą pamato kitomis spalvomis. Bet svarbiausia, kas man patiko, kad net ir įvykus lūžiui, abu liko savo vietose ir nebandė vaidinti tokių, kokie jie nėra. Taigi, visos juostos metu matėsi personažų charakterių vientisumas, nebuvo kažkokio keitimosi, bet čia jo, kaip ir galima pamatyti, nereikėjo. Drama tarp Dianos ir tėčio yra niūriausia siužetinė linija, kuri yra kaip atsvara gražiajai jaunuolių meilei.

Taigi, meilė. Dviejų jaunų žmonių, kurie iki tol kaip ir neturėjo jokių panašių santykių, meilė čia yra daugiausiai laiko užimanti siužetinė linija. Kaip jau minėjau, ji pateikta neperspaustai, neatgrasiai ir ne pernelyg saldžiai, nors pats siužetas lieka įspraustas į standartinius romantinės komedijos rėmus ir viskas eina nuspėjamai. Visgi, kaip žinome, nuo pateikimo ir priklauso, kiek filmas sudomins. Juk naujų ratų mažai kas beišradinėja, tad belieka sukurti filmą su jau gal ir visiškai atsibodusiu siužetu taip, kad žiūrovai su malonumu eitų jo žiūrėti. Ir šios juostos kūrėjams tai pavyko.

Patiko man ir aktorių vaidyba (iš tikrųjų, po filmo ėjau žiūrėti, kokiuose dar filmuose John Cusack vaidina, tad ateity bus įrašų su kino juostomis iš jo filmografijos), ir be abejo, muzikinis takelis.

Rašau gražų 7/10

521> Serendipity / Laimingas atsitiktinumas

Džonatanas ir Sara susipažįsta visiškai atsitiktinai vienoje parduotuvėje. Tačiau pažinties jie netęsia, nes nutaria, kad, jei jiems lemta būti kartu, tai jie vėl tikrai susitiks, o jei ne, tai ne. Prabėga nemažai mėnesių, bet tiek vienas, tiek kitas negali išmesti iš galvos tos trumpos pažinties. Tad belieka jiems surasti vienas kitą.

Nieko čia pernelyg nesismulkindama trumpai pasakysiu savo nuomonę. Taigi, realiai tai eilinė romantinė komedija, kuri tikriausiai greitai išsitrins iš atminties ar paskęs tarp kitų panašių juostų. Nieko įmantraus ar išskirtinio čia tikrai nerasite. Tačiau tiems, kas mėgsta romantinių filmų žanrą, visgi rekomenduoju. Tai paprasta ir šilta juosta be jokių juokelių apie antrą galą, viskas nuoširdu, aktoriai mieli ir pati istorija – kiek fantastinė, sukelianti vien tik teigiamus jausmus. Ir dar Kalėdos… Mmm, o maniau, kad visai aš jų nelaukiu.

6/10

Rež.: Peter Chelsom, vaidina: John Cusack, Kate Beckinsale, 2001 m., JAV, 90 min

313> The Thin Red Line / Plona raudona linija

II pasaulinis karas Ramiojo vandenyno salose. Grupei kareivių duota užduotis – užimti vienoje salelėje aukštumą. Jauni kareiviai įnirtingai kaunasi su japonais.

Beveik trys valandos, kurias žiūrovas praleidžia stebėdamas karo lauką. Ką galvoja tie, kurie ne stebi karo įvykius iš šalies, o dalyvauja jame? Režisierius atsigręžia į karius ir mėgina parodyti, kokia kova vyksta ne tik lauke, bet ir jų viduje, kokios mintys juos užplūsta laukiant priešų atakos, slapstantis, bėgant ar puolant. Ne, jie tikrai nebegalvoja, kokie didvyriai bus, jei pavyks išeiti iš karo gyviems,  kaip jie kovoja už savo šalį, visos jų mintys sukasi apie save: kaip išlikti gyviems ir kiek įmanoma mažiau sužeistiems, kaip nežūti ir turėti galimybę grįžti į savo namus pas savo žmonas, vaikus. Tai pat jie kovoja ir už savo draugus, kurie yra lygiai tokioje pat padėtyje kaip jie patys: čia pat stovintys, sėdintys ar gulintys su šautuvu prie šono.

Filmas pakankamai ramus ir vietomis net per daug monotoniškas, tad buvo momentų, kai tapdavo nuobodu. Tačiau tas ramumas labai čia tiko: veikėjų (o jų čia nemažai) mintys išsakomos be didelių emocijų, o tai tik dar labiau sustiprina įspūdį, kokie kariai turi būti stiprūs, kad neparodytų jokių savo išgyvenimų. Ir palūžti jie sau leidžia tik tada, kai mato, jog mirtis- arti. Puiki aktorių komanda (Sean Penn, Adrien Brody, Jim Caviezel, John C. Reilly, Woody Harrelson ir kt.) pasidarbavo tikrai iš peties. Dar norėčiau atkreipti ir į tai, kad filmas vaizdingas, daugelis scenų atrodo labai tapybiškos ir atidirbtos iki mažiausių detalių, nors, turiu įspėti, netrūksta jame ir žiauresnių, atviresnių scenų (pvz.: įv. žaizdos), bet juk čia karas, taigi, ir neturi būti nieko gražaus: taip ir yra. Visa, kas gražiausia, yra prisiminimuose. O nuostabus muzikinis takelis tiesiog viską galutinai apipavidalina.

Taigi, neskaitant to, kad vietomis buvo pasidarę nuobodoka ir trukmė, mano nuomone, yra per ilga, kaip ir neturiu daugiau prie ko prisikabinti. Tai toks filmas, kuris, jei ne visas, tai bent jau jo fragmentai, dar ilgai neišeis iš galvos.

Rašau stiprų 7/10

Nominuotas 7-iems Oskarams.

Rež.: Terrence Malick, vaidina: Jim Caviezel, Sean Penn, Adrien Brody, John C. Reilly, Woody Harrelson, John Cusack, Jared Leto, John Travolta, George Clooney, 1998 m., JAV, 170 min