911> Last Night / Paskutinė naktis (2010) (2)

Rež.: Massy Tadjedin,
vaidina: Keira Knightley, Sam Worthington, Eva Mendes, Guillaume Canet,
2010 m., JAV, Prancūzija, 93 min
Žanras: romantinė drama
imdb nuoroda čia.

Prisikaupė neaptartų filmų. Pora tokių, kurie jau buvo aptarti anksčiau, bet nepaminėti vis vien nenoriu, nes visgi čia yra toji vieta, kur noriu paminėti kiekvieną peržiūrėtą filmą. Po jų seka krūva siaubo filmų, kuriuos po truputį mėginsiu aptarti per kelias dienas.

Last Night žiūrėjau antrąsyk. Šįsyk žiūrėjimas buvo spontaniškas, pamačiau, kad per tv rodo ir nusprendžiau įsijungti bei prisiminti šią kino juostą, kurią karts nuo karto prisimenu. Anąsyk spėjau, kad šis filmas bus tas, kurį visiškai įvertinsiu tik praėjus kiek laiko. Dabar galiu sakyti, kad žiūrėdama jį trečią ar ketvirtą sykį tikriausiai tik dar labiau pamėgčiau, o vertinimas dar labiau augtų. Kad ir S. Worthington man atrodo vis dar toks pat sumedėjęs, K. Knightley ir G. Canet pora yra toji, į kurią būčiau žiūrėjusi žymiai ilgesnį laiko tarpą. Dvi poros, sujungtos vienos nakties, po kurios greičiausiai vėl viskas stosis į buvusias vietas, ištikimybės ir santuokos įžadų stiprumo patikrinimas. Šįkart man nekliuvo ir pabaiga, atrodė, kad būtent tokia ji ir turi būti. Visuma – tokia žavi, pokalbiai, diskusijos, daug dvejonių ir abejonių bei lemiami sprendimai, su kuriais kiekvienas privalės gyventi toliau.

8/10

829> Laggies (2014)

Rež.: Lynn Shelton
Vaidina: Keira Knightley, Chloë Grace Moretz, Sam Rockwell
2014 m., JAV, 99 min
Žanras: romantinė komedija
imdb nuoroda čia.

Megan yra pabaigusi koledžą, jos bendraamžės draugės tuokiasi, gimdo vaikus, o tuo tarpu pati Megan vis dar jaučiasi lyg paauglė ir nežino, ko nori iš gyvenimo. Vaikino pasipiršimas ir dar vienas nutikimas šeimoje priverčia pasinaudoti proga ir savaitę pagalvoti, ko ji iš tiesų nori. Todėl ji apsistoja pas neseniai sutiktą 16-ametę Aniką, gyvenančią su tėčiu ir sprendžiančią nemažai paaugliškų dilemų.

Būna, kai dar prieš įsijungdama filmą kuo geriausiai suvokiu, kad jis man patiks. Šįsyk taip ir buvo, tad galutinis variantas nei nustebino, nei nuliūdino, nes lūkesčius visiškai išpildė. Pasirodo, šio filmo režisierė yra režisavusi ir Your Sister’s Sister, kuris palikęs gerą įspūdį.

Tikra atgaiva tokie neperkrauti, paprasti filmai, tačiau užkabinantys aktualias, realias problemas. Gyvenimo tikslo paieškos, bandymas suvokti save ir atrasti tikruosius, o ne kitų primestus norus, santykiai su tėvais, draugais, meilė, tėvų skyrybos, noras nebūti vienišiems, suprastiems. Tikriausiai ir dar pavardinti galėčiau ir gali būti, kad bent su viena iš tų problemų esate susidūrę. Pati atradau irgi kai ką sau aktualaus, iš tikrųjų būna visai smagu ir įdomu, kai filmas ar knyga atsiranda reikiamu momentu. Nesakysiu, kad ,,privertė susimąstyti“, nes kai kažkas yra aktualu, tai juk ir taip sukasi galvoje. Žinoma, gal tik intensyviau galima pradėti mąstyti.

