Archyvas

Archive for the ‘Kate Winslet’ Category

801> Eternal Sunshine of the Spotless Mind / Jausmų galia (2004)


eternal-sunshine-of-the-spotless-mind-eternal-sunshine-4401681-1024-576Rež.: Michel Gondry
Vaidina: Jim Carrey, Kate Winslet, Tom Wilkinson, Elijah Wood, Mark Ruffalo, Kirsten Dunst,
2004 m., JAV, 108 minŽanras: romantinė drama, mokslinė fantastika
imdb nuoroda čia.

Šiandien užsinorėjau ko nors su Kate Winslet, taigi, per daug negalvojusi įsijungiau jau senokai planuose esantį ,,Jausmų galia“. Ir iš tikrųjų nesuprantu, kodėl vis delsiau jį pažiūrėti.

Nes man patiko. Galbūt nepriskirčiau prie geriausių kada matytų filmų, bet įspūdį man jis paliko gerą. Ši kino juosta daug kuo graži. Visų pirma, jos gražus pastatymas. Yra aibė scenų, kurias bet kuriame momente stabdant gautųsi puikios nuotraukos. Rodos, apgalvota kiekviena smulkmena. Kate Winslet plaukai ypač gerai atrodydavo sniego, kurio filme netrūko, fone. Tikras malonumas akims! Negana to, vaidyba – puiki. Yra daug matytų veidų, bet, žinoma, daugiausia kreipiau dėmesio į centre esančius K. Winslet ir J. Carrey vaidinamus veikėjus. Abu aktoriai čia atrodo kitokie nei įpratę esame matyti, ypač J. Carrey, kuris labiau komikas, tačiau čia jis atsiskleidžia kaip išties neprastas draminis aktorius. Nebuvo nė minutės, kad pagalvočiau, jog štai, tuoj po sekundės jis atsisuks į ekraną, suskels kokį bajerį ar parodys juokingą mimiką. Visiškai įtikinama vaidyba, puikus persikūnijimas. Apie K. Winslet daug šnekėti nelabai ir yra ko, nes ji tokia pat žavinga kaip ir kituose filmuose. Nežinau kodėl, bet man ši aktorė skleidžia tokias gerumo bangas, o bene kiekvienas jos vaidinamas personažas prikausto dėmesį.

Na, ir siužetas. Pasakojimas apie vyrą, kuris sužino, kad jo mergina ištrynė prisiminimus iš savo galvos apie jį. Tuomet ir jis nusprendžia padaryti tą patį. Tačiau betrinant šiuos prisiminimus, jis ima dvejoti, ar išties nori ištrinti tai, ką teko patirti. Prieš žiūrėdama žinojau, kad tai bus kažkas apie prisiminimų ištrynimą, bet konkrečiai kaip tai įvyksta, kodėl – ne. Įtraukė filmas nuo pat pirmos minutės, kai apie tai nė nebuvo kalbos. Ir įdomumas nedingo nė po pusvalandžio, nė po valandos. Man šis filmas netgi pasirodė per trumpas, norėjosi, kad jis tęstųsi daug ilgiau. Iš vienos pusės, tai liūdna kino juosta, iš kitos – itin šviesi. Labai graži mintis, kuriai tik ir norisi pritarti, toji mintis pateikta subtiliai, nėra pabaigoje jokių kalbų, apibendrinimų, moralų: tiesiog žiūri ir supranti, kad filmas rodo būtent apie tai.

Pabaiga irgi graži, turėjau tris variantus šio filmo pabaigos, vienas iš jų buvo teisingas. Ir džiaugiuosi. Nes tie kiti du variantai buvo nelabai kokie.

Tai telieka pritarti visoms liaupsėms, kurias teko iki šiol skaityti / girdėti apie šį filmą. Bei parašyti 8/10 (kodėl ne daugiau? Nes erzino mane antraeiliai veikėjai bei kai kurie jų sprendimai).

