1068> The Private Lives of Pippa Lee / Asmeniniai Pipos Li gyvenimai (2009)

Kažkada esu skaičiusi knygą, pagal kurią ir buvo pastatytas šis filmas. Atsimenu, kad man ji visai patiko, tad ir iš filmo tikėjausi, kad bus panašu – t.y. nei ten labai gerai, nei labai blogai. Deja, bet net ir tie vidiniai lūkesčiai nepasitvirtino. Nė nežinau, kodėl žiūrėjau iki galo, nes filmas nuobodus nepaisant to, kad Pipa, apie kurios gyvenimą pasakojama, tikrai turi ką papasakoti apie savo praeitį, jau nekalbant apie dabarties pasirinkimus, kurie irgi nebūtinai tradiciniai. Tik kad vien įvykių įvairovės nepakako, nes Pipa visai niekuo netraukė savo asmenybe. Siužetinė linija, susijusi su K. Reeves vaidinamu personažu, buvo tokia tragikomiška (ir ne gerąja prasme), kad visa draminė dalis taip ir liko kažkur nukišta į tolimiausius užkampius.

Tiesa, aktorių kolektyvas stebina nemenku skaičiumi man gerai žinomų pavardžių: Blake Lively, Keanu Reeves, Monica Bellucci, Julianne Moore, Zoe Kazan, Robin Wright, Winona Ryder.

imdb nuoroda

4/10

910> Knock Knock / Tuk tuk (2015)

Rež.: Eli Roth
Vaidina:  Keanu Reeves, Lorenza Izzo, Ana de Armas
2015 m., JAV, Čilė, 109 min
Žanras: drama, siaubo trileris
imdb nuoroda čia.

Ne per seniausiai šį filmą rodė per tv, tuomet ir pasižiūrėjau. Eli Roth man jau pažįstamas, todėl iš Knock Knock tikėjausi kokio nors nurauto filmo, galbūt – kraujo upių, o labiausiai – siaubo persmelkto humoru. Rezultatas buvo toks, kad kraujo upių nesimatė, o tuo tarpu humoro – ne taip ir mažai. Tik tiek, kad vieniems šis humoras atrodys tiesiog nekokie režisūriniai ir scenarijaus sprendimai.

Tai vienas home invasion filmų, o tokius aš mėgstu. Šiaip jau siužetas keistokas: esam pripratę matyti, kaip į namus įsiveržia vyrai, o tuo tarpu čia būtent vyras tampa dviejų merginų, pasiprašiusių minutei užeiti į vidų, auka. Todėl nenuostabu, kad dažnas žiūrovas pamano, kad tai yra visiška nesąmonė, kaip vyras negali susitvarkyti su dviem merginomis, nejaugi taip sunku jomis atsikratyti? Kurį laiką ir aš taip maniau, kreivai žiūrėdama į viską, kas vyko filmo metu. Ir tik antroje filmo pusėje sugebėjau įsijausti bei pagaliau imti jausti tokius jausmus kaip susierzinimą, įtampą ir beviltiškumo jausmą, kai atrodė, kad čia tikrai viskas gerai nesibaigs.

Minėjau humorą. Kaip jis pasireiškia? Tikriausiai labiausiai – dialogais. Jie neretai kvailoki, bet žinant režisierių bei scenaristą E. Roth aišku, kad tokie dialogai yra būtent jo stilius. Jie pagyvina visą filmą, tereikia priimti ,,žaidimo “ taisykles. Kai kurios situacijos taip pat nemenkai kėlė juoką.

Kas negerai? Vaidyba. Ji buvo tragiška. Nė kiek neperdedu sakydama, kad būtent dėl tokios vaidybos (ar ji buvo apskritai?) buvo sugadintas filmas. Buvo pikta. Ir vaidino blogai ne tik abi merginos, kurios neretai atrodė tiesiog dirbtinai ar pasimetusios, nieko nesakančiais veidais, bet ir K. Reeves, kurio akmeninis veidas nelabai keitėsi filmo eigoje. Gal tik viena scena buvo tokia, kur galėjau linksėti galvą dėl įtikinimo, bet daugiau – neverta dėmesio.

4/10

 

795> A Walk in the Clouds / Pasivaikščiojimas debesyse (1995)

Rež.: Alfonso Arau
Vaidina: Keanu Reeves, Aitana Sánchez-Gijón, Anthony Quinn
1995 m., JAV, Meksika, 102 min
Žanras: romantinė drama
imdb nuoroda čia.

Baigiantis metams norėjosi užbaigti ir seniau pradėtus, bet dėl kažkokių priežasčių nebaigtus filmus. Pora pavyko, vienas liko, taigi, įvykdžiau šį tikslą ne visiškai. A Walk in the Clouds buvo vienas tų nebaigtų. O kadangi nelabai prisiminiau, kokia ta matyta pradžia, nutariau peržiūrėti iš naujo nuo pradžių.