Jaukus, mieli dialogai, daug gražaus bendravimo, jokių hiperbolizuotų konfliktų, lėkščių daužymo ar plaukų rovimosi. Viskas ramiai, žmogiškai, kad ir nuspėjamai, bet tas visai netrukdė. Jau kartosiuos, bet Keirai tokio tipo filmuose labai tinka vaidinti, kadangi vaidyba atrodo natūrali. Net ir  Moretz čia visai neerzino, nors paprastai nemėgstu aš jos. Įdomus ir netipiškas tėčio personažas, kuris kėlė nuotaiką.

Gražu, nenuobodu, net nesinorėjo, kad baigtųsi. Ir su malonumu darsyk pažiūrėčiau. 8/10

807> The Imitation Game / Vaizduotės žaidimas (2014)

Rež.: Morten Tyldum
Vaidina: Benedict Cumberbatch, Keira Knightley, Matthew Goode
2014 m., JAV, Didžioji Britanija, 114 min
Žanras: biografinė karinė drama, trileris
imdb nuoroda čia.

Prisipažinsiu, tai buvo labiausiai dominantis filmas iš visų šių metų ,,oskarinių“. Taip, nei Boyhood, nei Birdman kol kas manęs pernelyg netraukia, bet bent jau pastarąjį tikrai žadu žiūrėti.

The Imitation Game – tai filmas apie matematiką Alaną Turingą. Nors matematikas – per menkas apibūdinimas. Jis buvo genijus ir ne kitaip. Taigi, Alanas ir dar keletas talentingų vyrukų pakviečiami slaptam planui II pasaulinio karo metu: jie turi iššifruoti ,,Enigmos“ kodą, kad padėtų Didžiajai Britanijai pasiekti pergalę kovojant kare.

Sakysit – matematika? neįdomu visai! Kas per nuobodybė. Bet anaiptol. Alanas Turingas buvo keistuolis, tačiau pernelyg talentingas, kad į jį visiškai būtų nekreipiama dėmesio. Dėl savo keistumo jis nebuvo mėgiamas, tačiau jo protui pasipriešinti nebuvo galima dėl paprastos priežasties: idėjos jo galvoje virsdavo į itin gerą apčiuopiamą rezultatą. Benedict Cumberbatch savo vaidmenį atliko išties gerai. Apskritai, jo veikėjo charakteris yra išplėtotas, pažvelgta tiek į vaikystę, tiek į suaugusiojo gyvenimą tuo laikotarpiu, kai buvo kuriama ,,Enigmos“ kodą galimai šifruojanti mašina. Atskleidžiamas jis ir kaip genijus, užsispyręs ir siekiantis savo tikslų, ir kaip vienišas bei paslaptį turėjęs nešiotis su savimi žmogus. Pažvelgta į šią asmenybę iš įvairių pusių, tad žiūrėti buvo įdomu. Keira Knightley, kuri kaip ir Benedict, yra irgi nominuota Oskarui (nors spėju, kad tikriausiai nei vienas negaus), suvaidino stereotipus griovusią ir savo tikslų siekusią protingą moterį. Ir tai ji darė natūraliai ir neperspaustai. Kiti aktoriai (tarp jų ir mano mylimas M. Goode) pasirodė taip pat gerai, taip prisidėdami prie bendros juostos sėkmės.

Siužetas įtraukiantis, atmosfera sukurta tinkamai. Nepamirštama ir to, kad vyko karas, taigi, karts nuo karto parodydavo scenų iš karo lauko ar dokumentinių kadrų – nors jų buvo minimaliai, tačiau pakankamai, kad filmas atrodytų aprėpiantis viską, ko šiai kino juostai reikia, bei išpildytas iki paskutinės minutės.

Ir nesvarbu, kad galima nuspėti filmo baigtį. Ir nesvarbu, kad po pusės filmo pasigooglinau apie A. Turingą ir tokiu būdu sužinojau svarbių filmo pabaigos detalių, vis vien lygiai taip pat buvo įdomu žiūrėti, net nenorint sukėlė įvairių emocijų: ir liūdesio, ir pykčio, ir džiugesio. Šios emocijos keitė viena kitą viso filmo metu, o pabaigus žiūrėti net sunku pasidarė nuo užgriuvusių minčių.

8/10

771> Pure (2002)

Rež.: Gillies MacKinnon
Vaidina: Harry Eden, Molly Parker, David Wenham, Keira Knightley
2002 m., Didžioji Britanija, 96 min
Žanras: drama
imdb nuoroda čia.