752> Divergent / Divergentė (2014)

rugpjūčio 29, 2014 Komentarų: 2

DIVERGENTRež.: Neil Burger
Vaidina: Shailene Woodley, Theo James, Kate Winslet, Ashley Judd, Zoë Kravitz, Miles Teller, Ansel Elgort
2014 m., JAV, 139 min
Žanras: veiksmo, nuotykių mokslinė fantastika
imdb nuoroda čia

Vakar vakare užsinorėjau ko nors lengvo, tad pamaniau, kad ,,Divergentė“ bus pats tas. Knygos neskaičiau, tad tiksliai nežinojau kaip ten kas bus, bet daugmaž nuspėjau.

Sutrumpinus ,,Obuolio“ anotaciją, ją pateikiu čia: ateityje žmonės gyvena penkiose pagal asmenines savybes suformuotose bendruomenėse: Pasiaukojantieji, Taikingieji, Sąžiningieji, Ryžtingieji ir Išmintingieji. Į atitinkamą bendruomenę paaugliai paskiriami specialios ceremonijos metu. Jie gali pasirinkti savo tėvų bendruomenę arba išeiti į kitą. O didžiausias prakeiksmas tobuloje visuomenėje – apskritai likti be bendruomenės. Tapti atstumtuoju. Šešiolikmetė Beatrisė „Trisė“ Prior gyvena Pasiaukojančių tėvų šeimoje. Artėjant jos apsisprendimo metui, mergina sužino esanti divergentė: t.y. turinti savybių, tinkamų kelioms bendruomenėms. Tačiau ji yra perspėjama apie tai neprisipažinti net artimiausiems žmonėms, nes būti tokia – pavojinga. Apsispręsdama, kur eiti, ji turės nuspręsti ko iš tiesų nori, o po pasirinkimo – patirti daug išbandymų.

Kas stebite įrašus, žinote, kad ,,Bado žaidynių“ trilogija man ganėtinai patiko. Iš esmės, panašumų šios istorijos turi, tačiau ne tiek daug, kad badytų akis (nebent į pabaigą jau ėmiau jausti, kad ar tik ne panašų į Ketnės tikslą vėliau pagr. veikėja turės). Kaip suprantu, visą Divergentės istoriją turėtume pamatyti iki 2018-ųjų, nes kas metus yra numatyta antroji dalis ,,Insurgent“ bei dar dvi ,,Allegiant“ dalys, kurios, kaip jau pasidarė įprasta, bus pastatytos pagal vieną finalinę dalį. Taigi, ką aš norėjau pasakyti, tai kaip ir ,,Bado žaidynės“, taip ir ,,Divergentė“ turi potencialo surinkti nemažą kiekį žiūrovų, neskaitant knygų trilogijos gerbėjų. Atrodo, veiksmo yra, pakankamai įdomi idėja – taip pat, dar pridėkime išvaizdžius aktorius, meilės istoriją, pasiaukojimą, keletą blogiukų bei Kate Winslet – rodos, priežastį žiūrėti šį filmą rasti ne taip ir sunku.

Tik štai įsijungus nė nepajuntu, kaip imu galvoti: kokį velnią aš čia žiūriu? Na taip, šlamšto nemažai aš žiūriu  ir ne vieną įsijungusi esu net ir žinodama, ko tikėtis. Ir ,,Divergentė“ nėra nei pats prasčiausias nei vienas prasčiausių. Bet tikėjausi žymiai įdomesnės ir labiau įtraukiančios kino juostos.

Visų pirma, kas labiausiai kliuvo – trukmė. Iš esmės tokio žanro filmui tos pora valandų atrodo pakankamai normaliai, bet jos nebuvo išnaudotos tikslingai. Toks jausmas, kad, kaip treniruotėse veikėjai itin pavargdavo, taip pat priversti pasijausti norėta ir žiūrovus. Jau taip nuobodžiai ir ilgai ėjo kiekviena minutė pirmąją filmo valandą… Aišku, pati pradžia visai, atrodo, turėtų būti įdomi: stengiamasi paaiškinti pagrindus (kas tai per vieta, kodėl taip ir anaip yra ir pan.), dar į vieną kitą klausimą atsakoma vystantis siužetui, bet iš esmės viskas man gan blankokai atrodė, nepaisant to, kad idėja skamba įdomiai. Dialogai tiesiog vedė iš proto savo paviršutiniškumu. Rodos, juk daugelyje filmų šnekama primityviai, bet kai kelis kartus žodis į žodį atspėdavau, kas tuoj bus pasakyta, kažkaip jau ir skepticizmas atsirado.