Du nepažįstamieji susipažįsta. Vienas – iš karo grįžęs kareivis, kuris grįžęs pas žmoną suprato, kad jos ir jo tikslai gyvenime visiškai skirtingi, taigi iškeliavo iš namų. Ji – pas tėvus grįžtanti studentė, kuri laukiasi dėstytojo, kuris ją suvedžiojo ir paliko, kūdikio. Tačiau tėvas griežtas ir ji bijo,kad reiks grįžt be vyro. Tad jis pasisiūlo pagelbėti: jis pabus jos vyru iki kitos dienos, o tada parašęs laiškelį, kad palieka, iškeliaus. Bet išvykti, pasirodo, ne taip ir lengva.

Iš pažiūros, eilinė romantinė drama, nuspėjama, bet tuo pačiu – ir žavi, miela, jauki. Tai filmas ne tik apie meilę, kuri užklumpa netikėtai, bet ir apie šeimos santykius, kaip yra svarbu būti vieningiems. Aplinka graži, spalvos ryškios, muzika tematikai tinkanti, mieli aktoriai, net ir K. Reeves kažkoks ne medinis ir tiko pagrindiniam vaidmeniui. Nėra ką čia daug ir kalbėti, tiesiog pasakysiu, kad tai viena geresnių romantinių dramų, kur yra, rodos, sudėtos visos klišės, bet tuo pačiu jos rodomos ir kažkaip neerzinančiai.

7/10

389> The Matrix / Matrica

Kada sunkiausia išsakyti savo nuomonę? Ogi tada, kai rodos, esu kone vienintelė, kuri mano  visiškai kitaip. Taip yra ir šį kartą: kaipgi pasakyti, kad man nepatiko, kai imdb 673 280 vartotojų įvertinimo vidurkis 8,7 …

Tomas Andersonas (ar tiesiog Neo) turi rimtą ir gerai apmokamą darbą stambioje kompiuterinių technologijų firmoje. Tačiau atlikęs privalomus darbdavių reikalavimus, jis puola ieškoti atsakymo apie Matricą. Jis yra tvirtai įsitikinęs, tai yra gyvenimo prasmė. Jis beveik nemiega naktimis. Tik iš negausių, patyliukais sklindančių kalbų jis girdėjo, kad Matrica – tai beprotiškai žiaurus mechanizmas, kontroliuojantis jo ir kitų žmonių gyvenimus. Dar Tomas žino vieną vardą – Morfijus. Tai žmogus, kurio beveik niekas nematė, neturi supratimo, kur jį galima sutikti. Bet iš tų pačių kalbų yra girdėję, kad tai nenusakomai protingas, niekaip nesugaunamas ir labiausiai pavojingas žmogus visoje Žemėje. Tomas  žinos, kad jeigu jam pavyks kažkaip susisiekti su Morfijumi, tada jis sužinos atsakymą į labiausiai kankinantį klausimą. Tik Morfijus žino atsakymą į svarbiausią klausimą: kas yra matrica?

Nuoširdžiai sakau, manęs jis nė kiek nesužavėjo. Galbūt, jei jį būčiau mačiusi prieš keletą metų (nes numanau, kad ilgą laiką priklausiau mažumai, kuri šio filmo kažkokiu būdu dar nebuvo mačiusi), sakyčiau kitaip, verta paminėti ir 19990-uosius, metus, kai šis filmas buvo sukurtas: tuomet tai tikrai turėjo būti ypatingas filmas, pakėlęs kartelę būsimiems sci-fi filmams, ką jau kalbėti apie vaizdo efektus, kokių tuomet galbūt niekas ir nebuvo matę. Tačiau dabar, kai įvairių sci-fi pilna (ką jau kalbėti apie šiuos metus, kai tokių filmų pasirodys belekiek), nustebinti sunkoka, nes, rodos, jau viską matėm ir regėjom… Tad galbūt dėl šios priežasties, o galbūt ir dėl kai kurių kitų (pradedant netinkama nuotaika, baigiant paprasčiausiu ,,tiesiog tai ne man“) šis filmas manęs visiškai neįtraukė nuo pat pradžių, ypač pirmą pusvalandį kovojau su noru išjungti, bet žinojau, kad jei išjungsiu, tai kitąkart tikrai nebeįsijungsiu, o visgi šį, kurį greitai priskirs klasikai, filmą tikrai norėjau pamatyti, susipažinti ir suvokti, ką tokio gero jame pamatė kiti. Siužetas pakankamai geras, pateikta nemažai įdomių sprendimų, ką jau kalbėti apie pakankamai įdomią versiją apie tai, koks iš tiesų yra mūsų gyvenimas… Vaizdo/garso efektai puikūs, kas jau savaime aišku (ne veltui ir Oskarai šiose srityse (ir ne tik) gauti). Bet visas dvi valandas (tiksliau 2h 10min) ištverti man buvo sunku ir, nors pati tikrai mėgstu sci-fi, ką galima pastebėti ir iš to, kad tokių esu peržiūrėjusi ne vieną ir ne du, bet šis tiesiog visiškai manęs nepalietė, nesukėlė jokių jausmų.

Ar reikia minėti, kad kitų dalių tikrai nežadu žiūrėti?..

4/10

Rež.: Andy Wachowski, Lana Wachowski, vaidina: Keanu Reeves, Laurence Fishburne, Carrie-Anne Moss, 1999 m., JAV, Australija, 136 min