Tai filmas apie berniuką Polą, kuris auga su jaunesniu broliu. Jų mama – narkomanė. Berniukas susidraugauja su netoliese dirbančia mergina, kuri jį nors trumpam atitraukia nuo šeimos situacijos.

Paskutiniu metu man ,,nesirašo“. Man nesunku rašyti, kai būna labai prastas filmas (nes tuomet minusai būna ryškūs ir pastebimi) arba kai būna itin įdomus filmas ar sukėlęs kokių nors emocijų (nes tuomet pliusus ir kilusias mintis galėčiau puslapių puslapiais rašyt). Bet kai patenka į akiratį štai toks nei ten labai geras, nei blogas filmas, pritrūkstu žodžių.

Šį filmą norėjau pamatyti būtent dėl siužeto. Jis skambėjo įdomiai ir dominančiai. Harry Eden, būdamas visiškai jaunas, tapo filmo centru. Būtent jo vaidyba labiausiai prikaustė dėmesį: jo gebėjimas reikšti emocijas nuoširdžiai negali likti nepastebėtas. Kitų aktorių vaidyba taip pat nebloga. Pats siužetas – nuobodžiai pateiktas, tolygus visą laiką be kažkokių pakilimų ar nuosmukių, norėjosi ko nors, kas nors kiek bent minutėlei išjudintų. Ryškesnes emocijas sukėlė gal nebent vienoje vietoje, o visa kita peržiūrėjau neutraliai. Nepavyko šiam filmui manęs ,,paliesti“, kad ir kaip to norėjau ir tikėjausi. Mamos ir sūnaus santykiai perteikti gerai, kita vertus, nesupratau, kam reikėjo įtraukti tą padavėją (kurią suvaidino K. Knightley). Man ji neatrodė ,,duodanti“ ką nors šiai istorijai, nemačiau tarp jos ir berniuko užsimezgusio ryšio. O to reikėjo. Netgi labai reikėjo. Tačiau pati mintis ir idėja tai labai graži ir liūdna.

5/10

758> Begin Again / Dar kartą, iš naujo (2013)

Rež.: John Carney
Vaidina: Keira Knightley, Mark Ruffalo, Adam Levine, Catherine Keener
2013 m., JAV, 104 min
Žanras: romantinė muzikinė drama, komedija
imdb nuoroda čia.

Genialumas slypi paprastume – būtent taip trumpai galėčiau apibendrinti ,,Once“ režisieriaus naująjį darbą ,,Begin Again“, kuriame pasakojama apie ne pačius geriausius laikus gyvenančio muzikos prodiuserio jaunos dainų kūrėjos pažintį.

Laukiau šio filmo dar tuomet, kai imdb.com šis filmas buvo pristatomas Can a Song Save Your Life pavadinimu. Bet aišku, Begin Again kompaktiškesnis, lengviau įsimenantis pavadinimas, tad tebūnie toks. Nors pirmasis pavadinimas man vis vien gražesnis.

Taigi, nuo ko pradėti? Muzika. Ji čia itin svarbi, užima nemažą dalį filmo. Dainuoja K. Knightley ir dar karts nuo karto išgirstame Adam Levine balsą. Kad A. Levine dainuoja, žinojau seniai, nes juk jis ir yra dainininkas, o vaidinti pradėjo neseniai ir turi vos keletą vaidmenų. Tačiau išgirsti K. Knightley dainuojančią buvo šis tas naujo. Žinoma, gal ji ir neišdainuotų sudėtingesnių melodijų, tačiau jokios vingrybės čia nebuvo reikalingos. Malonus, ausies nerėžiantis balsas ir pataikymas į taktą – to visiškai užteko. O skambanti muzika (tiek atliekama minėtų atlikėjų, tiek ta, kurios veikėjai klausė ar tiesiog buvo grojama fone) – graži, tobulai atitinkanti filmo atmosferą. Žadu susirasti muzikinį takelį, nes tikiu, kad klausysiuosi ne kartą.

Vaidyba. Natūralumas. Turint tokį siužetą ir jo pateikimą, tai yra svarbiausias reikalavimas, kurį galėčiau kelti. Ir natūralumo išties netrūko. Žinau, kaip daug kam nepatinka K. Knightley vaidyba, bet man ji tokia žavi (norisi lyginti šį vaidmenį su jos pasirodymu Seeking a Friend for the End of the World ). Mark Ruffalo sugebėjo atskleisti savo charakterį netgi geriau nei tikėjausi – vaidyba stipri, įtikinamai parodanti Daną su visokiomis jo fizinėmis ir emocinėmis būklėmis. Adam Levine, beje, irgi kad ir trumpai pasirodantis, bet visai neblogai pasirodė.

