American Crime Story. The People v. O.J. Simpson (2016) (1 sezonas)

Dar vienas puikus serialas. Kol kas du sezonai, trečiasis bus rudenį. Kiekviename sezone – vis kita istorija, tad jei ateity žiūrėsiu kitus sezonus, aptarsiu atskirai. Kol kas spėjau peržiūrėti tik pirmąjį – The People v. O.J. Simpson.

Prie True crime esu prisilietusi labai mažai. Tikriausiai labiausiai esu išnagrinėjusi The Monster, nes po to ir dokumentinį filmą žiūrėjau, po to vis dar neperžiūrėta dokumentika kompiuteryje guli apie All Good Things ,,herojų“, na, ir pastebiu, kad vis dažniau pasižymiu dar ką nors iš tos serijos… Kodėl apie tai prakalbau? Ogi todėl, kad šis serialas atkuria realiai buvusias ir visuomenės nemenko dėmesio sulaukusias bylas. Pirmasis sezonas skirtas O. J. Simpson – garsus amerikietiško futbolo žaidėjas apkaltinamas savo buvusios žmonos ir su ja buvusio vyriškio nužudymu. Kol aukas atstovaujanti pusė bando įrodyti tiesą, remdamasi DNR ir kitais žmogžudystės vietoje rastais įrodymais, iškapstydami tam tikrus faktus iš kaltinamojo praeities, O. J. Simpson gynėjai ieško, kaip įrodyti jo nekaltumą.

Daug plėstis nesinori, nes neverta atskleisti detalių nežiūrėjusiems, bet šio serialo stiprybė yra ta, kad žiūrint sulig kiekviena serija ir pati nežinodavau, kuria puse tikėti. Faktai sumaišomi su galimomis teorijomis, kaip iš tiesų viskas galėjo būti, daug dėmesio skiriama pašalinėms temoms, kurios paaštrėja būtent bylos metu. Labai įdomu stebėti kovą, kuri net neaišku, kiek buvo O. J. Simpson kova,o kiek kitų, norinčiųjų pergalės dėl visai kitų priežasčių. Įtempta, o nežinant realios istorijos – dar ir intriga išlieka iki pat pabaigos. Atskleidžiama tuometinė situacija Amerikoje, požiūris į juodaodžius, policijos pareigūnų elgesys su jais, naudojimasis odos spalva tam, kad būtų pritrauktas reikiamas dėmesys. Spalvingi veikėjai, charakteriai išplėtoti taip, kad įdomu stebėti kiekvieną.

Pabaigoje papasakojami kiekvieno veikėjo likimai, taip padedant tašką šiame puikiame sezone.

9/10

 

420> Hairspray / Plaukų lakas

Apie šį filmą galvojau jau gal nuo penktadienio, bet žinodama, kad sau to negalėsiu leisti iki šiandienos, tik karts nuo karto pamąstydavau liūdnai apie jį. Nors pamatyti šį miuziklą troškau jau senokai, bet galutinai įsinorėjau visai atsitiktinai pamačiusi finalinę dainą! O man šis kūrinys patinka dar nuo tada, kai išgirdau jį per Glee (tik neieškojau, kur tos dainos ,,šaknys“). Kaip ir minėjau, toji daina buvo finalinė, tad kaip ir sužinojau, kuo viskas baigsis, bet kad čia toks žanras, kai tai nuspėti labai lengva, todėl šįsyk neėmiau visiškai į galvą.

1962-aisiais Baltimorėje apkūni paauglė Treisė yra tiesiog apsėsta Kornio Kolinso šou, kurį rodo vietinė televizija. Tad išgirdusi, jog netekus vienos merginos ieškoma nauja mergina, Treisė įsinori ten patekti.

Filme užkabinama ir tuo metu itin skaudi juodųjų diskriminacija: kadangi nė nebuvo minties, kad juodieji galėtų dalyvauti laidoje su baltaisiais, jiems būdavo skirta speciali ,,Negrų diena“ jau minėtame Kornio Kolinso šou. Taigi, viskas neužsibaigia vien tik Treisės noru patekti į šou, kuriame- vien tik lieknos, aukštos merginos, kai ji pati- žema ir apvali. Meilės linija čia blankoka, aiški nuo pat pirmų minučių, na, ir, pripažinkim, kas galėtų atsispirti gražiosioms Zac Efron akutėms?