Personažų charakteriai pasirodė neišplėtoti, net ir pagr. veikėją pažinti yra sudėtinga, jau nekalbant apie jos kolegas, kurie tiesiog ištirpo minioje su kitais. Tiesa, jos draugė išskirtinesnė atrodė, vietomis pagalvodavau, kad man ji labiau patinka nei pagrindinė. Anoje pastraipoje minėjau išvaizdžius aktorius – čia labiau rėmiausi skaitytais komentarais, o ne asmenine nuomone. Visgi gražus/negražus išnyksta, kai prakalbame apie talentą, tačiau kad ir vaidyba iki galo patenkinta nebuvau. Theo James atrodė gan medinis, Miles Teller vaidinami personažai, kiek teko pastebėti, turi labai jau daug panašumų, Ansel Elgort atsiskleisti kol kas nelabai galėjo (apie jį kiek daugiau pakalbėsiu kitame įraše, kuriame aptarsiu The Fault in Our Stars), Kate Winslet irgi neįsimintina, bet iš esmės, kaži, ar įmanoma įspūdingai suvaidinti, kai, kaip minėjau, personažų plėtojimui vietos nėra. Na, ir didžioji žvaigždutė Shailene Woodley, kurios fenomeno vis dar nesuprantu, bet gal su laiku kas ,,apšvies“.

Taigi, o kas man patiko? Idėja su baimėmis tiesiog puiki! Tas scenas žiūrėjau su nemažu susidomėjimu. Ir net pati susimąsčiau, kokios baimės manyje glūdi be tų, kurias žinau. Kad būtų išplėtota meilės linija, dviejų valandų nepakako, tad iš esmės džiaugiuosi, kad bent jau dūsavimų nereikėjo stebėti.

Galvoju, kad gal jei būčiau perskaičiusi knygą, kiek geriau vertinčiau. Juk knygoje turėtų būti daugiau paaiškinimų, daugiau vietos geresniam veikėjų pažinimui, jų mintims, tad filmas, tikiu, kad gali būti tiesiog kaip romano papildymas vaizdais. Tačiau šiuo atveju, išskyrus prie pliusų minėtas scenas, buvo nyku. Pusė filmo jei ne daugiau – treniravimasis, kuris iš pradžių priimamas kaip savaime suprantama dalis, tačiau galop išties pabosta, nes veiksmo kaip nėra, taip nėra.

5/10

689> The Life of David Gale / Deivido Geilo paslaptis


david002Rež.: Alan Parker
Vaidina: Kevin Spacey, Kate Winslet, Laura Linney, Melissa McCarthy
2003 m., JAV, Vokietija, Didžioji Britanija, 130 min
Žanras: kriminalinė drama, trileris
imdb nuoroda čia.

Deividas Geilas – žmogus, ilgą laiką stengęsis, kad mirties bausmė būtų panaikinta jo gyvenamoje valstijoje, dabar pats laukia savo egzekucijos dienos. Likus vos kelioms dienoms iki jos, jis sutinka papasakoti savo istoriją žurnalistei Bitsei, kuri netrukus ims abejoti Deivido kaltumu, todėl turės pati išsiaiškinti, kas iš tiesų nutiko tą lemtingą dieną.

Na ką, po šiokios tokios pertraukos, kai peržiūrėjau keletą didesnių jausmų nesukėlusių (išskyrus You’re Next, tik tiek, kad jis buvo labiau smagus pramogine prasme) filmų, grįžtu su kino juosta, kuriai parašiau tvirtą 8/10.

Jei turėjau pradžioje dar kažkokių abejonių (kita vertus, kai surinkti tokie aktoriai kaip Kevin Spacey ir Kate Winslet, tikimybė išvysti prastą filmą yra maža), tai gan greitai jų neliko. Filmas įtraukė nuo pat pradžių, o jau po kiek laiko ir ašaras braukiau, dar vėliau – vėl braukiau, ir taip kelis kartus. Pasakojama istorija sugraudino ir paliko nemažą įspūdį.