Siužetas. Iš pažiūros paprastas: meilė asmeniui, meilė muzikai, bandymas pradėti naują etapą, kilimai ir nuosmukiai, tikslo siekimas, darymas to, kas miela ir t.t. Taigi, norint galima pamatyti daug prasmės šiame filme, o ir pateikimas toks, kad tiesiog negalėjau neįsimylėt jo. Šilta, nuoširdi, itin jauki, muzikali kino juosta, kurią žiūrėdama pagaudavau save besišypsančią. Užsikrėčiau geromis emocijomis kaip niekad.

Žiūrėčiau dar kartą. Ir dar kartą. Ir dar kartą. Aišku, nemanykit, kad tai kažkoks šedevras – ne, nėra nei jis super intelektualus, nei gilus, tačiau be galo gražus. Čia kas mėgstat įsisupę į pledus, apklotus su arbata/kava žiūrėt romantines komedijas ar šiaip kokius lengvesnio turinio filmus, tai aš šiuo metu įsivaizduoju, kaip ir aš kada nors būtent taip žiūrėčiau Begin Again vėl.

9/10

699> King Arthur / Karalius Artūras

Rež.: Antoine Fuqua
Vaidina: Clive Owen, Stephen Dillane, Keira Knightley, Ioan Gruffudd, Mads Mikkelsen, Hugh Dancy, Stellan Skarsgård, Til Schweiger
2004 m., JAV, Didžioji Britanija, Airija, 126 min
Žanras: Veiksmo nuotykių istorinė karinė drama
imdb nuoroda čia

Filmas nukelia į laikus, kuriuose gyveno žymusis karalius Artūras. Čia jis su apvaliojo stalo riteriais kariauja prieš Romos priešus, tačiau galop kyla klausimas, ar tai būtent tokia Roma, už kurią Artūras kovoja?

Daugelis šį filmą peikia vien todėl, kad beveik nesiremta istoriniais įvykiais, tad iš viso to ,,istorinis“ tiesiog išpūstas burbulas. Asmeniškai aš į tokius dalykus filme žiūriu atlaidžiai, ypač, kai pernelyg nesidomiu istorija ir tuo labiau pažiūrėjusi kurį nors istorinį filmą nepuolu visiems aiškinti, kaip dabar suprantu, kas vyko tam tikram laikotarpyje. Juk tai meninis filmas ir deja, bet nemažai daliai žiūrovų norisi ne istorinio tikslumo, o gražios istorijos ir įspūdingų kovų. O to čia netrūks.

Iš tikrųjų visiškai netyčia užtaikiau ant filmo, kuriame vaidina Hug Dancy ir Mads Mikkelsen – puikioji serialo ,,Hanibalas“ porelė. Tiesa, jie atlieka antraeilius vaidmenis, bet ypač M. Mikkelsen tampa vienas įsimintiniausių personažų nepaisant to, kad ,,eterio“ jam buvo mažai duota. Manau, čia jau pasireiškė tiesiog talentingumas net ir iš nieko šį tą išspausti. Be jų netrūksta ir kitų gerai žinomų veidų: Keiros Knightley (be kurios šis filmas būtų visiškai išsivertęs, taip ir nesuvokiu, kam ji reikalinga, kai net meilės linija ir ta kažkaip vangiai išvystyta), Clive Owen ir kiti.

Tiek aktorių vaidybai, tiek masinėms kovoms, kostiumams ir sukurtai atmosferai priekaištų neturiu. Siužetas ir tas – ne pats prasčiausias, vietomis ir sujaudinęs. Visgi, įtraukimo trūko, dažnai buvo nuobodu, nors, rodos, vos ne visi pagrindiniai veikėjai mieli, įdomūs ir saviti. Norėjosi, kad būtų labiau išplėtoti charakteriai, jų tarpusavio bendravimui skirta daugiau dėmesio. Nors aišku, kai koncentruojamasi į mūšių scenas, visos draugystės lieka antraeilės. Man kiek prailgo, nors sakyti, kad buvo visiškai neįdomu, negalėčiau.