Penė ir Treisė

Labai spalvingas ir pilnas muzikos bei šokių filmas. Šypsena nedingo iš veido nė sekundei, o ir juokingų scenų pasitaikydavo ne viena. Tai tikrai puikus pasirinkimas, kai norisi ko nors lengvo ir smagaus (su sąlyga, kad mėgstate miuziklo žanrą, nes kitu atveju išjungsite jau pačią pirmą minutę). Veikėjai- įdomūs ir charakteringi, net ir į John Travoltą, kuris čia vaidina Treisės mamą, žiūrėjau iš pradžių kiek kreivokai (kažkaip jau tie persirenginėjimai nebesukelia teigiamų emocijų), bet gera ir smagi vaidyba padarė savo. Gali jis ir judėti, ir dainuoti. Kaip ir visi kiti: ausys tikrai nelinko, o ir vaizdas buvo geras! Kadangi žinojau, kad kai kurie aktoriai dainuoja, tai likau nustebinta tik garsiuoju James Marsden (jei žiūrėjote X-Men, Enchanted, Straw Dogs, 27 Dresses ir pan., turėtumėte jį žinoti), nes net negalvojau, kad jis tai gali (apie faktą, kad jis Enchanted dainavo, buvau užmiršusi), o ir šiame filme jis visai nepanašus į save. Giriu ir muzikinį takelį, ir kostiumus, kurie paliko gerą įspūdį.

Likau patenkinta ir manau, kad vieną dieną prisiruošiu pažiūrėti ir šios istorijos ankstesnį variantą, kuris pasirodė 1988-aisiais.

8/10

Rež.: Adam Shankman, vaidina: John Travolta, Michelle Pfeiffer, Christopher Walken, Amanda Bynes, James Marsden, Brittany Snow, Zac Efron, Nikki Blonsky, 2007 m., JAV, Didžioji Britanija, 117 min

Puikioji finalo daina

377> Saturday Night Fever / Šeštadienio nakties karštligė

Tonis gyvena tik dėl šeštadienių, kada gali nueiti į disko klubą ir parodyti savo puikius gebėjimus šokių aikštelėje. Įrodyti savo gabumus jis gali dalyvaudamas ir, be abejo, laimėdamas disko šokių konkurse.

Jau klasika tapęs muzikinis filmas su John Travolta priešakyje, kuris už pasirodymą šioje kino juostoje gavo Oskaro nominaciją. Gal ir neblogai jis čia pasirodė, nors didelio įspūdžio ir nepaliko. Tiesa, kalbant apie šokimą, tai man, kaip neprofesionalei, pasirodė, kad šoko šiame filme jis tikrai gerai- o jie bene ir buvo svarbiausi šiame filme. Be abejo, galima kalbėti ir apie jaunuolio paieškas gyvenime, bandymą atrasti savo vietą, kurioje jis galėtų atsiskleisti- tam taip pat skirta nemažai vietos.

Bet turiu pripažinti, kad nesu disko gerbėja, taigi, negirsiu muzikinio takelio (tiesa, How Deep Is Your Love tikrai graži), nors visos dainos iš jo yra populiarios ir jūs tikrai nors sykį turėjote jas girdėti, šokiai irgi nepasirodė įspūdingi, nors žinau iš patirties, kad nebūtinai jie turi būti pilni įvairiausių akrobatinių triukų, kad patiktų man, bet čia man trūko tos ugnelės, kažko, kas priverstų nors vienos kojos pirštus judėti matant kaip jie šoka.

Dargi, norėjosi kažkokio kitokio siužeto, viskas pernelyg ištempta pasirodė ir nepaliko jokio įspūdžio. Kulminacija keista ir tarsi išspausta: nieko neparodėm iki šiol, tai dabar, kad jau dėsim, tai dėsim. Taigi, dėjo kaip reikiant, bet deja, net ir tai nepaveikė manęs.

Džiaugiuosi, kad netaupiau aš jo ilgiau.