Deivido gyvenimą galima būtų suskirstyti į tris etapus. Pirmasis – jo laimingas gyvenimas. Antrasis – melagingas apkaltinimas ir gyvenimas po to. Trečiasis – nuteisimas mirčiai.

Pirmajame jo gyvenimo etape viskas pakankamai gražu: jis – dėstytojas, turintis gražią šeimą, o laisvalaikiu kovojantis su kolege ir kitais bendraminčiais, kad būtų panaikinta mirties bausmė jo valstijoje.

Tačiau viskas pasikeičia, kai prasideda antrasis etapas. Ir tuomet emocijos ima lietis per kraštus. Situacija itin panaši į The Hunt (2012), tad paliesti tiesiog negali. Nesvarbu, kad esi nekaltas ir tai yra įrodyta, žmonėms visgi liksi nusikaltėlis ar tas, kuris visgi galėjo tai padaryti, bet neaiškiu būdu išsisukęs nuo teisingumo. Sunku buvo stebėti, kaip gali vienas vienintelis melas sugadinti visą gyvenimą ir, rodos, net nebėra jokios išeities, kad vieną dieną vėl į tave imtų žiūrėti kitaip.

Na, ir trečiasis gyvenimo etapas, kurio svarbiausias esminis dalykas išaiškėja pačioje pabaigoje, sukėlė ganėtinai prieštaringų jausmų. Tai buvo netikėta, netgi nesuvokiama ir absurdiška. Galvojau, kas tai per nesąmonė. Tačiau tik pradžioje. Netrukus viskas galvoje pradėjo dėliotis į savo vietas ir ganėtinai patikėjau, kad kodėl gi ne, galėjo viskas taip ir būti, priežasčių tam radau keletą. Ir tuomet teliko stebėtis ir žavėtis sumanumu, beprotiška stiprybe, tikėjimu. Ir aišku, nuridenti dar keletą ašarų. Negalėjau atsitokėti dar kurį laiką po šio filmo.

684> Quills / Skandalingoji plunksna


Kate-in-Quills-kate-winslet-5463178-1022-559Rež.: Philip Kaufman
Vaidina: Geoffrey Rush, Kate Winslet, Joaquin Phoenix, Michael Caine, Stephen Moyer,
2000 m., JAV, Didžioji Britanija, Vokietija, 124 min
Žanras: Biografinė drama
imdb nuoroda čia.

Nė pati nežinau, kodėl nemažai laiko vis vengiau šio filmo. Galutinius taškus dėl to, ar tikrai man jį verta žiūrėti, sudėliojo ne tik puiki aktorių komanda, bet ir siužetas, kadangi pasakojama apie Markizą de Sadą, garsų rašytoją, kuris buvo uždarytas į psichiatrinę ligoninę, vadovaujamą kunigo, dėl savo ištvirkavimo ir rašomų erotinių knygų. Tačiau jo kūryba pereina ir pro akylai saugomą ligoninę, tad į ją atvyksta gydytojas, turintis itin griežtų gydymo metodų.

Pripažinsiu, pradžioje galvojau, kad pažiūrėsiu valandą ir eisiu miegoti, o užbaigsiu šiandien – taip paskutiniu metu tenka daryti gan dažnai, nes kažkoks miego trūkumas jaučiasi. Ir iš tikrųjų, pradžia ėjosi lėtai ir ne itin įdomiai, tačiau atėjus laikui, kai jau kaip ir turėjau išjungti, suvokiau, kad noriu visgi jį pažiūrėti visą per kartą. Intrigavo pabaiga, kadangi buvo sunku įsivaizduoti, kaip galėtų kino juosta baigtis, ypač, kai rodos, viskas einasi tik blogyn, o taip norėjosi nors trupučio šviesos. Spalvingi ir įdomūs personažai taip pat kėlė susidomėjimą. Geoffrey Rush išties nuostabiai padirbėjo, kad atskleistų savo vaidinamo veikėjo charakterį. Vos ne kiekviena scena su juo buvo įspūdinga, jis puikiai atskleidė veikėjo beprotiškumą, norą bet kokia kaina rašyti. Tad nenuostabu, kad ir Oskarui buvo nominuotas. Kate Winslet ir Joaquin Phoenix kad ir nebuvo tokie stiprūs ir įsimintini, tačiau vis vien paliko malonų įspūdį. Ypač pastarasis, kuriuo vis labiau žaviuosi.