Pažiūrėjau, buvo verta, bet antrąsyk tikriausiai nebežiūrėčiau. 6/10

527> Last Night / Paskutinė naktis

Maiklas ir Džoana – trejus metus susituokę. Maiklas išvyksta į eilinę darbo kelionę su savo bendradarbiais, tarp kurių yra ir žavioji Laura, dėl kurios neseniai pora turėjo barnį. Tuo tarpu Džona sutinka seniai nematytą buvusį mylimąjį Aleksą…

Jau kelinta diena, kai vis apsistodavau ties šiuo filmu ir paskutinę minutę apsigalvodavau. Tačiau dabar, užsinorėjusi ko nors mielo ir su gerai žinomais aktoriais, įsijungiau Last Night. Galvoju, kad su šiuo filmu bus panašiai kaip su Closer – kiek jis geras, pajusiu tik praėjus kažkokiam laiko tarpui.

Taigi, kaip ir minėjau, filme vaidina gerai žinomi aktoriai: mano mylimi Keira Knightley bei Guillaume Canet, taip pat Sam Worthington ir Eva Mendes. Vaidyba man patiko, o ir porose aktoriai žiūrėjosi išties gerai, gal tik iš S. Worthington norėjosi kiek daugiau pastangų, bet gal savo mediniu šaltu veidu jis stengėsi parodyti vidinę dvikovą? Galbūt. Tiesiog nuostabiai čia atrodė K. Knightley, nors pradžioje, kai veiksmas vyko poros bute, mane kiek neigiamai veikė jos buvimas kiek susikūprinusia, beje, tai esu pastebėjusi ne tik šiame filme – gal, jei ji būtų kiek apvalesnių formų, tai ne taip kristų į akis, nes šiuo atveju tai atrodė netgi atstumiančiai. Užtat vėliau, kaip ir minėjau, ji atrodė tiesiog pritrenkiančiai.

Filmas lėtas, o nieko kito ir negalima tikėtis, kai viskas trunka maždaug parą, o didžioji laiko dalis skiriama vakarui. Tinkamai pritaikytas muzikos takelis tiesiog užliūliuoja ir priverčia įsijausti į filme vyraujančią melancholišką nuotaiką. Nieko čia linksmo ar juokingo nebus, lygiai taip pat nežinau, ar privers ką nors ašarą nubraukti, bet tiek šypsnių, tiek niūrumos bus pakankamai. Kaip atsispirti pagundai? Ką iš tikrųjų reiškia duoti santuokos įžadai? Tokius ir panašius klausimus nagrinėja šis filmas.

Ir viskas būtų tiesiog nuostabu, jei… Jei ne pabaiga. Suprantu, kad palikta vietos mūsų interpretacijoms, bet visgi nutrūko pernelyg greitai ir netikėtai.

Bet visumoje patiko

7/10

Rež.: Massy Tadjedin, vaidina: Keira Knightley, Sam Worthington, Eva Mendes, Guillaume Canet, 2010 m., JAV, Prancūzija, 93 min

513> A Dangerous Method / Pavojingas metodas (2)

Kai daugiau nei prieš metus žiūrėjau šį filmą pirmąsyk, didelio įspūdžio man jis nepaliko. Tačiau jau kurį laiką narsčiau mintį apie tai, kad reikia jį peržiūrėti darsyk, visai kitomis akimis, kai jau neblogai esu susipažinusi su C. Jung ir S. Freud. Na, ir nutiko taip, kad tiesiog privalėjau jį žiūrėti per vieną paskaitą.

Filme pasakojama apie C. Jung ir S. Freud tarpusavio santykius, Jungo pažintį su paciente Sabina Spielrein.

Kino juosta rekomenduoju žiūrėti tiems, kam įdomūs istoriniai filmai, taip pat, besidomintiems minėtomis asmenybėmis bei psichologija (ir viena iš jos krypčių – psichoanalize). Kadangi pati su tuo buvau jau susipažinusi, filmas žiūrėjosi visai kitaip nei kad pirmąjį kartą. Kažkas buvo žinoma, kai kas – nauja.

