Archyvas
1085> The Walk / Pasivaikščiojimas (2015)
Galvojau, kad bus toks truputį motyvacinis filmas apie tai, kaip viskas pasiekiama ir t.t. Na, žinoma, šioje istorijoje yra ir to, bet bent jau man šio filmo išskirtinumas yra pagrindinis veikėjas. 1974 m., lyno akrobatas Philippe Petit, būdamas vos 24-erių, nusprendžia įgyvendinti savo norą – pereiti lynu, ištemptu tarp Pasaulio prekybos centro dvynių stogų. Nežinau, kiek charakteris atitiko tikrovę, bet filme jis vaizduojamas kaip itin pasitikintis savimi ir netgi arogancija pasižymėjęs vyras. Nesu tokių žmonių gerbėja, o ir visos kalbos kiek nuobodokos buvo, tad dėmesys greitai nukrypo kitur, bet išjungti nesinorėjo, vis užmesdavau akį į ekraną. O tada atėjo didžioji akimirka – kai visas planas (nes, be abejo, viskas buvo daroma nelegaliai) žingsnis po žingsnio buvo pradėtas vykdyti. Ir čia nė nepastebėjau, kaip nebegalėjau atitraukti akių, o svarbiausią akimirką, rodos, net kvapą užgniaužė. Privalumas toks, kad nežinojau, kaip kas buvo realybėje, tik po filmo pasiskaičiau, kiek tikrovės buvo perteikta. Žiūrint nuotraukas, skaitant straipsnį ir suvokiant, kad žmogus iš tikrųjų pasiryžo tam ir atsirado jį palaikančių, kurie net ir suvokdami, kaip viskas beprotiškai skamba, vis vien prisidėjo prie plano, yra wow.
7/10
912> 10 Thing I Hate About You / Užsispyrėlės sutramdymas (3)
Rež.: Gil Junger,632> Mysterious Skin / Paslaptinga oda
Ruošiausi jį pažiūrėti jau senokai, bet vis bijojau, nes numaniau, kad tai bus sunkus, liūdnas filmas. Bet vakar vakare nė nekilo abejonės, kad noriu būtent šio – filmo, kuriame pasakojama apie du vaikinus. Vienas jų – pinigus užsidirbantis pardavinėdamas savo kūną vyrams Neilas, kitas – pasimetęs ir dėl ,,skylių“ atmintyje kaltinantis ateivius Brianas. Tačiau Briano prisiminimuose iškyla ir Neilo veidas – tai raktas, atskleisiantis visą tiesą.
Ne, tai ne detektyvas. Mes žinome viską jau kone nuo pat pradžių, tačiau tai nesumažina įspūdžio, kurį palieka šis filmas. Specialiai pažiūrėjau, kokie filmai 2005-aisiais buvo nominuoti įvairiems apdovanojimams ir pripažįstu, kad tai buvo išties gerų filmų metai, bet tai, kad Mysterious Skin mažai kur paminėtas – ganėtinai liūdna.
Filmas sutrikdo nuo pat pirmų minučių, kai jau numanau, ko link viskas eina, žinau, kad tai neišvengiama ir kad pati niekaip negaliu padėti, kad tai neįvyktų, tik bjaurėtis tuo šlykščiu ūsuotu treneriu ir nejaukiai laukti, kada Tai įvyks. Vaikas per daug nesipriešino nei tą, nei kitus kartus, tačiau šitai aš paaiškinčiau tuo, kad treneris jam buvo kaip autoritetas, vaikas stengėsi jam patikti ir įtikti, namuose neturėdamas jokio tėvo, tik motiną, kuri vyrus keisdavo kaip kojines. Ir štai, po keleto metų tas vaikas – Neilas – užauga į paauglį. Jis turi ištikimus du draugus ir motiną, o visas laikas, neskiriamas jiems, lieka tenkinti tokių pat šlykščių vyrų kaip ir tas treneris užgaidoms. Joseph Gordon – Levitt vaidyba šiame filme tiesiog kerinti, tai, kaip jis perteikia savo personažo jausmus negali nesukelti kokių nors emocijų. Kaip viena veikėja sakė: jis vietoj širdies turi akmenį, o būtent taip ir atrodydavo žiūrint į Neilą: akmeninis veidas, kone roboto veiksmai, iš pažiūros – visiškas atsiribojimas. Tuo tarpu Brianas – šiaip užsisklendęs vaikinas, besidomintis ateiviais, nors atminties ,,skylės“ – ne ateivių darbas, tai blokavimas tų įvykių, kurių geriau neprisiminti. Jie abu – skirtingi, bet tuo pačiu ir panašūs, kadangi tiek vienas, tiek kitas neteko vieno svarbiausio gyvenimo etapų – vaikystės. Ji buvo pražudyta ir atitaisyti tai žalai prireiks daug laiko, gal net viso gyvenimo. Nufilmuotas subtiliai, kažkam gal net šokiruojantis jis pasirodys, o dažnam vietomis ir nepatogus, nemalonus – teigiamų minčių kažin ar kils. Tai sunkus, niūrus filmas, kurio tiek turinys, tiek pastatymas palieka labai gerą įspūdį: kiekviena scena ,,atidirbta“ iki galo, kiekvienas personažas – įdomus ir įsimenantis, be jokio happy end’o, nes kažin, ar toks šioje situacijoje apskritai gali būti.