Iš anotacijos galima suprasti, kad bus pošlybių, bet beveik visuomet jos visos pateiktos su žaviu humoru, estetikos taip pat netrūko. Tuo metu erotinėmis temomis kalbėti nebuvo priimtina, todėl tokie skaitiniai sudomindavo ypač jaunąsias kartas. Tačiau imperatorius ir Bažnyčia tam nepritarė, o bet tačiau, kaip pamatysite, tai tiesiog tragikomiškai pateiktas dviveidiškumas ir pinigų troškimas, kuris užgožia ir visus jų pačių skelbtus dorovės principus . Be kovos su rašytojo noru rašyti, taip pat dėmesys atkreipiamas į šiltus, tačiau tuo pat metu ir visiškai nekaltus ligoninės vadovo bei darbuotojos santykius.

Apie pabaigą galėčiau tikriausiai daug kalbėti, nes ten įvyko tiek visko daug, kad net baisu. Ir nesinori nė kiek užsiminti apie kurį nors siužetinį vingį, kad išliktumėte susidomėję, tačiau galiu pasakyti, kad, kaip ir dažniausiai, kai mane išties paliečia filmas, būna, emocijas sunkiai valdžiau ir buvo labai sunku, ir nė kiek nenorėjau, kad viskas baigtųsi būtent taip.

8/10

629> Sense and Sensibility / Protas ir jausmai


thompson-ss-1995-end-2Tai garsiosios Jane Austen vieno iš romanų – Protas ir jausmai – ekranizacija, kurį režisavo pats Ang Lee. Filmas laimėjo Oskarą už geriausią scenarijų ir dar buvo šešiems nominuotas (tarp jų – geriausias metų filmo, geriausio pagrindinio vaidmens ir geriausio antraplanio vaidmens aktorės  (Kate Winslet ir Emma Thompson) kategorijos).

Turtingasis misteris Dašvudas miršta ir dėl tam tikrų nustatytų taisyklių viską atiduoda savo sūnui, o savo antrąją žmoną bei tris dukteris palieka tik su šiokia tokia renta. Moterys nepasiduoda ir padedamos gerų žmonių po truputį gyvena naujomis sąlygomis, tačiau neturtas vyresnėlėms trukdo surasti vyrus, kuriems jų nepriteklius būtų ne kliūtis vesti..

Gal kiek per daug ištęstas (keista pradėti nuo minuso), bet visumoje – labai mielas filmas. Net nebekalbu apie kostiumus ar gamtą, kurie atsiskleidžia visu gražumu. Įdomūs, linksmi, vietomis net sarkastiški dialogai neleidžia nė trupučio nuobodžiauti, personažai – įtaigūs ir spalvingi, įdomiausia, kai labiausiai patinka net ne kuris iš pagrindinių aktorių, o kone trečiaeilis personažas, kuris, kad ir būdamas trumpai, atnešė tiek džiaugsmo, kiek tikriausiai nė vienas kitas. Kai viskas yra įrišta į tų laikų manieras, etiketą ir papročius, viską stebėti tampa tik dar juokingiau. Siužetas – ganėtinai standartiškas ir nuo beveik nuo pradžių galima pasakyti, kokia bus pabaiga, bet iš Jane Austen kaip ir nereikėtų laukti netikėtumų. Nes čia svarbiausia dialogai, o jie, tikiu, šioje ekranizacijoje perteikti iš romano neprastai. Reiks būtinai knygą perskaityti!

Kostiuminių filmų mėgėjams rekomenduoju, jei dar nematėt

7/10

Rež.: Ang Lee, vaidina: Emma Thompson, Kate Winslet, Hugh Grant, Alan Rickman, 1995 m., JAV, Didžioji Britanija, 136 min

510> Contagion / Užkratas


28CONTAGION1-articleLargeRinkausi tarp šio ir Side Effects, kurie kažkodėl man atrodo panašūs, ir apsistojau ties kiek senesniu filmu, kuriame visą pasaulį puola nematyta epidemija.