Tačiau vis vien bendra nuomonė apie šią kino juostą nepagerėjo. Anąsyk, žiūriu, gyriau Keiros Knightley pasirodymą, tačiau šįsyk mane kaip tik ji erzino. Aišku, nenumanau, kaip būtų galima suvaidinti tam tikrų priepuolių kamuojamą žmogų patraukliai, bet K. Knightley čia buvo tiesiog atstumianti. Nors tematika įdomi, bet vis vien vietomis buvo nuobodu, nebuvo ,,kabliuko‘‘, kuris stipriai užkabintų. Tas visas Jungo ir Sabinos reikalas nesužavėjo, apskritai, irgi pasirodė atstumiantis.

Na, bet gavau progą geriau panagrinėti dialogų turinį, kuris išties vertingas ir pamatyti seniai matytą M. Fassbenderį.

6/10

Rež.: David Cronenberg, vaidina: Michael Fassbender, Keira Knightley, Viggo Mortensen, Vincent Cassel, Sarah Gadon, 2011 m., Didžioji Britanija, Šveicarija, Vokietija, Kanada, anglų k., 99 min.

411> The Hole / Skylė

Filmų tokiu pavadinimu yra ne vienas, tad, jei sumanytumėte pažiūrėti šį, būtinai atkreipkite dėmesį į metus. O mane pačią šis patraukė matyt dėl to, kad iki šiol Keira Knightley ir siaubo žanras man buvo visiškai nesuderinami dalykai, tad buvo įdomu pažiūrėti į šią aktorę, vaidinančią tokio žanro filme. Tiesa, ji čia- visiškai antraeilė, ne itin svarbi veikėja, kuri tik suvaidina populiarią mokyklos merginą, sugebančią pritraukti vaikinų dėmesį. O būtent to pagr. veikėjai Lizai ir reikėjo.

Taigi, apie ką šis filmas? Viskas prasideda, kai vieną rytą Liza, vienos privačios mokyklos mokinė, randama klykianti ant kelio. Policininkė psichologė bando sužinoti, kas iš tiesų nutiko netoliese miške esančioje skylėje, į kurią Lizos draugas slapta nuo suaugusiųjų trims dienoms uždaro ją bei tris populiarius mokinius: Maiką, Frenkę ir Džefą tam, kad atitrūktų nuo mokyklos gyvenimo, o Liza su jais susibendrautų. Tačiau tiesa slepiama, o įvykę kraupūs įvykiai neleidžia visko palikti taip, kaip yra..

Tai kiek kitoks siaubo filmas nei kad paskutiniu metu žiūrėjau. Šiame daugiau psichologinio siaubo, kuris, tiesa, neapsieis be besitaškančių kraujų. Bet visa tai prasidės likus gan nedaug laiko, kadangi ne iš karto žiūrovams atskleidžiama tikroji tiesa. Pradžioje galima tik kažką miglotai spėti apie kulminaciją, nes viskas maišoma, pagr. veikėja pasakoja, kas nutiko, tačiau neaišku, kiek ji meluoja, o kiek sako tiesą. Žiūrėti buvo visai įdomu, nors labai greitai Lizai ėmiau jausti antipatiją- ir matyt ne veltui. Tačiau, nors iš pradžių buvo painoka, bet kuo toliau, tuo darėsi vis aiškiau, banalokų vietų pasitaikė nemažai, pats Lizos tikslas apskritai man buvo kvailas, todėl tik pyktis ėmė, kad dėl tokios vaikiškos užgaidos viskas nuėjo taip toli. O jau pabaiga- tai nors nusišauk- ne, ji tikrai nėra bloga ar banali- tiesiog tokia neteisinga, kad ramiai po filmo negalėjau nusėdėti.

Visai neblogas, bet kai kurie momentai tikrai juokingi. 6/10

Rež.: Nick Hamm, vaidina: Thora Birch, Desmond Harrington, Laurence Fox, Keira Knightley, 2001 m., Didžioji Britanija, 102 min

391> Atonement / Atpirkimas

Šiandien norėjau tokio filmo, per kurį galėčiau lieti ašaras. Ieškojau, ieškojau, o galop nusprendžiau, kad reikia išbandyti DVD diską, kurį išsimainiau (toks vienas puslapiukas šiam reikalui yra), ir antrą sykį pažiūrėti numylėtąjį Atonement. Šiame tinklaraštyje šio filmo dar nebuvau aprašiusi, tik ne kartą minėjusi..