9/10
Rež.: Gregg Araki, vaidina: Joseph Gordon-Levitt, Michelle Trachtenberg, Brady Corbet, 2004 m., JAV, Olandija, 105 min
442> The Lookout / Saugokis
Scott Frank debiutas- The Lookout – pagirtinas, kadangi sukūręs įdomų ir neeilinį pagrindinio veikėjo paveikslą visą istoriją surutuliojo taip, kad nuo ekrano tiesiog neįmanoma atsitraukti, o filmui nelemta likti tik vienu iš daugelio tipiškų trilerių.
Krisas buvo populiarus vidurinės mokyklos sportininkas, jam prieš akis buvo sėkminga ir daug žadanti ateitis, tačiau vienintelė avarija jo gyvenimą pakeitė negrįžtamai. Dabar jis dirba banke valytoju ir dalijasi butą su neregiu, kuris bene vienintelis jo draugas. Tačiau vieną dieną bare jį užkalbina vyrukas ir netrukus Krisui vėl atrodo, kad jis ima gyventi visavertį gyvenimą. Bet netrukus jis sužino tikrąją susidraugavimo priežastį.
O būtent ir buvau susidariusi klaidingą nuomonę, kad tai tebus vienas iš šaudo-gaudo trilerių, kažkodėl tokį įvaizdį sukūrė filmo plakatas.. Tai galvojau, bent jau į Joseph Gordon-Levitt paganysiu akis, jei siužetas bus nieko vertas. Todėl vos po kelių akimirkų nuo įsijungimo buvau maloniai nustebinta. Krisas- įdomus veikėjas, apie kurį per tas pusantros valandos galima susidaryti aiškią nuomonę, kadangi jo charakteris išplėtotas puikiai, o minėtasis aktorius savo vaidmeniui dar ir kaip tiko. Krisas po avarijos nemažai laiko praleido komoje, o pabudęs ėmė gyventi gyvenimą, kuriame užrašų knygutė tampa viena iš svarbiausių priemonių nepamesti galvos, kadangi jis dažnai viską pamiršta, negana to, jis sunkiai bendrauja ir turi dar visokių kitokių sutrikimų, dėl kurių į jį daug kas žiūri atlaidžiai, o yra ir tokių, kurie mėgina gauti naudos. Tokie keistuoliai visuomet man daro įspūdį filmuose. Taigi, o kadangi žinojau, kad veiksmas turi pasisukti į konkrečią pusę, laukiau nesulaukiau, kaip viskas bus. Isla Fisher, kuri, galvojau, bus ganėtinai ryški veikėja, pasirodo, deja, kaip nelabai reikšmingas personažas, nors kalbant apie visus, tai kiekvienas kuo nors išsiskyrė, kad ir tas policininkas, kiekvieną naktį atvežantis Krisui spurgų- labai smagus.
Tad maždaug du trečdalius filmo ir stebime dramą, Kriso bandymą irtis tolyn, stengtis nepasiduoti, kad ir koks nuobodus ir nuspėjamas tas jo gyvenimas bebūtų. Tik likusį pusvalandį galėčiau pavadinti trileriu, kurio pabaiga kad ir nuspėjama, bet vis tiek buvo įdomu pamatyti, kaip viskas bus užbaigta. Ir likau patenkinta.