Na ką, šedevro aš tikrai nesitikėjau, bet ir negalvojau, kad tai bus iš tų filmų, kuriuos reikia žiūrėti, kai kankina nemiga, nes tikrai vos neužmigau jau kino juostos vidury. Kaip dažnai nutinka, surinkta gerai žinomų aktorių komanda (jau nekalbant apie tai, kad kiti ekrane pasirodo vos kelias minutes) dar nežada, kad filmas bus geras. Iš dalies, šis filmas man primena tokius kaip Blindness, The Road, Carriers, kuriuose irgi rodomi panikuojantys žmonės siaučiant tam tikrai epidemijai ar apokalipsei. Kreipiamas dėmesys į keletą skirtingų žmonių, kurie šią tragediją išgyvena įvairiausiai: kas kenčia nuo artimųjų netekties, kas bando atrasti užkrato priežastį bei išgydyti žmones ir pan. Nuobodus ir monotoniškas, ypač einant į pabaigą nebesugebėjo išlaikyti dėmesio…

5/10

Rež.: Steven Soderbergh, vaidina: Matt Damon, Kate Winslet, Jude Law, Marion Cotillard, Laurence Fishburne,  Gwyneth Paltrow, John Hawkes, 2011 m., JAV, Jungtiniai Arabų Emiratai, 106 min

258> Finding Neverland / Niekados šalies beieškant

rugpjūčio 12, 2012 Parašykite komentarą

Pamenu, vaikystėje turėjau ploną gražiai iliustruotą knygutę apie Piterį Peną. Kur ji dingo, spėlioti nedrįsiu, tačiau tepasakysiu, kad tai ir buvo vienintelė pažintis su šiuo personažu. O šis filmas leidžia pasinerti į garsiojo personažo kūrėjo gyvenimo atkarpą, per kurią ir buvo sukurta stebuklinga istorija apie berniuką, kuris niekada nenorėjo užaugti ir kuris gyveno stebuklingoje Niekados šalyje.

Švelnus, lėtas ir nuoširdus- taip galiu apibūdinti šį be galo gražų filmą. Toks paprastutis, bet sukeliantis daug įvairiausių pojūčių ir emocijų: nuo juoko iki ašarų (tikrai nedaug trūko, kad jos pasirodytų..). Džeimsą Metju Barį sukurti Piterį Peną įkvėpė šeima, kurią jis pažino tuo metu. Kas toji šeima? Našlė Silvija, kurią vaidina žavioji Kate Winslet, ir keturi jos sūnūs. Nejučia vyriškis susidraugavo su jais ir ėmė leisti visą laisvą laiką kartu. O ir pats Džeimsas man priminė vaiką- juk jis buvo tikras svajotojas, o išgalvotoji Niekados šalis niekur iš jo galvos nepasitraukė nuo pat vaikystės, kai ją sugalvojo. Jo elgesys, žaidimai, kuriuose dalyvaudavo su didžiausiu malonumu- tai ir žavėjo, ir vertė šypsotis. Džeimsas daugiau ar mažiau, bet gyveno savo susikurtomis taisyklėmis. Tačiau ateina laikas, kai tiesiog privaloma pramerkti akis ir pamatyti tikrovę, kad ir kokia baisi ji bebūtų. Tai filmas ir apie kūrybą, tikėjimą tuo, ką darai, svajones, jų išsipildymą.

Labai miela istorija, pilna gražių vaizdų, šilto tarpusavio bendravimo, saikingai naudotos fantastikos ir, žinoma, geros vaidybos. Johnny Depp buvo, yra ir, tikiu, išliks man vienu geriausių aktorių, į kurį visuomet žiūrėti įdomu, o jo vaidmenys- skirtingi ir charakteringi. Na, o Kate Winslet man vis labiau patinka.

Negalima nepaminėti muzikinio takelio, kuris tiesiog nuostabus.

Beje, šunį įsimylėjau iš pirmo žvilgsnio.

Rekomenduoju tiek mažiems, tiek dideliems. 9/10

Rež.: Marc Forster, vaidina: Johnny Depp, Kate Winslet, Freddie Highmore, 2004 m., JAV, Didžioji Britanija, 106 min