Šis filmas apie Brionę, kuri būdama trylikos padaro didžiulę klaidą, pakeitusią sesers Sesilijos ir jos mylimojo Robio gyvenimus.

Joe Wright – mano mylimas režisierius, pastatęs tokius filmus kaip Anna Karenina (2012) ir Pride & Prejudice (2005), kurie mane sužavėjo gal ir ne tiek, kiek Atpirkimas, bet tikrai patiko. Savo eilės kada nors sulauks ir kiti, spėju, pakankamai įdomūs filmai Hanna ir The Soloist. Žiūrint jo filmus man būna toks jausmas, kad apgalvota viskas iki menkiausios detalės, ypač galiu pagirti jo režisuotus filmus už gražų muzikinį takelį, puikius kostiumus, gerą vizualinį vaizdą. Dar man patinka, kad Joe Wright yra ištikimas, t.y. tuos pačius aktorius galima išvysti ne viename jo filme. Na, ir galop, džiugu, kad jo filmai nelieka nepastebėti, kitu atveju tikrai būtų liūdna. O kalbant apie Atonement, jis laimėjo Oskarą už muzikinį takelį ir buvo nominuotas dar šešioms statulėlėms, jau nekalbant apie kitus apdovanojimus.

Pamenu, pirmą sykį prieš žiūrėdama nieko nežinojau apie šią juostą. Beieškodama, ką žiūrėti, įsijungiau šį filmą tiesiog prasukimui, bet pamačiusi, kad jame vaidina Keira Knightley, nusprendžiau pažiūrėti visą. Ir tai buvo pats geriausias galimas sprendimas iš visų. Likau sužavėta, ką ten sužavėta, greičiau jau priblokšta, ašarotomis akimis, o dar didesnė laimė apėmė, kai sužinojau, jog ši puiki drama pastatyta pagal Ian McEwan to paties pavadinimo romaną, kurį perskaičiau su didžiausiu malonumu. Dabar šio romano nesėkmingai ieškau norėdama nusipirkti..

Buvo labai įdomu, ar šis filmas mane paveiks lygiai taip pat kaip pirmą sykį, juk dabar žinojau visus vingius, niekas nebegalėjo nustebinti. Ir vis dėlto. Tai, kad žinojau, mane privertė jausti tik dar didesnę įtampą, nes pirmąkart žiūrint dar galėjau save įtikinėti: ,,o gal taip nebus“, o dabar, kai viską žinojau, tik dar labiau bijojau ir nelaukiau to, kas neišvengiama. Prisimenu, kokia pikta buvau ant Brionės, ir tas pyktis niekur iki šiol nedingo, taip norėjosi ją gerai papurtyti, kad atsibustų iš savo fantazijų pasaulio, juk ji netokia ir maža buvo, kad taip elgtųsi.. Man jos poelgis absoliučiai nepateisinamas ir toks jausmas, kad tiesiog norėčiau ją pasmaugti.. Nekalbu apie tai, kad ji vėliau gailėsis, kalbu apie trylikametę..

Kaip supratote, tai filmas apie baisią klaidą, kuri sugriovė žmonėms gyvenimus, ir taip stipriai, kaip tik įmanoma. Svarbiausia, kad ir pati sau Brionė pakeitė ateitį, jos visas gyvenimas tebuvo sąžinės graužatis už tai, ką ji padarė ir kad laiku nesuskubo visko pakeisti. Puiki Saoirse Ronan vaidyba, ne ką mažiau gerai ir Keira Knightley bei James McAvoy pasirodė. Nors jau minėjau kalbėdama apie kelis matytus režisieriaus filmus, bet pasikartosiu, kad ir šiame viskas apgalvota iki pat smulkmenų, kerinti aplinka, puikūs kostiumai (Keiros žalioji suknelė- pasakiška, o ir scenose prie fontano labai gražiai atrodė), ką jau kalbėti apie nuostabų siužetą bei muzikinį takelį..

Tai daugiau gal ir nebegirsiu, tik pasakysiu, kad jis išlieka mano geriausiu iš geriausių. 10/10 ++++++++++

Rež.: Joe Wright, vaidina: Saoirse Ronan, Brenda Blethyn, James McAvoy, Keira Knightley, Juno Temple, Benedict Cumberbatch, Romola Garai, Anthony Minghella, 2007 m., JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija, 123 min