8/10
Rež.: Scott Frank, vaidina: Joseph Gordon-Levitt, Matthew Goode, Isla Fisher, Carla Gugino, Laura Vandervoort, 2007 m., JAV, 99 min
440> Manic
Ar yra tokių, kurie nebūtų matę (500) Days of Summer, kuriame pagrindinius vaidmenis atlieka Joseph Gordon-Levitt ir Zooey Deschanel?( Jei ne, tai būtinai pažiūrėkite). Pasirodo, tai nebuvo pirmasis bendras jų projektas ir dėl to labai nudžiugau. Ne paslaptis, kad tiek vienas, tiek kitas- vieni mylimiausių mano aktorių. 2001-aisiais sukurtame filme, kuris, beje, buvo pirmasis ir kol kas paskutinis rimtas Jordan Melamed darbas, vyrauja visai kitokia atmosfera nei prieš tai minėtame…
Lailas linkęs į staigų, impulsyvų ir žiaurų smurtą, todėl jis išsiunčiamas į psichiatrinę ligoninę, jaunimo skyrių. Čia jis sutinka ir kitus panašaus amžiaus jaunuolius, kurie turi pačių įvairiausių problemų.
Slogus, niūrus filmas apie paauglius, kurių gyvenimas klotas ne rožėmis, o jų spygliais. Bene svarbiausia tai, kad kone visi nemato gyvenime nieko gero, kai kurie jų net nenori išeiti, nes žino, kad už ligoninės jų lauks tas pats, dėl ko čia ir pateko, tačiau yra ir tokių, kuriuose yra viltis, kad galbūt viskas bus kitaip. Nė vienas nėra blogas žmogus iš prigimties, tačiau žinodami, kaip gali nudegti, jei tik ims kuo nors pasitikėti, dauguma jų neprisileidžia nieko prie savęs, o dėmesį rodo gal ne taip, kaip derėtų, bet kitaip jie tiesiog nemoka. Filmas pastatytas taip realistiškai, atrodo, lyg būtų nufilmuota paprasčiausia ligoninės rutina. Veidai dažniausiai rodomi stambiu planu, dėl to matoma kiekviena emocija. Režisierius kreipia didžiausią dėmesį į pacientų tarpusavio santykius, rodomos ir grupinės terapijos, kai su jais šnekasi specialistas. Į pastarąjį irgi atkreipiamas dėmesys: jo savijauta, išgyvenimai irgi svarbūs, jam sunku dirbti su ligoniais, kurie vis krenta ir krenta, o pakilimų pas juos ne tiek ir daug būna, o taip norisi jiems pagelbėti..
Vertėtų paminėti ir tai, kad filmas lėtas, galbūt vietomis nuobodokas, tačiau viduje paliekantis šį tą. Ši kino juosta gal ir nelabai įsimintina, bet gera aktorių vaidyba, įtaigiai sukurta psichiatrinės ligoninės atmosfera ir depresova nuotaika, kuri filmuose man patinka, yra tos priežastys, dėl kurių džiaugiuosi pagaliau pamačiusi ,,Manic“.
7/10
Rež.: Jordan Melamed, vaidina: Joseph Gordon-Levitt, Don Cheadle, Zooey Deschanel, 2001 m., JAV, 100 min
359> 10 Things I Hate About You / Užsispyrėlės sutramdymas (2)
Jei trumpai: tai romantinis filmas apie dvi sesutes Ketę ir Bianką: Ketė- feministė, šiurkšti ir turinti tvirtą savo nuomonę mergina, kuriai nerūpi vakarėliai ir vaikinai, tuo tarpu jos sesuo Bianka- visiška priešingybė: populiari, saldi ir be galo mėgstanti vaikinų dėmesį. Ir viskas prasideda, kai Džojus- Bianką įsižiūrėjęs vaikinas- sumoka keistuoliui Patrikui pinigų, kad šis pakviestų maištingąją Ketę į pasimatymą, nes tik taip merginų tėtis išleis Bianką kur nors su juo kartu eiti..