5/10

Rež.: John Badham, vaidina: John Travolta, Karen Lynn Gorney, 1977 m., JAV, 118 min

338> Carrie / Kerė

Šiandien parsinešiau knygą ,,1001 filmas, kurį privalai pamatyti per savo gyvenimą“. Na, ir užkrėtė toji knyga mane, užsimaniau kokį senesnį filmą pažiūrėti. Ir kažkaip į galvą atėjo būtent šis (beje, jis paminėtas ir toje knygoje). Įdomumo dėlei galiu pasakyti, kad tai- pirmoji ekranizacija, pastatyta pagal kokią nors S. King knygą.  ,,Kerę“ skaičiau jau senokai, bet filmo vis neprisiruošdavau pažiūrėti, nes kažkodėl buvau nusiteikusi, kad nebus labai įdomus. Bet žinot, kaip būna: ne visada išankstinė nuomonė pasiteisina..

O filmas yra apie merginą Kerę, kuri yra nekenčiama mokykloje, o namuose amžinai kenčia karštligiškai tikinčios mamos priekaištus ir priekabes. Vieną dieną ji suvokia turinti magiškų galių. Negana to, ieškodama bibliotekoje informacijos apie tai ją užkalbina bendraklasis Tomis ir pasiūlo eiti kartu į išleistuves..

Ar žinot, kaip sunku, kai turinį jau žinai ir taip nelauki kurio nors ateinančio įvykio? Žiūrėdama šį filmą buvau visą laiką įsitempusi ir galvojau apie tai, kas neišvengiamai įvyks. Ir bent man jis labiau žiūrėjosi ne kaip siaubo filmas, o kaip drama. O pati, žvelgdama į Kerę, prisiminiau vieną bendraklasę, kuri buvo lygiai taip pat engiama.. Kodėl prisiminiau? Ogi todėl, kad Kerės elgesys, judesiai priminė ją. Sissy Spacek vaidino tikrai puikiai: ji sugebėjo labai gerai pereiti per tris filmo etapus, per tris savo personažo išgyvenamus skirtingus jausmus. Nustebino mane tikrai, nes, kaip ir minėjau, nesitikėjau, kad filmas bus toks geras, o čia, pasirodo, ir aktoriai surinkti geri, ir pats siužetas, atmosfera išpildyta puikiai. Tiek Sissy Spacek, tiek Kerės mamą vaidinanti Piper Laurie buvo nominuotos Oskarams už savo vaidmenis. Na, S. Spacek tikrai verta būtų statulėlės, o Piper Laurie man truputį perspaustai vaidino, nors šiaip jau ir S. Spacek kartais pernelyg tetrališkai ir netikroviškai reaguodavo, bet apskritai tai jos tikrai pasidarbavo puikiai.

Kaip ir minėjau, kadangi žinojau siužetą, su neramumu laukiau kulminacijos. Ir iš anksto netgi liūdėjau dėl kai kurių: juk buvo tokių, kurie visai nesusiję su tuo, kas įvyko, kurie nieko nežinojo ir visai nenorėjo, kad taip įvyktų. Tad man jis ne kiek baisus, o kiek liūdnas filmas.

Kadangi ,,Carrie“ yra pakankamai senas filmas, tai kiek keistokai man žiūrėjosi vyrukai, ypač jų išleistuvių kostiumai. Jau tiek daug visokių paraukimų, karbatkų ir pan.. Labai keistai atrodė.

Beje, dar galiu pagirti muziką. Styginiai intrumentai tikrai labai tinka tokio žanro filmams, gaila, kad naujuose tokia muzika nebepasirenkama..

Na, ir galop truputį informacijos: kitamet pasirodys nauja ,,Kerės“ ekranizacija. Ir aš jos tikrai laukiu.

8/10 .

Rež.: Brian De Palma, vaidina: Sissy Spacek, Piper Laurie, Amy Irving, William Katt, John Travolta, 1976 m., JAV, 98 min

Siūlau trailerio nežiūrėti, nes papasakota viskas..

313> The Thin Red Line / Plona raudona linija

II pasaulinis karas Ramiojo vandenyno salose. Grupei kareivių duota užduotis – užimti vienoje salelėje aukštumą. Jauni kareiviai įnirtingai kaunasi su japonais.

