1104> Gisaengchung / Parasite / Parazitas (2019)

Žiūriu filmus, kuriuos jau visi matė. Bet gal kažkas yra dar nežiūrėjęs? Pati Parazitą bandžiau žiūrėti kokius tris kartus. Ištempdavau gal dešimt minučių ir išjungdavau. Jau galvojau, kad gal reikia nė nebesivarginti, bet tada aplinkoje kaip tik apie jį pašnekėjo vieną kartą, po to kitą, na, tai padariau kitaip: įsijungiau nuo tos vietos, ties kuria anuos kartus išjungdavau. Ir šįkart peržiūrėjau iki galo ir galiu prisidėti tik prie liaupsių, kurios skirtos šiam filmui.

Kim’ų šeima gyvena skurdžiai įrengtame pusrusyje, vargingame rajone. Kai jų sūnus įsidarbina turtingoje šeimoje korepetitoriumi, gan greitai yra sugalvojamas planas, kaip šeimai išbristi iš skurdo. Planas įspūdingas ir iki detalių apgalvotas, tad stebėti, kaip žingsnis po žingsnio jis vykdomas, buvo įdomu. Siužetas – neįprastas ir vietomis primenantis kokį nors siaubo trilerį kaip Funny Games, tačiau Parasite išlaiko savo draminę pusę iki pat galo ir nesiekia žiūrovo įbauginti. Yra netikėtų siužetinių vingių, tiesa, panašaus finalo buvo galima tikėtis. Tačiau filmas išlaiko dėmesį iki pat paskutinės akimirkos, nepaisant to, kiek ką galima numanyti.

Pagrindiniai veikėjai kelia dviprasmiškus jausmus. Viena vertus, įsijungia galvoje vertinimas, kad jie – kaip dalis pašalpos gavėjų, kurie svaigsta apie tai, kaip nori uždirbti kalnus pinigų (ar tiesiog laimėti loterijoje, nepirkdami bilietų), bet nenori nė piršto pajudinti, kad bent nors kiek gautų, kauptų patirtį ir galbūt laikui bėgant kokią šiltesnę vietą susirastų. Jie – tie, kurie gyvena svajonėmis, bet neigia realybę. Tie šūdai, besiveržiantys pro klozeto kraštus, atrodė grynai kaip jų gyvenimas – kai jie bando neigti realybę ir ją slėpti (spausti klozeto dangtį), o vis tiek viskas eina pro kraštus. Kita vertus, gi puikiai suprantu, kad visa ta krūva žmonių, gyvenanti vien jų rajone, darbo gali nerasti vien todėl, kad žmonių daugiau nei darbo pasiūlos. Arba dėl gyvenimo sąlygų jie atrodo nepakankamai švarūs, nepakankamai patikimi darbuotojai, o tie, kurie kažkokį darbą susiranda, nebūtinai po kiek laiko pakils pareigose – jie visą gyvenimą už centus dirbs juodžiausius darbus, tą patį darys ir jų vaikai vien dėl sąlygų kažkur prasibrauti nebuvimo. Iš to ir kyla tokie absurdiški ir pavojingi planai kažkokiu būdu užsitikrinti pastogę, maisto, o dar geriau – pinigų ir aukštesnio socialinio sluoksnio aplinką. Labai jautri dalis buvo susijusi su kvapais – įdomu, kad ji buvo ir kertinė kulminacijos dalis. Daugiau nebesiplėsiu, bet filmas išties pasiūlo labai įdomių požiūrio kampų į visą rodomą situaciją, į veikėjus, jų tarpusavio santykius šeimose bei tarp skirtingų socialinių sluoksnių. Kulminacija – ypač efektinga net ne dėl to, kas ten įvyksta, o būtent dėl reakcijų.

8/10 vien dėl tos nelemtos pradžios.

imdb

ką tik pažiūrėjau anonsą, tai labai patiko, neatskleidžia esminių siužeto posūkių, tik šį bei tą galima įtarti.