Kai pirmą kartą pamačiusi šį filmą sakiau, kad žiūrėsiu jį dar kartą, nemaniau, kad ateis tokia diena, kai mane bus tiesiog užvaldžiusi mintis, kad aš būtinai turiu šiandien jį pažiūrėti. Bet tokia diena atėjo… Ir dar kartą puikiai praleidau 1h 40min : tiek daug juokiausi per filmą jau tikriausiai senokai.. Ir vėl juokčiausi, net jei trečioji peržiūra būtų dabar, praėjus ne tiek ir daug laiko nuo antrosios.
Filmas puikus, tikrai galėčiau jį žiūrėti ir žiūrėti. Taip, nieko naujo jame nepamatysite, viskas sukurta pagal tokį patį romantinių filmų standartą, bet daug reikšmės turi dialogai, situacijos, personažai, kurie šį filmą ir pakelia aukščiau visų kitų minėto žanro kūrinių. Jis įtraukia nuo pat pirmos iki paskutinės minutės, o pabaigos visiškai nelaukiau, nes nesinorėjo, kad jis baigtųsi. Mačiau, yra jau ir serialas sukurtas, bet pamačiusi aktorius nusprendžiau, kad prasidėti su juo neverta, nes atrodo jie ganėtinai vaikiški, be to, nemanau, kad perspjautų filmą.
Kas dar?.. Nepaisant to, jog filmas verčia visą laiką juoktis, deja, bet buvo momentų, kai vos nesusigraudindavau žiūrėdama į Heath Ledger.. Ir taip man su kone kiekvienu filmu, kuriame vaidina jis. Nes buvo puikus aktorius, į kurį žiūri ir tiesiog patiki jo vaidinamu personažu, nes jis tas, kuris sugebėdavo neigiamą charakterį padaryti žaviu žiūrovui, priversdavo jį mylėti, nepaisant visko, ką tasvaidinamas personažas padarė.. Bet kalbu aš ne tik apie šį jo vaidmenį, todėl kaip ir nukrypau..
Žodžiu, myliu šį filmą už paprastumą, bet ne prastumą, ir gerą dozę vitamino C.
10/10
Rež.: Gil Junger, vaidina: Heath Ledger, Joseph Gordon-Levitt, Larisa Oleynik, Julia Stiles, David Krumholtz, Andrew Keegan, Allison Janney, 1999 m., JAV, 97 min.
337> Looper / Laiko kilpa
Pagaliau, pagaliau, pagaliau aš jį pažiūrėjau. O svajojau apie jį seniai, vos tik sužinojau, kad filmas yra kuriamas. Na, nuo to laiko praėjo ne tiek ir mažai laiko, bet džiaugiuosi, kad negaišau dar ilgiau ir prisiruošiau pažiūrėti.
Ateityje pasaulį užvaldžiusi verslo imperija rado būdą atsikratyti neparankių žmonių. Juos pasiunčia į praeitį. Dabartyje juos pasitinka specialiai paruošti žudikai, nužudantys auką ir atsikratantys kūno. Tačiau ką daryti, kai sulaukęs siuntinio iš ateities pamatai save?
Pamenu, kai pažiūrėjau anonsą, pagalvojau: wtf? Kas nutiko Joseph Gordon- Levitt, kad jis taip atrodo? Jo išvaizda filme manęs nė kiek nežavėjo, sunku buvo žiūrėti į jį, kuris visai nepanašus į save. Taip, po anonso pasiskaičiau kame esmė (grimo tikslas- padaryti panašesnį į B. Willis), todėl šiandien, žiūrint filmą, tokių klausimų nebekilo, bet vis tiek.. Kažkaip sudėtinga man jį tokį matyti. Tačiau tai, kad Levitt’as atrodo šiame filme tikrai panašus į Willis’ą yra ne tik grimo, bet ir vaidybos dėka. Aktorius puikiai įvaldė mimikas ir žvilgsnį, kurie būdingi vyresniajam jo kolegai, vaidinančiam ateities Džo. O ir patinka, kad Levitt’as renkasi nevienodus vaidmenis, nes kol kas tokiame amplua jo lyg ir neteko matyti.
Tęsiant kalbą apie aktorius, tai niekada nebuvau B. Willis gerbėja ir po šio filmo tokia tikrai netapau. Aktorius vaidino vaidmenį, kuris yra gan tipiškas, jis buvo ,,savam stiliuj“, tik tiek, kad pats filmo siužetas kiek kitoks nei kad įprasta matyti. Labai man patiko Emily Blunt, jos vaidmuo ir vaidyba paliko tikrai nemenką įspūdį. Šis vaidmuo padėjo jai dar labiau atsiskleisti kaip aktorei.