Beveik trys valandos, kurias žiūrovas praleidžia stebėdamas karo lauką. Ką galvoja tie, kurie ne stebi karo įvykius iš šalies, o dalyvauja jame? Režisierius atsigręžia į karius ir mėgina parodyti, kokia kova vyksta ne tik lauke, bet ir jų viduje, kokios mintys juos užplūsta laukiant priešų atakos, slapstantis, bėgant ar puolant. Ne, jie tikrai nebegalvoja, kokie didvyriai bus, jei pavyks išeiti iš karo gyviems,  kaip jie kovoja už savo šalį, visos jų mintys sukasi apie save: kaip išlikti gyviems ir kiek įmanoma mažiau sužeistiems, kaip nežūti ir turėti galimybę grįžti į savo namus pas savo žmonas, vaikus. Tai pat jie kovoja ir už savo draugus, kurie yra lygiai tokioje pat padėtyje kaip jie patys: čia pat stovintys, sėdintys ar gulintys su šautuvu prie šono.

Filmas pakankamai ramus ir vietomis net per daug monotoniškas, tad buvo momentų, kai tapdavo nuobodu. Tačiau tas ramumas labai čia tiko: veikėjų (o jų čia nemažai) mintys išsakomos be didelių emocijų, o tai tik dar labiau sustiprina įspūdį, kokie kariai turi būti stiprūs, kad neparodytų jokių savo išgyvenimų. Ir palūžti jie sau leidžia tik tada, kai mato, jog mirtis- arti. Puiki aktorių komanda (Sean Penn, Adrien Brody, Jim Caviezel, John C. Reilly, Woody Harrelson ir kt.) pasidarbavo tikrai iš peties. Dar norėčiau atkreipti ir į tai, kad filmas vaizdingas, daugelis scenų atrodo labai tapybiškos ir atidirbtos iki mažiausių detalių, nors, turiu įspėti, netrūksta jame ir žiauresnių, atviresnių scenų (pvz.: įv. žaizdos), bet juk čia karas, taigi, ir neturi būti nieko gražaus: taip ir yra. Visa, kas gražiausia, yra prisiminimuose. O nuostabus muzikinis takelis tiesiog viską galutinai apipavidalina.

Taigi, neskaitant to, kad vietomis buvo pasidarę nuobodoka ir trukmė, mano nuomone, yra per ilga, kaip ir neturiu daugiau prie ko prisikabinti. Tai toks filmas, kuris, jei ne visas, tai bent jau jo fragmentai, dar ilgai neišeis iš galvos.

Rašau stiprų 7/10

Nominuotas 7-iems Oskarams.

Rež.: Terrence Malick, vaidina: Jim Caviezel, Sean Penn, Adrien Brody, John C. Reilly, Woody Harrelson, John Cusack, Jared Leto, John Travolta, George Clooney, 1998 m., JAV, 170 min

 

79> Grease / Briliantinas

Pagaliau ir aš jį pamačiau!

Pasakojama apie Denį ir Sendę. Po romantiškos vasaros jie sutinka vienas kitą mokykloje. Bet mergina nusivilia- pasirodo, Denis visai ne toks, kaip ji manė.

Na ką galiu pasakyti: metai bėga, bet yra dalykų, kurie nesikeičia. Nejaugi jums nežinoma, kai vaikinai prie draugų vaidina kietuolius, o likę vieni tampa švelnūs ir mieli. Toks yra ir Denis- jis turi savo vaidmenį mokykloje ir nė neketina jo prarasti. Tuo tarpu Sendė yra ramaus būdo būtybė, tad jai nepriimtinas Denio elgesys.

Tikriausiai kaip ir daugeliui, buvo keista matyti John Travolta tokiame vaidmenyje. Na, be abejo, jis čia dar visai jaunas, bet negana to, dar ir dainuoja bei puikiai šoka. Tiesa, ko jau ko, bet dainų tikėjausi daug daugiau, o ir nežinau, kas buvo kaltas, bet dainuojančiųjų balsus užgoždavo muzika. Nepaisant to, filmas atrodo jaunatviškas ir visai smagus, nors visgi norėjosi siužeto, kuriame būtų daugiau įvykių, nes visos nesantaikos parodytos labai jau blankiai, net nepastebėdavau, kaip veikėjai vėl bendraudavo lyg seni geri draugai.

Rašau 6/10.

Rež.: Randal Kleiser, vaidina: John Travolta, Olivia Newton-John, 1978 m., JAV, anglų k., 110 min.