O dabar apie siužetą. Kelionės laiku tikrai dar nėra nuvalkiota tema, o ypač, kai ji pateikiama būtent taip kaip šiame filme. Įtraukia filmas nuo pat pradžių ir galiu tvirtai pasakyti, kad net minutei atsitraukti nuo jo buvo labai sunku. Tiesa, pradžioje gal kiek neaišku dar buvo, kas ten ir kaip, bet netrukus visa informacija susidėlioja galvoje ir klaustukų nebelieka. Filmas vietomis visai linksmas, o liūdnų vietų yra ne tiek ir daug, na, tik į pabaigą einant jų padaugėja. Veiksmo yra pakankamai, nors džiaugiausi, kad visgi šaudo-gaudo scenų ne tiek ir daug. Vien tai, kad yra keliaujama laiku nurodo, kad fantastikos šiame filme yra. Ir tai pasireiškia ne tik keliavimu, bet ir kitkuo, todėl, jei nemėgstate fantastikos, nežiūrėkite, tuo labiau, kad tikrai gali prireikti kiek pasukti galvą. Beje, fantastika tikrai nekrenta labai į akis iki… Pabaigos. Mat antroje filmo pusėje persimetama ant vieno žmogaus paieškos ir kuo toliau, tuo labiau, bent man taip pasirodė, tos fantastikos daugėjo ir netgi buvo.. Per daug. Tiesiog pernelyg nukrypo siužetas į lankas.
Pabaigą numanyti sunku vien dėl tokio žanro, kadangi neaišku, nei kaip ten viskas vyks toliau, nei kaip pasisuks. Visgi galvoje retkarčiais sukirbėdavo, kad nutiks būtent taip, kaip nutiko…
Laikas žiūrint šį filmą tikrai ne veltui buvo praleistas, taigi, rekomenduoju ir jums. Na, nėra jis labai ,,super“, bet palieka tikrai nemenką įspūdį.
9/10
Rež.: Rian Johnson, vaidina: Joseph Gordon-Levitt, Bruce Willis, Emily Blunt, Piper Perabo, 2012 m., JAV, Kinija, 119 min
331> The Dark Knight Rises / Tamsos riterio sugrįžimas
Ta proga, kad rytojus laisvas, nutariau pažiūrėti filmą. Rinkausi iš poros, kurie pastaruoju metu yra labai populiarūs, na, ir galop pasirinkau trečiąją ir finalinę garsaus režisieriaus Ch. Nolano trilogijos apie Betmeną dalį.
Betmenas prisiima kaltę už visuomenės gerbiamo prokuroro Harvio Dento nusikaltimus ir 8 metus slapstosi nuo policijos persekiojimo, kol galop pateka į Gotamą užėmusio brutalaus ir pavojingo teroristo Beino spąstus.
Pradžioje galvojau, kad visgi reikėjo pakartoti antrosios dalies (The Dark Knight) peržiūrą, kadangi jau kiek primiršusi jo siužetą buvau. Tačiau yra kaip yra, o ir rutuliojantis istorijai šis bei tas atsigamino. Betmenas šiame filme kovoja ne tik su blogiu, bet ir savimi, kas matėsi ypač pradžioje. Nenoras dėtis kaukės, o ją užsidėjus- daug kančių, kurios siejasi ne tik su daugybe metų nebesitreniravimo, turimomis žaizdomis ir traumomis, bet ir itin smarkiu priešininku. Tačiau visiškai neįspūdingi pasirodymai kovose Briuso Veino nepaverčia nevykėliu- atvirkščiai, jis- didvyris, norintis išgelbėti ir grąžinti taiką į Gotamą, nors praeities įvykiai jį privertė nusivilti visu pasauliu. Režisierius leidžia pasinerti į pagr. veikėjo išgyvenimų užkaborius ir pažinti jį kaip žmogų, o ne supermeną. Jei pradžioje dar maniau, kad šis filmas neperspjaus antrosios dalies, kuri man patiko labiau už pirmąją, tai kuo toliau, tuo abejonės buvo mažesnės, o paskutinė filmo valanda buvo tokia, kad negalėjau visiškai atsitraukti nuo ekrano, o dar liūdniau buvo, kai baigėsi. Keletas kiek netikėtų posūkių visą bendrą vaizdą tik dar labiau pagerino, na, o pabaiga buvo tokia, kad užsinorėjau tęsinio, kurio, deja, kaip supratau, jau nebus.
Surinkta išties gera aktorių komanda. Christian Bale, kuris, kaip visuomet atlieka vaidmenis puikiai, ir šį kartą visiškai nenuvylė. Nors, kalbant apie personažą, tai galima būtų prisikabinti prie kai kurių jo poelgių, bet jie pakankamai maži, kad reiktų kreipti dėmesį. Joseph Gordon-Levitt šiame filme atlieka jauno ir teisingumu tikinčio policininko Bleiko vaidmenį. Kaip visuomet, mielas ir maloniai besižiūrintis aktorius, kuris, ne paslaptis, irgi yra vienas mėgstamiausių. Maloniai nustebino Anne Hathaway, į kurią tikrai buvo žiūrėti įdomu: jos veikėja turi stiprų charakterį, o tai visai skiriasi nuo vaidmenų, kuriuose ją seniau buvo tekę matyti. Gary Oldman, Tom Hardy, Morgan Freeman – dar keli vardai, besisiejantys su kokybiškais filmais. Tik likau kiek nusivylusi Marion Cotillard, kuri tikrai galėjo pasirodyti tikrai geriau.. Dabar jos personažas atsiskleidė tik pačioje pabaigoje. Nors.. Gal taip ir turėjo būti?
Kadangi nemėgstu visokių šaudo-gaudo filmų, man patiko, kad daug dėmesio buvo skirta veikėjams, jų mintims, praeičiai, išgyvenimams. Be abejo, veiksmo mėgėjai tikrai neliks nuskriausti, nes kovų, įspūdingų važiavimo priemonių (automobiliais vadinti jų net neapsiverčia liežuvis) pamatysite tikrai nemažai. Ir nesuprantu, kaip kažkam gali šis filmas pasirodyti nuobodus.
Rekomenduoju mačiusiems ankstesnes dalis. O kas nematėt, tai siūlau pradėti nuo pirmosios.
Ir kaip laukiu Oskarų! Ir kas iš to, kad jie dar visai toli…
9/10
Rež.: Christopher Nolan, vaidina: Christian Bale, Joseph Gordon-Levitt, Anne Hathaway, Gary Oldman, Tom Hardy, Morgan Freeman, Marion Cotillard, Rob Brown, Liam Neeson, Cillian Murphy, Tom Conti, 2012 m., JAV, Didžioji Britanija, 165 min
200> Uncertainty / Nežinomybė
Kažkada jau buvau įsijungusi šį filmą, bet tuoj pat ir išjungiau, nusprendusi, kad visgi dar neatėjo jam laikas. O vakar kaip tik pagalvojau, kad jau senokai žiūrėjau filmą su Joseph Gordon-Levitt, taigi, ilgai negalvojusi, įsijungiau šį.
Pasakojama apie paprastą idėją, kai nežinai, ką daryti: porelė meta monetą, kad sužinotų, kur vykti: į Brukliną ar Manheteną. Išmetus monetą siužetas tuoj pat skyla į dvi linijas: gražią ir romantišką Bruklino pusę ir nuotykių kupiną Manheteną. Abiejų istorijų siužetai sukasi alternatyvioje erdvėje, paraleliniuose pasauliuose, palaipsniui augdami lik kulminacijos, kuri turėtų padėti apsispręsti, kurį kelią rinktis.
Tikėjausi kiek kitokio filmo, kadangi žinojau tik apie monetą. Maniau, kad ją mėtys dažnai filmo metu ir taip nulems daugelį savo pasirinkimų bei tiesiog parodys, kas gali nutikti pasiduodant likimui. Tačiau čia, kaip ir anotacija skelbia, viskas skyla į dvi dalis, į dvi visiškai priešingas istorijas.
Kalbant apie pirmąją istoriją, vykstančią Brukline, tai apie ją nieko blogo negaliu pasakyti. Graži, paprasta istorija apie svarbų sprendimą, kurį porelė turi padaryti. Tuo tarpu Manheteno dalis atrodo kaip veiksmo filmas, kuriame gausu bėgimo ir slapstymosi. Tiek kartų norėjosi sakyti: išmeskite jūs tą telefoną, negi negalite tiesiog palikti jo ant suoliuko? Bet tai būtų pernelyg paprasta, taigi, veikėjai laksto ir laksto.. O telefonas vis skamba ir skamba.
Tačiau abi dalis jungia poros santykiai, kurie nesiskiria nei vienoje, nei kitoje dalyje. Jie taip šiltai ir mielai elgiasi vienas su kitu, jauku darėsi žiūrint į juos. Prie to įspūdžio, manau, prisidėjo ir patys aktoriai, ypač J. Gordon – Levitt, kuris tiesiog savas, labai paprastas atrodo visuose filmuose, kuriuos su juo esu mačiusi.
O filmas kiek keistokas, nuotaika nei tai liūdna, nei tai linksma, kažkokia melancholiška.. Nežinau, gal tik man taip pasirodė. O ir muzikos takelis tokią nuotaiką kuria. Nebuvo taip, kad negalėčiau atsitraukti, bet ir labai prastu negalėčiau pavadinti. Buvo momentų, kai kabino, buvo- kai vertė nuobodžiauti, bet vis tiek buvo įdomu sužinoti, kaip baigsis tiek vienoje dalyje, tiek kitoje. Sprendimas paprastas, tačiau patiko.
Rašau silpną 7/10.
Rež.: Scott McGehee, David Siegel, vaidina: Lynn Collins, Joseph Gordon-Levitt, 2009 m., JAV, 101 min.
127> Hesher / Hešeris
Vis neprisiruošdavau pasižiūrėti šio filmo, šiandien užsinorėjau kokios nors visiškai banalios meilės istorijos, bet galop nusprendžiau pasižiūrėti rimtesnį filmą nei planavau.
T.J. – berniukas, neseniai praradęs mamą. Jis turi išgyventi pasaulyje, kuriame tėtis dienų dienas guli lovoje, o aplinkiniai bendraamžiai nusiteikę prieš jį. Pažintis su Hešeriu padaro berniuko gyvenimą dar chaotiškesnį.
Keistas filmas. Iš tikrųjų, iš pradžių prisikabinau prie itin nelogiškų dalykų. Na, kad ir Hešerio buvimą T.J. namuose. Bet geriau pagalvojau ir supratau, kodėl niekam tai nerūpėjo: juk tėtis buvo visiškai apatiškas išoriniam gyvenimui. Ir toji depresija, kuri buvo jį apnikusi, jaučiama labai stipriai namuose. O skaudžiausia, kad jis visiškai nekreipia dėmesio į berniuką- juk mirė ne tik vyriškio žmona, mirė ir T.J. mama, taigi, ir jam skaudu prarasti mylimą žmogų. Todėl noras susigrąžinti sumaitotą automobilį atrodo simboliškai. Negana to, veiksmai, kuriuos berniukas daro, labiau primena norą atkreipti į save dėmesį nei nuoširdų norą pasismaginti darant bloga.
Hešeris- asmuo, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, toks pat vienišas kaip ir berniukas. Ir visiškas nutrūktgalvis. Pabaigoje jo išsakyti žodžiai buvo ir didelis viso filmo apibendrinimas, ir parodymas, kad jis ne koks kvailas apsirūkęs narkomanas. Apskritai, keitėsi berniukas, keitėsi ir jis.
Filmas niūrus, skaudus, tačiau tuo pat metu ir gražus. Jei pradžioje galvojau, kad nieko gero čia jau nebus, bet kuo toliau, tuo labiau supratau, kad jis geras. Siužetas teka ramiai, nėra didelės kulminacijos, tačiau įdomumas niekuomet nedingsta, atskleidžiami tarpusavio santykiai, berniuko jausmai… Na, kažkaip sunku aprašyti šį filmą. Turite patys pamatyti ir nuspręsti, ar jums patiks jis, ar ne.
Ir žodžiai, išsakyti filme, labai teisingi: Life is like walking in the rain… you can hide and take cover or you can just get wet
O man patiko.
Rašau 9/10
Rež.: Spencer Susser, vaidina: Joseph Gordon-Levitt, Devin Brochu, Natalie Portman, 2010 m., JAV, anglų k., 106 min.
Filmų vakaras 
Naujausi komentarai